Cukrinis diabetas: ignoruoti negalima

Cukrinis diabetas – pagreitį įgaunanti liga. Endokrinologai tikina, kad ji plinta lyg epidemija – pasaulyje kas dešimt sekundžių diagnozuojami du nauji diabeto atvejai. Šiuo metu pasaulyje serga apie 270 mln. žmonių. Spėjama, kad po penkiolikos metų sergančiųjų bus apie 330 mln. „Lietuvoje serga apie 80 tūkst. žmonių. Tačiau dar yra pusė tiek, kuriems ši liga nediagnozuota”, – sako gydytoja endokrinologė Eglė Rudinkienė. Dalis žmonių net neįtaria sergantys, nors jau kenčia nuo ligos pasekmių. Tokios diagnozės kaip „lengvas diabetas“ nėra. Bet bijoti ligos nereikia, nors jos komplikacijos išties gąsdina. Medikai pataria į cukrinį diabetą žiūrėti ne kaip į ligą, o tiesiog laikyti jį gyvenimo būdu.
 

Pirmieji požymiai gali būti panašūs į kitų ligų


Cukrinis diabetas yra lėtinė endokrininė liga, pasireiškianti nuolat didėjančiu gliukozės kiekiu kraujyje. Gliukozės daugėja, nes sutrinka insulino sekrecija arba jo išskiriama nepakankamai.
Insulinas yra hormonas, kurio reikia, kad kraujyje esanti gliukozė patektų į ląsteles ir būtų paversta energija. Tiek insulino stoka, tiek organizmo audinių rezistentiškumas (atsparumas) insulinui gausina gliukozės kiekį kraujyje, dėl to ilgainiui pažeidžiamos organizmo kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai.
Pirmieji cukrinio diabeto požymiai gali būti panašūs ir į kitų ligų požymius. Ligonis jaučia silpnumą, dažnai ir gausiai šlapinasi, jį kankina varginantis troškulys, burnos džiūvimas. Vėliau gali atsirasti kojų tirpimas, nuovargis, blogėja regėjimas, prastai gyja žaizdos, krenta svoris ir nuolat kamuoja prasta savijauta.
Cukrinis diabetas diagnozuojamas atlikus kraujo tyrimą ir nustačius gliukozės kiekį. „Tai geriausias „lakmuso popierėlis“ atpažįstant ligą. Jei gliukozės kiekis viršija 5,5, galima įtarti diabetą”, – sako gydytoja endokrinologė Eglė Rudinkienė.
Yra du pagrindiniai cukrinio diabeto tipai.
 

 

Pirmasis tipas pakerta jaunus žmones


Pirmojo tipo diabetas yra autoimuninė liga, kuria sergant sunyksta kasoje esančios ir insuliną gaminančios ląstelės. Dėl to organizmas stokoja ar visiškai negauna insulino. Tam, kad žmogus išgyventų, insulinas leidžiamas švirkštais arba insulino pompa. Neseniai pateikta insulino tiekimo kitais būdais naujovių.
1 tipo diabetas, anksčiau vadintas jaunuolių diabetu, dažniausiai diagnozuojamas vaikams ir jauniems žmonėms iki 35 metų.
„Simptomai pasireiškia labai audringai, gliukozės kiekis kraujyje itin didelis, ir tokie ligoniai gliukozės kiekio sureguliavimui neretai guldomi į stacionarą“, – apie 1 tipo diabetą pasakoja E. Rudinkienė.
 

2 tipas pirmauja


Sergant 2 tipo diabetu pažeistas organizmo audiniai tinkamai reaguoti į insuliną, nors ligos pradžioje organizme jo net per daug.
Kartais susirgę žmonės pagerina savo sveikatą dieta ir mankšta. Tačiau dažniausiai prireikia tablečių nuo diabeto ar insulino.
2 tipo diabetas vargina daugiau kaip 90 procentų visų pasaulyje sergančiųjų diabetu.
Tiek 1, tiek ir 2 tipo diabetas yra sunki liga, kuria gali sirgti ir vaikai. Svarbu žinoti jo požymius.
 

Komplikacijos žudo


Cukrinis diabetas yra lėtinė liga, todėl, vos ją diagnozavus, žmogus turi mokytis gyventi sirgdamas. „Tereikia įveikti kelias pakopas, kad būtų įmanoma valdyti ligos eigą”, – sako medikė.
Pirmiausia, sergančiajam cukriniu diabetu reikia daugiau dėmesio kreipti į maisto produktus ir sveikai maitintis. Iki tol, kol buvo išrastas insulinas, pusiau badavimas ir angliavandenių maiste sumažinimas buvo vienintelis gydymo būdas.
Kraujo gliukozės kiekį kraujyje mažina ir fizinis aktyvumas.
Taip pat svarbu reguliarus medikamentų vartojimas, nuolatinė gliukozės kiekio kraujyje kontrolė.
„Jei diabetas vėlai diagnozuojamas arba blogai gydomas, ligonis neprižiūri savęs, ima vystytis komplikacijos”, – sako endokrinologė Eglė Rudinkienė.
Ligoniui gresia širdies ir kraujagyslių pažeidimai, netgi koronarinė liga, infarktas bei insultas, inkstų ligos (diabetinė nefropatija), dėl kurių gali visiškai sutrikti inkstų funkcija. Dėl to kartais prireikia dializės ar inkstų transplantacijos.
Cukrinio diabeto komplikacijos gali pasireikšti ir akių ligomis (diabetinė retinopatija), gresia netgi apakimas.
Taip pat pasireiškia nervų ligos (diabetinė neuropatija), dėl kurių atsiranda negyjančios opos, tenka amputuoti pėdas ar kitas galūnių dalis.
Diabetinė ketoacidozė yra gyvybei pavojinga negydomo ar prastai kontroliuojamo 1 tipo diabeto komplikacija. Ji ima varginti, kai organizme trūksta arba visiškai nėra insulino, būtino, kad organai ir audiniai gautų gliukozės. Tokiu atveju organizmas pradeda energiją gaminti iš riebalų. Skaidantis riebalams, susidaro rūgštingų atliekų, vadinamų ketonais. Jie sutrikdo organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Kraujyje susikaupę ketonai dažnina kvėpavimą, greitina pulsą, sukelia nemalonų specifinį burnos kvapą, pilvo skausmus, vėmimą, nuovargį. Visame pasaulyje diabetinė ketoacidozė yra pagrindinė vaikų, sergančių 1 tipo diabetu, mirties ir neįgalumo priežastis. Negydoma ji visada baigiasi mirtimi, kurią 60–90 proc. atvejų sukelia smegenų pabrinkimas (edema). Ši komplikacija būdinga tik vaikams.
 

Tikrintis, tikrintis ir dar kartą tikrintis


Žmonės, vyresni nei 45 m., kuriems yra nors vienas iš rizikos veiksnių, , pavyzdžiui, nutukimas, taip pat žinantys, jog giminėje yra sergančiųjų cukriniu diabetu, besiskundžiantys širdies ir kraujagyslių ligomis, turėtų profilaktiškai pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje. Jei jis šiek tiek padidėjęs, iš karto galima užkirsti kelią ligai. Tereikia šiek tiek pakoreguoti gyvenimo būdą, sumažinti kūno svorį bei mankštintis. „Manau, kad tokiais būdais įmanoma išvengti cukrinio diabeto“, – sako E. Rudinkienė.
Tačiau jei diabetas yra nulemtas genetiškai, pabėgti nuo ligos neįmanoma.
 

Lietuva žengia koja kojon su Europa


„Galiu pasidžiaugti, kad diabeto gydymo srityje Lietuva žengia koja kojon su Europos ir Pasaulio endokrinologais. Šiandien yra didelis įvairiausių medikamentų pasirinkimas. Tiek tablečių, tiek insulino analogų, tiek pačių insulinų, ir mūsų pacientai tikrai tinkamai gydomi.
O toliau viskas priklauso nuo paties ligonio noro kontroliuoti savo ligą, lankytis pas medikus”, – apie cukrinio diabeto gydymą Lietuvoje pasakoja Eglė Rudinkienė.
Kartais ligonis, išgirdęs apie jo ligai gydyti reikalingą brangų vaistą, tiesiog nuleidžia rankas, nes neturi už ką jį nusipirkti. „Tačiau tai ne priežastis palikti ligą savieigai. Brangiems vaistams yra puikių alternatyvų, ir geras gydymas tikrai yra prieinamas ”, – patikino medikė.
Kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Tai – Frederiko Bantingo, kuris kartu su Charlesu Bestu atrado insuliną, gimimo diena. Nors daugiausia renginių organizuojama tą dieną, kampanija sutarta tema trunka visus metus.
Minėti Diabeto dieną pasiūlė Tarptautinė diabeto federacija ir Pasaulio sveikatos organizacija 1991 metais, siekdamos atkreipti dėmesį į pasaulinę ligos epidemiją.
Nuo tada kasmet pažymima ši diena tampa vis populiaresnė. Ji vienija milijonus žmonių iš daugiau kaip 160 šalių tam, kad būtų skleidžiamos žinios apie diabetą ir jo sukeliamas negandas. Kampanijoje dalyvauja šia liga sergantys įvairaus amžiaus žmonės, gydytojai, kiti sveikatos priežiūros specialistai, politikai. Ši diena minima ir Lietuvoje.
Diabeto dienos simbolis yra mėlynas diabeto ratas, žymintis vienybę; jis gali būti lengvai pritaikomas ir naudojamas.
Rato reikšmė nepaprastai svarbi. Įvairiose kultūrose ratas simbolizuoja gyvybę ir sveikatą.
Mėlyna spalva atspindi dangų, po kuriuo gyvena visos pasaulio tautos, ir yra Jungtinių Tautų vėliavos spalva. Mėlynas ratas reiškia, kad pasaulinė Diabeto bendruomenė privalo vienytis, kad įveiktų epidemiją.
Diabeto dienai paminėti šiemet įvairiuose Lietuvos miesteliuose buvo organizuojamos eisenos.
Jas organizavo Lietuvos diabeto asociacija, Endokrinologu draugija ir akcijos rėmėjas „NovoNordisk Parma“.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai