){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tinkama mityba yra viena pagrindinių cukrinio diabeto gydymo dalių. Sergant diabetu gerai kraujo gliukozės kontrolei vien medikamentų nepakanka. Labai svarbu tinkamai suderinti mitybą su vaistais, tačiau mūsų gyvenimo tempas dažnai neleidžia tinkamai ir deramai maitintis. Sergančiųjų cukriniu diabetu dažnai būna sutrikusi ne tik angliavandenių apykaita, t.y. didesnis cukraus kiekis kraujyje, bet ir lipidų apykaita. Jie kur kas dažniau serga širdies kraujagyslių ligomis – išemine širdies liga, hipertenzija ir šių ligų komplikacijomis – infarktu, insultu. Apie iškylančias sergant cukriniu diabetu problemas sutiko papasakoti Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto direktorius, profesorius habil. dr. Antanas Norkus.
Mitybos taisyklių reikėtų laikytis visiems – ne tik sergantiesiems cukriniu diabetu. Kiekvienas žmogus turėtų maitintis taip, kaip nurodome sergančiajam cukriniu diabetu. Tačiau tai, kas suvalgoma, tiesiogiai veikia kraujo gliukozės kiekį, ir nuo jos priklausys ligonio, sergančio cukriniu diabetu, savijauta, įvairių komplikacijų atsiradimas ir kt.
Sergantiesiems cukriniu diabetu specialios dietos neturėtų būti. Būtina laikytis sveikos mitybos taisyklių. Valgyti reikia dažnai ir po truputį, 5–6 kartus per dieną (3 pagrindiniai valgiai, 2–3 užkandžiai). Mitybos pagrindą (apie 60 proc.) turėtų sudaryti angliavandeniai, didžiąją jų dalį – lėtai pasisavinami. Apie 15–20 proc. maisto raciono turėtų sudaryti baltymai, ne daugiau kaip 30–35 proc. – riebalai. Angliavandenių daugiausiai yra kruopose, rupioje duonoje, ankštiniuose produktuose, makaronuose. Šiuos angliavandenius organizmas pasisavina lėčiau ir cukraus kiekį padidina ne taip greitai. Iš jų turi būti gaunama pagrindinė energija. Toliau svarbų vaidmenį užima vaisiai ir daržovės. Jei organizme yra sutrikusi medžiagų – minėtų angliavandenių apykaita ir trūksta insulino, gliukozė negali patekti į audinių ląsteles, todėl kraujyje padidėja gliukozės kiekis.
Tiek 1, tiek 2 tipo diabetu sergantiems ligoniams yra labai svarbu užtikrinti gerą kraujo gliukozės kontrolę, vengti hiperglikemijų (per didelio gliukozės kiekio) ir hipoglikemijų (per mažo gliukozės kiekio). Gera diabeto kontrolė apsaugo nuo komplikacijų atsiradimo ir progresavimo. Gliukozės kiekį sergantysis turėtų tikrinti nevalgęs ir 2 val. po valgio (pusryčių, pietų ir vakarienės) bei eidamas miegoti vakare. Šiuos tyrimus pacientas turėtų užrašyti savo diabeto savikontrolės dienyne. Tad pagal glikemijos duomenis ir pacientas, ir gydytojas galės koreguoti diabeto gydymą.
Pageidautina, kad gliukozės svyravimai nevalgius būtų 4,4– 6,6 mmol/l, o po valgio iki 8 mmol/l. Bet koks, net ir minimalus gliukozės kiekio kraujyje sumažinimas padeda stabdyti komplikacijų progresavimą.
Optimaliai suderinus maisto ir insulino vartojimą, galima stabilizuoti gliukozės kraujyje svyravimus. Per dešimtmečius insulinas buvo nuolat tobulinamas, sukurti ilgai veikiantys patogesni vartoti insulino preparatai. Ilgai veikiančio bazinio insulino atsiradimas įvykdė tikrą perversmą diabeto gydymo srityje.
Vien mintis, kad teks pradėti vartoti insulino, žmogui dažnai sukelia daug nemalonių pojūčių ir yra nepriimtina daugeliui pacientų, tad jie verčiau rinktųsi daug glikemiją mažinančių tablečių nei tuo metu jam jau reikalingą insulino terapiją. Šiuolaikinės priemonės insulinui švirkšti nė iš tolo neprimena senovinių švirkštų, kuriuos reikėdavo „virinti“ prieš kiekvieną švirkštimą. Su dabartiniais injektoriais insulino galima sušvirkšti bet kur ir bet kada (darbe, kelionėje, šventėje). Dabar turime insulino švirkštų-injektorių, insulino pompų. Naujausi injektoriai yra patrauklūs savo dizainu, kai kurie leidžia sušvirkšti net 80 vienetų insulino vienu metu.
Insulino analogai, turintys ilgai veikiantį bazinį insuliną, skiriasi nuo kitų insulino preparatų tuo, kad veikia ilgai ir jų veikimo metu nesusidaro veikimo koncentracijos pikų, kurie dažnai atsiranda veikiant kito veikimo insulino preparatams. Sušvirkštus ilgo veikimo bazinio insulino, po valandos veikimas pakyla iki tam tikro lygio ir visą parą laikosi to lygio. Tai yra bazinis insulinas, kuris patenkina insulino poreikį visą parą tarp valgymų ir nakties metu, jo kiekis nekinta ir išlieka stabilios būklės 24 valandas.
Tačiau žmogui valgant reikia taip pat vartoti ir greitai arba trumpai veikiančių insulino preparatų – jie švirkščiami kiekvieną kartą prieš valgant, nes pavalgius padidėja gliukozės kiekis organizme. Taigi ilgai veikiantis bazinis insulinas negali būti vartojamas visiškai vienas, kadangi jis reguliuoja tiktai bazinį gliukozės kiekį.
Jo privalumas, palyginti su kitais insulino preparatais, – tolygus poveikis 24 val. Todėl jo pakanka susišvirkšti tik kartą per parą, kad būtų optimaliai užtikrintas bazinį insulino poreikis organizme. Svarbu yra tai, kad, gydant ilgai veikiančiu baziniu insulinu, daug rečiau vystosi hipoglikeminės būklės, kurias dažnai sukelia kiti insulino preparatai, kurių veikimo maksimume susidaro koncentracijos pikas.
Viena naujausių švirkštimo priemonių yra SoloSTAR švirkštas-injektorius, kuris Europos Sąjungos šalyse pradėtas naudoti nuo 2006 metų ir pernai laimėjo Čikagos architektūros ir dizaino mokslininkų klubo Geriausio dizaino apdovanojimą.
SoloSTAR yra vienkartinė insulino švirkštimo priemonė, sukurta naudoti vieną ar keletą kartų per dieną. Joje telpa 300 vienetų (3 ml) insulino. Vienu kartu galima susišvirkšti iki 80 vienetų insulino.
SoloSTAR pasiekimus injekcijos jėgos ir stūmoklio ilgio srityje derina su kitomis reikalingomis insulino švirkštimo priemonės savybėmis, kaip antai naudojimo paprastumu, didesne maksimalia doze (80 VV) ir skirtingomis baziniam ir greito veikimo insulinui pritaikytų švirkštimo priemonių spalvomis (pirmoji vienkartinė priemonė, turinti šią savybę). Dėl tokio savybių derinio SoloSTAR švirkštimo priemone gali naudotis dauguma 1 ir 2 tipo CD sergančių pacientų.
Buvo atlikti tyrimai, kurių metu pacientai, sergantys cukriniu diabetu, turėjo galimybę išbandyti trijų rūšių insulino injektorius. SoloSTAR daugelyje pozicijų pirmavo.
SoloSTAR insulino suleidimo jėga yra mažesnė nei kitų. Tai ypač patogu pacientams, kuriuos vargina ribotas sąnarių judrumas ir silpna plaštakos jėga. Nustatyta, kad su šia problema (diabetine neuropatija) susiduria beveik 58 proc. CD sergančių pacientų. Dėl trumpo stūmoklio priemonę lengviau laikyti ir paspausti injekcinį mygtuką.
SoloSTAR sukūrė dviejų spalvų skirtingas švirkštimo priemones, nes taip lengviau atskirti insuliną glarginą (pilka spalva) nuo insulino glulizino (mėlyna spalva).
Insulino glulizino švirkštimo priemonė taip pat turi kitokį injekcinio mygtuko paviršiaus įspaudą, kad jį lengviau būtų atskirti pacientams, turintiems regos sutrikimų, taip pat vyresnio amžiaus žmonės, kuriems kartais būna sunku „susigaudyti“ naujovėse. Labai lengva dozuoti insuliną, atsukti atgal dozatorių, jei nustatyta per didelė dozė.
Išėmus SoloSTAR švirkštimo priemonę iš šaldytuvo ir vieną kartą panaudojus, jį toliau galima naudoti 28 dienas. Išėmę iš šaldytuvo prieš naudojimą palaikykite 1–2 valandas kambario temperatūroje, kad sušiltų insulinas. Injekcijos būna skausmingesnės, kai insulinas šaltas.
SoloSTAR yra priemonė, kurią išbandę pacientai, rinktųsi ją ir antrą kartą dėl to, kad lengvai ir greitai išmoko ja naudotis. Tai taps naudinga cukrinio diabeto gydymo priemone tiek pirminėje, tiek antrinėje sveikatos priežiūros grandyje.
Šiuo metu Lietuvoje yra visos galimybės gydyti diabetą moderniausiais insulino preparatais, tik juos reikia tinkamai parinkti. Tuomet darbas bus apvainikuotas sėkme, pacientų gyvenimo kokybė bus geresnė, gydymas bus saugesnis.
Cukrinis diabetas, daug kam žinomas kaip cukraligė, neretai vadinamas šio amžiaus rykšte. Gydytojai su nerimu stebi, kad II tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas jau ne tik vyresniems ir senyviems asmenims, bet ir 10 metų nesulaukusiems vaikams. Tai rodo, kad šiai ligai dabartinis gyvenimo būdas – labai palankus. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas pasaulyje paplitęs itin plačiai. Ši lėtinė metabolinė liga nėra išgydoma, tačiau šiuolaikinė medicina padeda visiškai sėkmingai ją sukontroliuoti ir išvengti komplikacijų. Jei Lietuvoje pirmo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų nėra tiek daug (priskaičiuojama apie 8 tūkstančiai), tai antro tipo cukriniu diabetu sergančiųjų yra kur kas daugiau ir šis skaičius sparčiai didėja. Ką reikėtų apie šią ligą žinoti kiekvienam iš mūsų? ...
Skaityti daugiaukai buvau mokinė, kaskart po privalomos medicininės patikros mokykloje, gaudavau...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – sparčiai plintanti liga, kurios sunkių komplikacijų galima išvengti tik griežtai kontroliuojant glikemiją. Tačiau griežta CD kontrolė turi savo kainą: didėja kūno masė ir dažnai pasitaiko hipoglikemija....
Skaityti daugiauKai dėl imuninės sistemos sutrinka insuliną gaminančių kasos ląstelių veikla, išsivysto pirmojo tipo diabetas. Ši nepagydoma organizmą alinanti liga dažniausiai užklumpa vaikus ir sukelia daug skausmo visai šeimai. Tačiau daugelis nežino, jog esama tvirtų įrodymų, kad ši liga susijusi su mityba, tiksliau su pieno produktais. Kaip karvės pienas sukelia pirmojo tipo diabetą yra plačiai aprašyta....
Skaityti daugiauIš skaitytojo laiško „Sveikam žmogui“: „Šiandien skydliaukė šalinama visiškai nesigilinant, ar tai būtina, o žmogus paliekamas likimo valiai. Savijauta dažnai ne pagerėja, o dar labiau pablogėja. Pacientas neperspėjamas, kad kartu jam gali būti pašalintos ir prieskydinės liaukos, ir tada nuo nuolatinio kalcio trūkumo žmogus tiesiog pradeda byrėti. Įdomu sužinoti, kiek per metus atliekama skydliaukės šalinamo operacijų ir kaip mes atrodome Europos bei pasaulio kontekste. O gal tai iš tikrųjų yra organas, kuris gali būti prilygintas apendicitui, protiniam dančiui ar kitam rudimentui, kurį lengva ranka galima pašalint.i“ ...
Skaityti daugiauSkydliaukė – pati didžiausia organizmo endokrininė liauka, esanti kaklo priekyje, sverianti iki 20 gramų ir atliekanti daug gyvybiškai svarbių organizmui funkcijų nuo žmogaus užsimezgimo iki jo mirties. Skydliaukės gaminami hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, turi įtakos širdies, smegenų, žarnyno, nervų, lytinės sistemų veiklai. Taigi, sutrikus skydliaukei, serga visas organizmas, ir jos veiklos sutrikimai gali pasireikšti labai nevienodai....
Skaityti daugiauPrimiršusiems, kas yra metabolinis sindromas, priminsiu – tai atsparumo insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus, padidinančius širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo riziką. Šiam sindromui būdinga visa tokie sutrikimai, kaip arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, dislipidemija ir hiperlipidemija, taip pat abdominalinis (juosmeninės dalies) nutukimas ir hiperurikemija (šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimas). Reiktų nepainioti su metaboliniu sindromu, apie kurį kalbama sporto klubuose. Šiame kontekste kalbama apie žmonės, kurie, laikydamiesi tam tikrų rekomendacijų, nesugeba koreguoti kūno masės taip, kaip tikėtasi....
Skaityti daugiauPasaulyje sparčiai daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu (CD), didžiąją dalį sudaro 2 tipo CD. Šiems pacientams širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos 2–4 kartus dažniau nei CD nesergantiems asmenims. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja esant net nedideliems angliavandenių apykaitos sutrikimams. Metabolinis sindromas – tai rezistencijos insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus....
Skaityti daugiauRaimonda Černiauskienė: „Sergant diabetu svarbu norėti būti sveikam“ Aštuonerius metus diabetu serganti vilnietė Raimonda Černiauskienė susigyveno su liga ir net žino, kaip jausti gerai. Raimondai neseniai sukako 53-eji. Ji stebina aplinkinius savo entuziazmu, aktyvumu ir gera nuotaika. Ji sako, jog diabetas jai atiteko kaip „palikimas” iš mamos. Jos mirtis privertė Raimondą permąstyti gyvenimo vertybes, susiimti ir pareigingai vykdyti gydytojų rekomendacijas. Jos pasiekti rezultatai stulbina....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu 10–15 metų, daugeliui, neatsižvelgiant į diabeto tipą, atsiranda kraujagyslinių komplikacijų – tiek smulkiųjų kraujagyslių, tiek stambesnių kraujagyslių pažeidimų. Šį kartą – apie vieną iš cukrinio diabeto pasekmių – diabetinę neuropatiją. Kodėl ši komplikacija išsivysto, ką jaučia sergantysis ir kaip jis galėtų pats sau padėti? Į šį ir daugiau su tuo susijusių klausimų atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro gydytoja Eglė BALČIŪTĖ...
Skaityti daugiauDoc. Žaneta Petrulionienė – viena iš nuolatinių TV3 laidos „Sveikas žmogus“ pašnekovių. Apsilankę pas ją, aptariame ne vieną temą. Kiekvieną kartą gydytoja pateikia naujos ir itin įdomios informacijos. Gydytoja Petrulionienė patinka žiūrovams, nes įtaigiai kalba, tačiau kartu ir paprastai bei suprantamai. Šįkart aiškinomės, kodėl medikai vis garsiau kalba apie metabolinį sindromą, kaip paprasčiausiais būdais galėtume padėti savo kraujagyslėms išlikti sveikoms....
Skaityti daugiauVisi mes laukiame nuostabaus Kalėdų meto. Tikime ir svajojame, kad neužgęstanti Viltis mus visada suras, o bėdos ir nelaimės – visada aplenks. Tačiau kartais taip nutinka, kad nelaukta ir netikėta ateina liga. Dažnai žmonės, išgirdę diagnozę, puola į neviltį, juos užplūsta mintys: „Jei būčiau galėjęs numatyti savo ateitį, gal būčiau galėjęs ką nors pakeisti“. Senieji išminčiai sakė, kad medicina yra ir filosofija, ir menas, ir mokėjimas numatyti, ir meilė mūsų pacientams. Iki šiol, norėdami padėti ligoniams ir nesuklysti, mes, gydytojai, svarstome konkretaus paciento gydymo variantus, parinkdami, mūsų manymu, jam tinkamiausią, taip tarsi numatydami vaisto veikimą konkrečios paciento ligos atveju....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu daugeliu atvejų gali atsirasti įvairių odos pažeidimų. Geriausias būdas tiek jų išvengti, tiek gydyti jau esamus – užtikrinti gerą ligos kontrolę medžiagų apykaitos požiūriu. Tai, kartu su tinkama kojų priežiūra, gali apsaugoti nuo daugelio komplikacijų....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (diabetes mellitus) – lėtinė polietiologinė endokrininė visą gyvenimą trunkanti liga, tad didžiulį nerimą kelia pastaruoju metu sparčiai didėjantis sergančiųjų šia liga žmonių skaičius. Diabetas 2–5 kartus padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jis yra dažniausia regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Pasaulyje cukriniu diabetu (CD) serga maždaug 3,5–7 proc. žmonių (Europoje – apie 26 milijonus). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje tokių ligonių yra apie 100 tūkstančių. Prognozuojama, kad per artimiausius 10 metų šis skaičius padvigubės....
Skaityti daugiaukas yra 2 tipo diabetas? 2 tipo diabetas (dar vadinamas nuo insulino nepriklausomu...
Skaityti daugiauRimtos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, neturi būti kliūtis gyventi visavertį gyvenimą. „Sergantieji cukriniu diabetu neturėtų užsisklęsti savyje, jie turėtų naudotis visais gyvenimo teikiamais malonumais, taip pat ir atostogomis“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja gydytoja endokrinologė dr. Rita Šulcaitė. Šiame straipsnyje – gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti atostogoms, kad po jų sugrįžtume pilni jėgų ir sveikatos, o ne ligai paūmėjus....
Skaityti daugiauKas, jei ne jūs mums svarbiausi? Todėl, gavę pagalbos prašantį skaitytojos R.J. laišką, negalėjome į jį nesureaguoti. Esame tikri, kad šios moters bėda artima arba netrukus gali būti artima ir kitiems mūsų skaitytojams. Juk nuo to, kad vieną dieną ir jums gydytojas gali pasakyti, kad kraujyje per daug gliukozės, neapsaugotas niekas, ypač žinant mūsų sėslų būdą ir mitybos įpročius. O laiškas toks: „Sveiki, neseniai gydytojas liepė atlikti kraujo tyrimus ir paaiškėjo, kad cukraus kiekis kraujyje šiek tiek viršija normą. Ką daryti? Ar čia jau diabetas? Ar įmanoma kaip nors užkirsti tam kelią?“ Į šiuos klausimus sutiko atsakyti profesorius Vaidotas Urbanavičius....
Skaityti daugiauDėl nepakankamos ir vienpusiškos dietos, badaujant, sutrikus maisto pasisavinimui, ima trūkti vitamino B1. Jo poreikis padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Tokiais atvejais gali padėti benfotiaminas – riebaluose tirpi, todėl lengviau pasisavinama vitamino B1 forma, padedanti palengvinti būklę daugeliu atvejų. Ypač jis svarbus norint atitolinti diabetinę neuropatiją – sunkią komplikaciją, kuri dažnai išsivysto sergantiesiems diabetu. ...
Skaityti daugiauDiabetas – liga, su kuria tenka nuolat kovoti. Tačiau šiais laikais, kai medicina taip sparčiai žengia į priekį, diabetą galimą lengvai valdyti ir užsitikrinti visavertį gyvenimą. Svarbiausia sergant cukriniu diabetu – nepamiršti per dieną skirti kelias minutes cukraus kiekiui kraujyje pamatuoti. Kodėl tai yra itin svarbu ir kaip greitai ir nesudėtingai galima tai padaryti? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, daranti žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui. Kovą prieš diabetą remia Jungtinių Tautų Organizacija, savo rezoliucijoje pripažindama jį svarbia pasaulio sveikatos neganda greta tokių infekcinių epidemijų, kaip maliarija, tuberkuliozė ir ŽIV/AIDS. Rezoliucijos priėmimas – didelis pasiekimas, tačiau tai tik pirmas žingsnis diabeto epidemijai stabdyti ir žmonių gyvybėms gelbėti. Kaip su diabetu kovojama Lietuvoje?...
Skaityti daugiauPastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....
Skaityti daugiauAustralijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kuriems išsivystęs metabolinis sindromas, yra medžiagų apykaitos sutrikimų, labiau linkę sirgti ir depresija. Kita vertus, sergantieji psichikos ligomis priskiriami didesnei metabolinio sindromo išsivystymo rizikos grupei. Koks ryšys sieja metabolinį sindromą ir psichikos ligas? Kokia pagalba galima? Konsultuoja Vilniaus m. Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Jolita Bužinskienė....
Skaityti daugiauMedikai sutartinai tvirtina: žmonės, kurių figūra primena obuolį, turėtų mesti svorį – net ir tie, kurie nelaiko savęs storais! Gydytojai perspėja apie naują epidemiją, kurią gali sukelti metabolinis sindromas. Tai ne atskira liga, o visas galimų ligų rizikos veiksnių kompleksas. Dėl metabolinio sindromo išsivystančios ligos yra lėtinės, pažeidžiančios kelis organus ir organizmo sistemas, todėl sunkiai gydomos. Tačiau, laiku atkreipus dėmesį, sveikatą galima išsaugoti....
Skaityti daugiauDidėjanti cukrinio diabeto (CD) pandemija gali suluošinti ir nusinešti į kapus nemažai darbingo amžiaus žmonių. Žinoma, kad 2 tipo CD atsirasti įtakos turi žmonių netinkamos mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, vakarietiškos gyvensenos plitimas, urbanizacija, galiausiai – nutukimas. Ką kiekvienas turėtų žinoti apie CD? Kokių yra naujienų, būtinų žinoti jau susirgus? Komentuoja SAM konsultantas endokrinologijai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto ir Endokrinologijos klinikos prof. Antanas Norkus....
Skaityti daugiau
