Liga, kurią galima valdyti

Cukrinis diabetas– lėtinis daugelio veiksnių sukeltas metabolinis sutrikimas, kurio metu dėl insulino sekrecijos trūkumo kasos beta ląstelėse ar jautrumo insulino poveikiui sumažėjimo organizmo audiniuose pasireiškia lėtinė hiperglikemija, sutrinka angliavandenių, riebalų, baltymų apykaita ir progresuoja ilgalaikis įvairių organų pažeidimas.
 

Cukrinio diabetas, ypač 2 tipo, plinta ir Lietuvoje. Tai skatina vakarietiškas gyvenimo stilius, sėslumas, visuomenės senėjimas, netinkama mityba. Net 80 proc. sergančiųjų cukriniu diabetu yra nutukę. Tačiau neteisinga manyti, kad visi mėgstantieji saldų maistą būtinai susirgs. Blogiausia tai, kad net pusė sergančiųjų net nežino, kad jie serga. Šiuo metu cukrinis diabetas – 3-ioje vietoje pagal mirties priežastis, bet jau dabar yra pakankamai pagrįstų prognozių, kad jis taps pirma mirties priežastimi. 10 proc. sergančiųjų sudaro 1 tipo diabetas, 90 proc. – 2 tipo.
Svarbiausia ligą tinkamai kontroliuoti ir gydyti. Tad kaip žinoti ir teisingai įvertinti diabeto kontrolės rodiklius, suprasti, ar teisingai dozuojame insuliną? Šiandien apie tai paprašėme papasakoti Panevėžio ligoninės poliklinikos gydytojos endokrinologės Vaidos KAKARIEKIENĖS.
 

 

Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia, norint ir siekiant tikslingai pradėti kontroliuoti ir gydyti cukrinį diabetą?


Gydant bet kokią lėtinę ligą reikalingas yra ligonio ir medikų dialogas. Čia svarbu problemos aiškumas ir geriausių jos sprendimo būdų ieškojimas. Šiuolaikinės medicinos lygis leidžia diagnozuoti labai ankstyvus metabolinius pakitimus, dėl kurių ateityje gali išsivystyti 2 tipo diabetas. Šiuos procesus galima koreguoti. Tačiau yra genetinė predispozicija, įvairūs autoimuniniai procesai, kurių dar nemokame paveikti. Bet apsaugoti ligonį nuo diabeto komplikacijų ar bent jas atitolinti galime ir privalome. Pirmiausia – ankstyva diabeto diagnostika, aktyvus jo ieškojimas, žinant rizikos veiksnius. Makrokraujagyslinės komplikacijos, dėl kurių gali vystytis infarktas, insultas ir pan., prasideda dar iki cukrinio diabeto diagnozavimo, esant tik angliavandenių tolerancijos sutrikimams.
 

Ar galėtumėte išvardinti diabeto kontrolės rodiklius?


• Glikemija nevalgius <6,7 mmol/l.
• 2 val. po valgio glikemija <8,9 mmol/l.
• HbA1c (glikuotas hemoglobinas) <7 proc. Šis tyrimas būtinai turi būti kartojamas kas 3 mėnesius.
• Bendras cholesterolis <4,8 mmol/l.
• Trigliceridai <1,7 mmol/l.
• Kūno masės indeksas (KMI) <25 kg/m2.
• AKS<130/80 mmHg.
Sergantieji turėtų stengtis sekti ir kontroliuoti mano išvardintus „skaičiukus“. Labai smagu, kad vis dažniau vizito pradžioje pacientas pirmiausia paduoda glikemijos dienyną, o ne kompensuojamųjų receptų knygelę.
 

Kokie gydymo principai lemia gerą cukrinio diabeto kontrolę?


Gerą kontrolę lemia penki esminiai gydymo principai: dieta, savikontrolė, fizinis aktyvumas, mokymas, medikamentinis gydymas. Visi jie išlieka vienodai svarbūs visą gydymo laiką.
 

Kaip gydomas 2 tipo cukrinis diabetas? Kada jau reikia pradėti gydyti insulinu?


Sergančiojo 2 tipo cukriniu diabetu gydymas – labai individualus, būtina atsižvelgti į ligonio fizinę būklę, jo įpročius, pomėgius. Su ligoniu tariamės, bet neįsakinėjame. Neįsivaizduoju normalaus gydymo, jei nėra diabeto mokyklos. Panevėžio ligoninės konsultacijų poliklinikoje po 7 metų pertraukos vėl atkurta diabeto mokykla, tuo mes labai džiaugiamės. Per laikotarpį be mokymo labai pablogėjo diabeto kontrolė, padaugėjo komplikacijų.
Taip pat neįsivaizduoju gero dialogo tarp mediko ir ligonio, jei šis turi, bet nenaudoja savikontrolės priemonių. Dažniausiai trūksta ne pinigų, o motyvacijos.
Injekuojamojo insulino terapiją reikia pradėti taip, kaip nurodyta diabeto gydymo algoritme: kai glikemija nevalgius daugiau kaip 7 mmol/l, glikemija po valgio – daugiau kaip 9 mmol/l, HbA1c – daugiau kaip 7 proc.
Gydymą insulinu iki šiol lydi baimė ir kitų ligonių pasakojamos „istorijos“. Tačiau bijoti gydymo insulinu yra tas pats, kaip bijoti gerai jaustis, gyventi ilgiau ir kokybiškiau!
Gydymo insulinu schemos yra labai įvairios, jos pritaikomos pagal ligonio amžių, gyvenimo būdą, gretutines ligas, socialines sąlygas. Šiuo metu atliekamos klinikiniai tyrimai jau įrodė, kad ankstyva insulino terapija yra labai naudinga. Labai dažnai insulino terapija pradedama, derinant ją su tuo metu naudojamais peroraliniais preparatais, deriniui paprastai pakanka vienos insulino injekcijos, pacientas įsitikina, kad insulinas ne „baubas“, o glikemijos kontrolė pagerėja. Deriniui su tabletėmis tinka vidutinio ar mišraus tipo insulinai. Jei pacientas valgo „lietuviškai“, tai yra daugiausia grįžus po darbo vakare, labiausiai tiks mišraus tipo insulinai, nes jų sudėtyje esantis greito veikimo insulinas neleis padidėti glikemijai po valgio.
 

Kaip dozuoti insuliną?


Pradinė rekomenduojama dozė yra 0,1-0,3 TV/kg, dozę didinti kas 3–5 dienos, po 2–4 VV, kol pasieksime norimą rezultatą. Tačiau insulino poreikis kiekvienam organizmui yra labai individualus. Yra pacientų, kuriems reikia 2 TV/kg ir daugiau. Neleistina klaida yra pradėti gydymą insulinu, bet nepadidinti jo dozės iki reikiamos.
Gydymą insulinu visada lydi hipoglikemijos baimė, tačiau jei pacientas išmokytas, jei insulino dozė didinama palaipsniui, o pacientas tvarkingai kontroliuoja glikemiją, hipoglikemija – ne bėda. Pradedant insuliną, visada reikia priminti, kad kuo didesnis fizinis aktyvumas, tuo mažiau reikia insulino.
Norint pradėti gydyti insulinu, tikrai nereikalingas paciento hospitalizavimas, o dirbantiems pacientams tai labai svarbu. Patogios ir paprastos šiuolaikinės insulino švirkštimo priemonės leidžia pacientą išmokyti labai greitai. Vėlesnis gydymo insulinu keitimas priklauso nuo to, kurią glikemiją (nevalgius ar po valgio) reikia koreguoti. Paciento ir gydytojo dialogas bus sėkmingas tik tada, jei bus ir abipusė atsakomybė. Gydytojas atsakingas už kokybiško gydymo paskyrimą laiku, tačiau, kaip tai bus vykdoma, priklauso tik nuo paciento.

Linkiu sėkmės, pasitikėjimo ir susikalbėjimo.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai