Nesveikos gyvensenos pasekmė – diabetas

Kasmet vis daugiau diagnozuojama naujų cukrinio diabeto atvejų. Dalis žmonių net neįtaria, kad serga diabetu. Išsivysčiusiose šalyse cukrinis diabetas pagal mirties priežastis užima ketvirtą vietą. Pasaulyje gausėja žmonių, ilgėja jų gyvenimo trukmė. Daug jų gyvena didmiesčiuose, miestuose gana sėsliai, patiria stresų, maitinasi rafinuotu, riebiu, kaloringu, nesveiku maistu. Viena iš tokios gyvensenos pasekmių – ir dažnėjantis cukrinis diabetas.
 

Kai išsivysto diabetas?


Po valgio gliukozė patenka į kraujotaką, įeina į ląsteles ir yra naudojama kaip energinė medžiaga. Tačiau, kad gliukozė patektų į ląstelę, yra būtinas hormonas, vadinamas insulinu, kuris gaminamas kasoje.
Žmonių, kurie neserga cukriniu diabetu, kasa automatiškai išskiria pakankamą insulino kiekį gliukozei patekti į ląstelę. Tačiau, kai kasa neišskiria insulino pakankamai ir/ar ląstelės raumenyse, kepenyse ir riebaluose nepanaudoja insulino tinkamai, išsivysto cukrinis diabetas. Kaip rezultatas gliukozės kiekis kraujyje didėja, o ląstelės stokoja energijos.
Sveiko žmogaus kraujyje gliukozės kiekis nevalgius – 3,33-5,55mmol/l., šios normos ribos gali svyruoti priklausomai nuo naudojamų reagentų, prietaisų, todėl kiekviena laboratorija nurodo savo tyrimo normos ribas.
 

 

Ar didesnė gliukozės koncentracija jau rodo diabetą?


Būklė, kai gliukozės koncentracija kraujyje yra didesnė už normalią, bet nepakankama, kad būtų galima diagnozuoti cukrinį diabetą, vadinama sutrikusia gliukozės tolerancija.
Dauguma žmonių, kuriems sutrikusi gliukozės tolerancija, per dešimt metų suserga 2 tipo cukriniu diabetu. Taip pat jie priklauso širdies ligų ir insulto rizikos grupei.
 

Kuo skiriasi cukrinio diabeto tipai?


Yra skiriami du cukrinio diabeto tipai. Pirmasis susijęs su genetiniu polinkiu sirgti diabetu ir kokiu nors išoriniu veiksniu (pavyzdžiui, infekcija), kuris pradeda ardyti kasos ląsteles. Jos nebeišskiria insulino, todėl tenka jo įšvirkšti. Šio tipo cukriniu diabetu susergama iki 30 gyvenimo amžiaus, šių žmonių svoris dažniausiai būna normalus arba per mažas. Todėl būtinas insulinas.
2 tipo diabetui išsivystyti lemiamą reikšmę turi paveldėjimas (paprastai ir artimieji serga šio tipo diabetu) ir antsvoris. Šiuo atveju insulinas gali dar ilgai gamintis normaliai, bet jis nepakankamai aktyviai veikia ląsteles. Šio tipo cukriniu diabetu dažniausiai susergama po 40-ies, šių ligonių svoris yra padidėjęs, tačiau jiems gali užtekti dietos, fizinio krūvio, padedančio sumažinti antsvorį, ir cukraus kiekį mažinančių vaistų.
 

Kokias ligas sukelia diabetas?


Laikui bėgant didelė gliukozės koncentracija kraujyje pažeidžia kraujagysles, nervus, tai skatina komplikacijų, tokių kaip širdies ligos, insultas, vystymąsi, ir tai yra pagrindinės mirties priežastys sergant cukriniu diabetu.
Taip pat nekontroliuojama glikemija sukelia ir kitokių sveikatos sutrikimų, tokių kaip regėjimo prastėjimas iki visiško apakimo, inkstų nepakankamumas ir galūnių amputacijos.
Cukrinis diabetas širdies ligų ir insulto riziką padidina du kartus, taip pat padidina dažnį susirgti šiomis ligomis jaunesniame amžiuje, palyginti su nesergančiais cukriniu diabetu. Reprodukcinio amžiaus moterims dažniausiai mažesnė rizika sirgti širdies ligomis negu vyrams, tačiau bet kurio amžiaus moterims, sergančioms cukriniu diabetu, rizika sirgti širdies ligomis padidėja, nes cukrinis diabetas panaikina visus tik moterų lyčiai specifinius apsauginius poveikius.
Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu ir persirgusiems miokardo infarktu, tikimybė susirgti dar kartą daug didesnė. Taip pat miokardo infarkto eiga ir pasekmės dažniausiai yra sunkesnės sergant cukriniu diabetu ir dažnai baigiasi mirtimi.
 

Glikuoto hemoglobino tyrimas


Šis tyrimas parodo, ar glikemijos kontrolė yra pakankama, nes atspindi paskutinių trijų mėnesių gliukozės koncentracijos kraujyje vidurkį. Jis turi būti atliekamas bent du kartus per metus.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai