Sergant diabetu galima gyventi visavertį gyvenimą

Per pastaruosius dešimtmečius sergamumas cukralige labai išaugo, serga 5–6 proc. populiacijos. Pasaulyje užregistruota 230 milijonų sergančiųjų diabetu. Kas 21-ą sekundę išaiškinamas naujas diabeto atvejis. Dramatiškai auga sergančiųjų 2 tipo diabetu skaičius. Kaip išvengti nerimo ir baimės susirgus diabetu, pataria VŠĮ Antakalnio poliklinikos gydytoja endokrinologė Ona JURKAUSKIENĖ.
 

Kas yra cukraligė?


Cukraligė, arba diabetas, – tai lėtinė metabolinė liga, kurią sukelia žmogaus organizme insulino sintezės, sekrecijos ar jo periferinio veikimo sutrikimai. Dėl insulino stokos ar audinių nejautrumo insulinui išsivysto diabetas. Kasos beta ląstelės gamina hormoną insuliną, kuris padeda mūsų audiniams pasisavinti gliukozę. Stokojant šio hormono arba kai audiniai atsparūs insulinui, gliukozės koncentracija kraujyje (glikemija) didėja, tačiau audiniai gliukozės nepasisavina.
 

 

Kokie yra diabeto tipai, simptomai?


Skiriamas 1 tipo ir 2 tipo cukrinis diabetas. 1 tipo cukralige serga vaikai ir suaugusieji, dažniausiai iki 35 metų amžiaus, o 2 tipo diabetu – vyresni žmonės. 1 tipo cukralige serga apie 10 procentų, o 2 tipo – apie 90 procentų sergančiųjų diabetu.
Sergant 1 tipo diabetu, kasos ląstelės nepagamina pakankamai insulino, todėl ši ligos forma gydoma tik insulinu. Ligos simptomai atsiranda staiga, būna didelis silpnumas, krinta svoris, vargina troškulys, gausus šlapinimasis. Dėl tokių simptomų pacientai priversti kreiptis į gydytoją. Kitu atveju išsivysto gyvybei pavojinga diabetinė ketoacidozė.
2 tipo diabeto simptomų atsiranda palaipsniui, gali būti bendras silpnumas, troškulys, pūlinė odos infekcija. Kadangi šia liga serga vyresnio amžiaus žmonės, sergantys ir kitomis ligomis, todėl jie dažnai šiuos simptomus priskiria kitai ligai arba amžiui. Taigi dėl šių priežasčių šio tipo cukraligė diagnozuojama pavėluotai, jau išsivysčius ligos komplikacijoms. 2 tipo diabetą, skirtingai nuo pirmo tipo, dažniausiai nulemia netinkamas gyvenimo būdas: neracionali mityba (gausus angliavandenių ir riebalų vartojimas), mažas fizinis aktyvumas, antsvoris ir nutukimas, paveldimumas, stresas.
 

Rizikos veiksniai


· Nutukimas
· Paveldimumas
· Nėštumo (gestacinis) diabetas
· Moterys, pagimdžiusios daugiau nei 4 kg svorio naujagimius
· Arterinio kraujospūdžio padidėjimas (hipertenzija), išeminė širdies vainikinių kraujagyslių liga, persirgtas miokardo infarktas arba insultas
· Ilgalaikis steroidinių hormonų vartojimas
· Amžius daugiau nei 45 metai
 

Kokios būna diabeto komplikacijos?



Diabetas pavojingas savo komplikacijomis. Jos skirstomos į ūmines ir lėtines. Lėtinės komplikacijos dar skirstomos į mikroangiopatijas (smulkiųjų kraujagyslių pažeidimas) bei makroangiopatijas (stambiųjų kraujagyslių pažeidimas).
 

Mikroangiopatijos:


· Diabetinė nefropatija – tai inkstų pažeidimas, kai šlapime randama baltymo. Nefropatijai progresuojant, vystosi inkstų nepakankamumas. Reikalingas pakeičiamasis gydymas – hemodializė (kraujo valymas), inkstų transplantacija.
· Diabetinė retinopatija – tai pirmaujanti įgyto aklumo priežastis, kai pažeidžiamos smulkiosios akies tinklainės kraujagyslės.
· Diabetinė pėda – tai smulkiųjų kojos kraujagyslių ir nervų pažeidimas.
 

Makroangiopatijos:


Tai pagrindinė mirštamumo priežastis sergant 2 tipo diabetu:
· Išeminė širdies liga
· Miokardo infarktas
· Širdies nepakankamumas
· Smegenų kraujagyslių aterosklerozė, insultas
· Periferinių kraujagyslių patologija
Sergant 2 tipo diabetu, širdies kraujagyslių ligos 2–4 kartus dažnesnės negu nesergantiems diabetu. Mirštamumas nuo šių ligų taip pat dažnesnis tarp tų, kurie serga diabetu.
 

Kaip išvengti komplikacijų?


Išvengti ar atitolinti komplikacijas įmanoma:
· anksti diagnozavus ligą,
· mokant apie diabetą
· optimaliai kontroliuojant glikemiją
· normalizavus arterinį kraujospūdį (optimalus 120/80 mmHg)
· sureguliavus riebalų (lipidų) koncentraciją kraujyje, ypač mažo tankio lipoproteinų (MTL)
· sumažinus per didelį svorį (5–10 proc. kūno masės per metus)
· metus rūkyti
· padidinus fizinį aktyvumą
Svarbu atsiminti, kad vienas iš veiksmingų gydymo būdų – tai gera diabeto kontrolė. Būtina pacientą išmokyti sveikai maitintis, supažindinti su diabeto komplikacijomis, vaistais, paaiškinti fizinio aktyvumo reikšmę. Pats pacientas turi sugebėti savarankiškai kontroliuoti glikemiją, ypač jeigu gydomas insulinu. Svarbu patikrinti paciento regėjimą bei motorines galimybes, ar pacientas gali savarankiškai susišvirkšti insuliną. Gydantis gydytojas turi reguliariai įvertinti gebėjimus savarankiškai koreguoti gydymą, t. y. insulino dozę.
 

Kas yra glikemijos kontrolė?


Gliukozės kraujyje (glikemija) norma ryte nevalgius – 4,4–6,7 mmol/l, 2 val. po valgio – 4,4–8,9 mmol/l. Glikuotas hemoglobinas (HbA1c) mažiau nei 6,5 proc. HbA1c parodo, kokia vidutinė glikemija buvo kraujyje per pastaruosius 2–3 mėn. Cukraligė diagnozuojama, kai nevalgius, iš ryto, gliukozės koncentracija kraujo plazmoje yra daugiau arba lygu 7 mmol/l. Jeigu glikemija nevalgius normali, tačiau yra rizikos veiksnių ar įtarimų, kad pacientas gali sirgti diabetu, jam atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys.
 

Diabeto gydymas insulinais


1 tipo cukrinis diabetas iš karto pradedamas gydyti insulinais.
2 tipo cukraligei pirmiausia svarbu sureguliuoti mitybą (dietą), svorį, didinti fizinį aktyvumą, gydytis geriamaisiais vaistais (tabletėmis). Vieni geriamieji vaistai padeda geriau audiniams pasisavinti kasos gaminamą insuliną, kiti skatina kasos beta ląsteles išskirti insuliną. Kasos beta ląstelės, išskiriančios insuliną, ilgainiui išsenka, todėl ir 2 tipo diabeto gydymas ateityje tęsiamas insulinais. Remiantis literatūros duomenimis, sergant 2 tipo diabetu maždaug po 6–7 metų jau būtina insulino terapija.
 

Insulinai skirstomi pagal kilmę ir veikimo trukmę


Pagal kilmę:
gyvulinės kilmės (dabar nevartojami)
žmogaus biosintetiniai insulinai
insulino analogai
Pagal trukmę:
greitai veikiantys
trumpai veikiantys
vidutinės veikimo trukmės
ilgai veikiantys
mišrūs
Fiziologiškai sveiko žmogaus organizme yra tam tikra (bazinė) insulino koncentracija, kuri palaiko normalų gliukozės kiekį kraujyje (normoglikemiją) tarp valgių ir nakties metu. Valgio metu kasa stimuliuojama ir išskiria insuliną, kad būtų palaikoma normoglikemija.
Trumpai veikiantys insulinai rekomenduojami švirkšti 30–40 min. prieš valgį, dėl ilgesnės jų veikimo trukmės reikia užkandžiauti tarp pagrindinių valgių.
Greitai veikiantys insulinai švirkščiami prieš ar po valgio, jie greitai absorbuojami, turi greitą veikimo piką ir veikia trumpai, sureguliuoja cukraus kiekį tuoj pat pavalgius, tad nereikia papildomų užkandžių tarp pagrindinių valgymų.
Vidutinės veikimo trukmės insulino poveikis pasireiškia tarp valgių ir nakties metu. Švirkščiami du kartus per dieną (ryte ir vakare).
Ilgo veikimo insulinas tolygiai vienodai veikia visą parą. Šių insulinų poveikis pasireiškia tarp valgių ir nakties metu. Dažniausiai jis vartojamas su greito veikimo insulinu.
Mišrūs insulinai arba dvifaziai – sudaryti iš greito ir vidutinės trukmės insulinų. T. y. užtikrina glikemijos kontrolę valgymo metu ir nevalgius 12 valandų laikotarpiu. Paprastai mišrūs insulinai švirkščiami 2 kartus per dieną (ryte ir vakare). Jeigu per pietus gliukozės kiekis aukštas, skiriama trečia injekcija per pietus greito veikimo insulino. Dažniausiai 2 tipo cukrinį diabetą pradedame gydyti mišriais insulinais. Ryte paliekamas gydymas geriamaisiais vaistais (tabletėmis), o vakare – mišrus insulinas ar vidutinės trukmės. Jei gerai koreguojamas gliukozės kiekis kraujyje, tai toks gydymas tęsiamas. Jei ne – tai skiriama insulino terapija su dviem injekcijomis (ryte ir vakare) ir, jei prireikia, – per pietus greitai veikiančio insulino injekcija.
Injektoriai – tai patogūs, patikimi ir tikslūs insulino dozatoriai, jie gali būti vienkartiniai ir daugkartiniai.
 

Kaip išvengti nerimo ir baimės susirgus diabetu?


Kai nustatomas diabetas, žmogus labai išsigąsta, kadangi žino, kad tai liga visam gyvenimui. Ligos pradžioje, žmogus tarsi neigia savo ligą, nenori patikėti, jog susirgo, klausia savęs: „kodėl man, kas kaltas, kad susirgau?“ Jis patiria didelį stresą, nes nežino, kaip reaguos artimieji ir bendradarbiai. Būna, kad pacientai net suserga depresija, pasimeta, kadangi keičiasi jų gyvenimo ritmas.
Yra žmonių, kurie savo ligą slepia. Kartais reikia psichologo ar psichoterapeuto pagalbos, nes dėl įtampos pablogėja įvairių kūno organų, audinių būklė. Labai svarbi šeimos, gydytojų pagalba, dėmesys bei supratimas sergančiajam.
Lietuvoje daugelyje miestų yra įsteigti diabetu sergančiųjų klubai, kuriuose vyksta bendraminčių, sergančiųjų susibūrimai, vykdomi mokymai apie diabetą, aptariami aktualūs pacientams klausimai, kviečiami įvairių sričių gydytojai, kurie skaito paskaitas, vyksta pokalbiai ligoniams aktualiais klausimais. Vilniaus Antakalnio poliklinikoje veikia sergančiųjų diabetu klubas. Klubas talkina medikams atliekant profilaktinius tyrimus diabetui išaiškinti.
Neretai susirgę diabetu žmonės yra prieš gydymą insulinu. Leidžiantis insuliną reikia griežčiau laikytis maitinimosi laiko režimo, yra didesnė hipoglikemijos išsivystymo rizika. Pacientai to bijo, nes tabletes vartoti paprasčiau. Dėl šių priežasčių sergantieji 2 tipo diabetu vilkina pradėti leisti insuliną, tuo pablogina diabeto eigą ir jiems didesnė rizika, kad išsivystys ar progresuos diabeto komplikacijos.
Diabetas kol kas neišgydomas, bet liga valdoma, laiku ją diagnozavus ir gerai ją valdant, komplikacijų grėsmė smarkiai sumažėja, ir gyvenimo kokybė ilgam išlieka gera.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai