Naujos diabeto gydymo galimybės

Pasaulyje kas 10 sek. nuo diabeto miršta žmogus ir diagnozuojami du nauji ligos atvejai, o kas 30 sek. – dėl diabeto komplikacijų amputuojama koja. Šie faktai akivaizdžiai rodo ligos pavojų ir cukrinio diabeto (CD) pandemijos grėsmę. Todėl mokslininkai nuolat ieško būdų diabetui išgydyti, jį valdyti. Vienas tokių – inkretinų grupės vaistai. Beje, pasaulyje jie žinomi ir plačiai vartojami jau apie penketą metų. Tuo tarpu Lietuvoje tokia galimybė atsirado tik šį rudenį, kai šios grupės preparatai buvo įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Naujas gydymo galimybes komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja endokrinologė Rasa Juškienė.
 

Lapkričio 14 d. Pasaulinė diabeto diena minima siekiant kontroliuoti CD plitimą pasaulyje, diegti prevencines programas įvairiose pasaulio šalyse.
CD – viena labiausiai plintančių ligų pasaulyje, įgavusi epidemijos mastą. Jei 1985 m. pasaulyje diabetu sirgo apie 30 mln. žmonių, 2000-aisiais šis skaičius jau viršijo 150 mln. Pagal augimo tempą skaičiuojama, kad 2025 m. CD sirgs daugiau kaip 350 mln. žmonių. Tokį didžiulį sergamumą lemia ne tik demografinės priežastys – žmonių gyvenimo trukmės ilgėjimas, daugėjimas vyresnių ir ilgaamžių mūsų visuomenėje, bet ir gyvenimo būdo ypatybių nulemti veiksniai – nutukusių ir turinčių antsvorio žmonių skaičiaus didėjimas.
 

 

Kas vyksta organizme, susirgus CD


Žmonių, sergančių CD, kraujyje yra per daug gliukozės (cukraus). Taip atsitinka dėl to, kad jų organizme trūksta hormono insulino, kuris turėtų padėti gliukozei patekti į daugumą organizmo ląstelių. Gliukozę gauname iš maisto, dalis jos pagaminama kepenyse. Tai pagrindinis organizmo energijos šaltinis. Kai organizmas nesugeba pakankamai pasigaminti insulino, jis negauna kartu su maistu ir reikalingos energijos.
Paprastai CD gydymas pradedamas dieta ir gyvensenos keitimu. Jei tokio gydymo nepakanka, palaipsniui pridedami geriamieji antidiabetiniai vaistai.
Tinkamai negydant ligos didėja komplikacijų rizika, kuri priklauso nuo ligos trukmės, glikemijos ir arterinio kraujo spaudimo (AKS) kontrolės bei rūkymo. Pagrindinės CD komplikacijos – akių, inkstų, nervų sistemos pažeidimai, taip pat miokardo infarktas, insultas, periferinių kojų arterijų liga.
 

Pagrindinė problema – glikemijos kontrolė


Diabetas neišgydomas, nuo jo nepabėgsi, tačiau jį galima valdyti. CD gydymo ABC yra glikemijos (t.y. cukraus kiekio kraujyje), AKS ir cholesterolio kiekio kraujyje kontrolė.
Glikemijos kontrolės svarba seniai įrodyta. Daugybės klinikinių tyrimų duomenimis, griežta glikemijos kontrolė gali sumažinti lėtinių CD komplikacijų išsivystymą. Tačiau kasdienėje klinikinėje praktikoje glikemijos kontrolė yra toli gražu nuo patenkinamos. Daugeliui ligonių nepasiseka pasiekti ilgalaikės glikemijos kontrolės net ir, atrodytų, optimaliai gydant šiuolaikiniais antidiabetiniais vaistais. Statistiniais duomenimis, tik 7 proc. sergančiųjų CD pasiekia tris jau minėtus - glikemijos, lipidų ir AKS - rekomenduojamus ligos valdymo tikslus.
Kodėl taip yra? Galima įvardinti keletą priežasčių: ligoniams sudėtinga ilgą laiką laikytis tinkamų gyvenimo būdo, mitybos taisyklių; nėra tokios svarbios ir reikalingos visiems prieinamos diabeto mokymo sistemos; dažnai CD sergantiems ligoniams sudėtinga laikytis gydymo režimo ir tvarkos, nes reikia gerti daug vaistų ir nuo kitų gretutinių ligų; neefektyvus ar šalutinių poveikių turintis antidiabetinis gydymas; hipoglikemijos baimė, gretutinės ligos; CD patofiziologinės ypatybės.
 

Hipoglikemija - ką reikia žinoti?


Hipoglikemija – cukraus kiekio kraujyje sumažėjimas (3,8 mmol/l ir mažesnis). Dažniausiai hipoglikemija ištinka apie 2-4 val. nakties. Hipoglikemija pavojinga tuo, kad gali ištikti hipoglikeminė koma, kai žmogus praranda sąmonę, o nesuteikus būtinosios pagalbos, gali ištikti net mirtis.
Neretai hipoglikemijos išvengti sunku, tačiau ją galima išgydyti dar prieš būklei pablogėjant. Jei paciento cukraus kiekis kraujyje mažesnis nei 3,8 mmol/l arba jis jaučia viena iš šių simptomų - prakaitavimą, drebulį, alkį, nervingumą, nerimą, silpnumą, sumišimą, mieguistumą, galvos svaigimą -būtina imtis veiksmų cukraus kiekiui kraujyje didinti. Tam reikia suvalgyti greitai cukraus kiekį didinančių produktų - 3-4 gliukozės tabletes, išgerti puodelį pieno ar pusę puodelio sulčių, suvalgyti arbatinį šaukštelį cukraus arba medaus.
 

Nauja vaistų klasė – inkretinai


Tyrimų duomenys parodė, kad 2 tipo CD metu sutrinka ne tik insulino, bet ir kitų gliukozės metabolizme dalyvaujančių hormonų apykaita. Pastarųjų metų daugelio mokslinių bei klinikinių tyrimų pagrindiniu objektu tapo virškinamajame trakte išskiriami hormonai, vadinami inkretinais, ir jų įtaka gliukozės apykaitai ir 2 tipo CD išsivystymui, o glikemiją mažinančių vaistų gretas papildė inkretinų grupės medikamentai.
Inkretinų terminas pirmą kartą pasiūlytas dar 20-ojo amžiaus pradžioje, kai buvo pastebėta, kad dvylikapirštės žarnos turinys stimuliuoja insulino išsiskyrimą ir turi gliukozės kiekį mažinančių savybių. Dabar aišku, kad inkretinai nulemia 50–70 proc. insulino atsako į su maistu patekusią gliukozę.
Taigi inkretinai paruošia organizmą ir padeda jam greitai sureaguoti į su maistu patekusią gliukozę.
 

Kaip veikia inkretinai?


Žinomi du inkretinai – tai į gliukagoną panašus peptidas-1 (GLP-1) ir skrandžio inhibitorinis polipeptidas (GIP). Šie du hormonai greitai išskiriami virškinamojo trakto ląstelėse, patekus maistui. Jie reguliuoja gliukozės koncentraciją po valgio keliais būdais – padidina kasos insulino sekreciją, slopina gliukagono sekreciją, lėtina skrandžio ištuštėjimą, dėl ko lėtėja gliukozės absorbcija ir lėčiau didėja gliukozės koncentracija kraujyje po valgio. GLP-1 mažina kalorijų suvartojimą ir didina sotumo jausmą, todėl padeda mažinti kūno svorį. Yra mokslinių tyrimų duomenų, kad šie hormonai veikia kasos beta ląsteles, gaminančias insuliną, išsaugodami ir gerindami jų funkciją. Todėl inkretinų pagrindu sukurti vaistai DDP-4 inhibitoriai– tai nauja antidiabetinių vaistų klasė, kurių naujas fiziologinis veikimo mechanizmas skiriasi nuo ankstesnių vaistų. Ši vaistų grupė didina organizmo sugebėjimą kontroliuoti gliukozės padidėjimą didindami fiziologinį (įprastinį žmogaus organizmui) aktyvių inkretinų GLP-1 ir GIP kiekį. Tai dvi naujos vaistų grupės. Viena – inkretino mimetikai (eksenatidas), kita vaistų grupė – DPP-4 inhibitoriai, kurie didina organizme gaminamų inkretinų kiekį, slopindami juos ardančio fermento DPP-4 veikimą. Tai geriamasis antidiabetinis vaistas sitagliptinas.
Jei žmogus sveikas, pavalgius organizmas siunčia kasai signalus, vadinamus inkretino hormonais, apie maistą, o DPP-4 fermentas juos suardo. Tačiau kasą pasiekia pakankamai inkretinų, kad jie sugebėtų tinkamai atlikti savo funkciją, t.y. gliukozės kiekis kraujyje mažėja.
Sergant 2 tipo CD, po valgio gali būti išskiriama mažiau inkretinų, arba dalis jų gali nevisiškai atlikti savo funkciją, todėl gliukozės kiekis kraujyje didėja.
Vartojant DPP-4 inhibitorių, inkretinai apsaugomi nuo suskaldymo, dėl to kasa gamina daugiau insulino, kepenys išskiria mažiau cukraus, ir galiausiai gliukozės koncentracija kraujyje nepakyla
arba netgi sumažėja.
 

Pirmasis DPP-4 inhibitorius – sitagliptinas


Pirmasis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje DPP-4 inhibitorių grupės vaistas –sitagliptinas. Pasaulyje jis vartojamas jau nuo 2006 m. Sitagliptinas padidina aktyvių inkretinų kiekį organizme 2–3 kartus. Patogi preparato vartojimo forma – geriamosios tabletės (100 mg), vartojamos kartą per dieną.
Labai svarbi sitagliptino ypatybė – kad jo veikimas priklauso nuo gliukozės. Taigi jei jis vartojamas vienas, nėra hipoglikemijos rizikos, tai saugus vaistas. Maža hipoglikemijos rizika – ypatingas šio vaisto privalumas. Kita labai svarbi sitagliptino savybė – jį vartojant nedidėja kūno svoris.
***
Diabeto kontrolė gera, jei glikuotas hemoglobinas (HbA1c) yra mažesnis už 7 proc., patenkinama - kai HbA1C yra 7-8 proc., bloga - jei rezultatas didesnis už 8 proc.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai