Tinkama pėdų priežiūra nutolina komplikacijas

Diabetinės pėdos sindromas – pagrindinė sergančių cukriniu diabetu ligonių gydymo stacionare priežastis. Tai didžiausią invalidumą sukelianti cukraligės komplikacija. Iš anksto vykdant profilaktiką, galima išvengti itin skaudžių pasekmių – kojos amputacijos. Apie diabetinės pėdos priežiūrą bei profilaktines priemones kalbamės su Vilniaus miesto universiteto ligoninės 4-ojo abdominalinės chirurgijos skyriaus slaugytoja LORETA KARALČIUKIENE.
 

Kokios pagrindinės diabetinės pėdos vystymosi priežastys? Ar visiems, diagnozavus cukraligę, jau būna šis sindromas?
Pagrindinė diabetinės pėdos vystymosi priežastis yra bloga glikemijos kontrolė. Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje neišvengiamai kenkia kraujagyslėms ir smulkiosioms kraujagyslėms, kurios yra pėdose, akyse bei inkstuose, pasireiškia encefalopatija. Ilgą laiką galima išvengti šios komplikacijos, jei pacientas tinkamai kontroliuotų cukraus kiekį kraujyje ir, žinoma, atsakingai rūpintųsi savo sveikata. Labai svarbu žalingų įpročių atsisakymas, sudaryto valgiaraščio laikymasis, paskirtų medikamentų vartojimas, fizinis aktyvumas bei rūpinimasis pėdomis.
Diabetinės pėdos sindromas ne visiems vystosi vienodai. Pastebiu, kad daug pacientų neįvertina galimų komplikacijų, pasitaiko tokių, kurie tinkamai neprižiūri pėdų, neplauna jų, dėvi netinkamą avalynę, jau nekalbant, kad nenaudoja tepalo. Gydytojai sergančiuosius cukriniu diabetu bei jų artimuosius apie šį sindromą informuoja, kad jie galėtų atsakingai įvertinti galimas komplikacijas, kurios dažnai būna labai skaudžios. Tačiau, nepaisant to, ne visi pacientai linkę atsakingai prižiūrėti pėdas.
 

 

Kas būdinga diabetinei pėdai?


Būdingiausi yra šie simptomai:
Kraujagyslinis – pėdos šaltos, atsiranda galūnių skausmas bei neapčiuopiamas pulsas, kurio pats pacientas pajausti negali.
Neurologinis – atsiranda skausmo, temperatūros jutimų sutrikimai, būdingas pėdų deginimas, sustingimas. Traumos tampa dažnesnės, nes, esant diabetinei neuropatijai ir pėdų nejautrai, pacientai nejaučia, kai susižaloja pėdas (užlipa ant stiklų, aštrių daiktų, nusidegina šildydami kojas). Pavojingi net ir nereikšmingi sužalojimai. Kai kurie pacientai, žinodami, kad pėdos nejautrios, dažnai vis tiek vaikšto basomis, šildo kojas, neįvertindami temperatūros, numoja ranka į tinkamą avalynę.
Pėdos deformacijos. Gali atsirasti dėl neuropatijos, operacijų ar dėl netinkamos pėdų priežiūros. Esant deformacijoms, keičiasi eisena, atsiranda nuospaudų, jos gilėja ir gali atsirasti opa. Dažnai numojama ranka į atsiradusias nuospaudas, pacientai bando patys jas pašalinti, ko daryti nevertėtų.
Su oda susiję simptomai – oda sausa ir pleiskanojanti, dažniausiai linkusi ragėti ir trūkinėti, gali atsirasti paraudimų. Žaizdos dažnai savaiminės, skausmingos ir lėtai gyjančios. Bet koks sužeidimas ar odos įtrūkimas sukelia infekciją. Į nepastebėtą žaizdelę lengvai patenka infekcija, atsiranda sunkiai gyjančių žaizdų. Pacientams sausai, pleiskanojančiai, ragėjančiai, sudirgusiai odai prižiūrėti ir gydyti specialistai visada rekomenduoja pačius efektyviausius tepalus, kurie tiek savo sudėtimi, tie veikimu labai skiriasi nuo kosmetikos parduotuvėje įsigyto tepalo ar kremo.
 

Kas padeda sumažinti diabetinių opų atsiradimą? Kokios pagrindinės diabetinės pėdos priežiūros taisyklės?


Suprantama, jog sumažinti komplikacijų atsiradimą padeda tinkama pėdų priežiūra, rizikos suvokimas, susižalojus laiku suteikta pagalba. Laiku pastebėjus diabetinei pėdai būdingus simptomus, gydymo rezultatai būna geresni.
Pagrindinės diabetinės pėdos priežiūros taisyklės yra šios:
• Pacientas privalo apžiūrėti savo pėdas kasdien. Rekomenduojama apžiūrint naudotis veidrodžiu, o jei tai padaryti sunku, paprašyti artimųjų pagalbos.
• Kojos turi būti švarios. Rekomenduojama, prausti šiltu vandeniu su muilu. Dauguma pacientų nejaučia vandens temperatūros, kad nenusidegintų būtina patikrinti vandens temperatūrą termometru arba alkūne.
• Nuplautas kojas būtina rūpestingai nusausinti, ypač tarpupirščius ir pėdas, kad oda nesutrūkinėtų, neatsirastų infekcija.
• Jei pėdų oda sausa, pleiskanota, suragėjusi, norint išvengti opų susidarymo, būtina palaikyti normalią jos būseną: periodiškai šalinti ant pėdų aukšto spaudimo zonų susidariusius raginius odos sluoksnius ir nuospaudas. Sustorėjusios pėdų odos priežiūrai ir gydymui rekomenduojama naudoti tepalą, kuris maitina, minkština ir padeda šalinti suragėjusius sluoksnius.
• Ragėjančios pėdų odos gydymui ir priežiūrai (taip pat ir „diabetinės pėdos“) rekomenduojamas Kerasal tepalas (Spirig Pharma AG, Šveicarija). Tai puiki profilaktinė ir gydomoji priemonė, kurios sudėtyje esantys lipidai pamaitina ir suminkština sustorėjusį pėdų raginį sluoksnį, o salicilo rūgštis ir šlapalas veikia keratolitiškai (t.y. nusluoksniuoja bei pašalina šį sluoksnį nuo pėdų paviršiaus) bei antimikrobiškai, kas labai svarbu prižiūrint ir gydant „diabetinę pėdą“. Šis tepalas gali būti tepamas du kartus dienoje arba tik vakare ant nuplautos ir nusausintos suragėjusios odos.
• Taisyklingai kirpti nagus. Nagai kerpami nusiplovus kojas, kai jie yra minkšti, kirpti tik tiesiai, neįkerpant kampučių, nepažeidžiant odos, nes gali atsirasti infekcija. Įaugusius arba sustorėjusius nagus turi gydyti specialistai.
• Nuospaudų patiems nerekomenduojama šalinti, nes sutrikus skausmo pojūčiams, tai padaryti tampa ypatingai sunku. Jas suminkštinus, tai gali padaryti kiti šeimos nariai arba galima kreiptis į kojų priežiūros specialistus.
• Kojinės turi būti švarios, iš natūralių medžiagų – medvilnės, vilnos.
• Avalynė turi netrinti, nespausti, būti iš natūralių medžiagų, patogi, gali būti vienu dydžiu didesnė. Nauja avalynė turi būti profesionaliai parinkta ir avima trumpai (apie 2–3 valandas). Reikia pažymėti, kad esant neuropatijai visi batai gali atrodyti patogūs. Šiuo atveju mados naujoves derėtų pamiršti. Prieš dėvint būtina ranka patikrinti batų vidų. Sužeidimai gali atsirasti dėl svetimkūnių avalynėje, taip pat dėl vaikščiojimo basomis.
 

Kokios procedūros atliekamos gydymo įstaigose?


Gydytojai, kurie dažnai susiduria su cukriniu diabetu sergančiais ligoniais puikiai išmano diabetinės pėdos problemas ir užtikrina tolesnį gydymą bei priežiūrą. Diabetinės pėdos kabinetuose atliekamos įvairios procedūros, suteikiama reikalinga informacija, kaip prižiūrėti pėdas. Pacientams, kuriems smarkiai progresavusi išemija arba rimta infekcija, būtina vykti į ligoninę. Esant rimtoms komplikacijoms, diabetinių opų gydymas yra ilgas, prireikia daug tyrimų ir procedūrų. Kad žaizda geriau gytų, jai reikalinga ramybė, tinkami tvarsčiai ir medikamentai. Todėl būtina rūpintis savo kojomis iš anksto, nenumoti ranka, o, pastebėjus pėdų pakitimus, nedelsiant kreiptis į specialistą. Sergantiesiems cukriniu diabetu pėdų apžiūra turi būti atliekama ne rečiau kaip kartą per metus ir dažniau, jei yra išopėjimo rizikos veiksnių. Kad būtų išsaugotos galūnės, labai svarbu laiku diagnozuoti prasidėjusią ligą ir imtis visų galimų profilaktinių priemonių.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai