Susirgau diabetu. Nebežinau, ką daryti

Žinia apie bet kokią sunkesnę ligą gana stipriai paveikia žmogų, jis tampa silpnesnis ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Tačiau cukrinis diabetas yra vienas didžiausių smūgių bei stresų ne tik pačiam žmogui, bet ir jo artimiesiems. Pasikeičia ne tik žmogaus savijauta, bet ir jo elgsena, mąstymas, atsiranda nerimas bei įvairios baimės. Bet ar iš tiesų verta pasiduoti šios ligos sukeltomis būsenoms? Kaip padėti sau ar savo artimiesiems grįžti į normalų gyvenimą? Šiais klausimais konsultuoja gydytoja endokrinologė Eglė RUDINSKIENĖ.
 

Baimė ir nerimas


Žmones, sužinojusius apie susirgimą cukriniu diabetu, aplanko įvairiausios baimės: baimė dėl galimų komplikacijų, ateities, šeimos gyvenimo – netgi gyvybės.
Ir iš tikrųjų būtų neteisinga sakyti, kad visas šis nerimas bei mintys atsiranda be priežasties. Juk, sužinojus apie ligą, pasikeičia žmogaus gyvenimo režimas, taip pat ir įprastas šeimos gyvenimo ritmas.
Kasdienei diabeto kontrolei reikia nemaža fizinių ir psichinių pastangų. Cukrinis diabetas, kaip lėtinė liga, yra krizė, paliečianti visą šeimą.
 

 

Anot psichologų, išgyvenamos penkios streso stadijos:


1. Tikrovės neigimo (,,Negali būti, kad tai tikrai cukrinis diabetas”). Nieko nenorima žinoti apie ligą.
2. Pykčio (,,Kodėl susirgau būtent aš?”). Ieškoma kaltų, kam suversti atsakomybę dėl ligos.
3. Derybų (,,Gerai, aš gersiu tabletes ar leisiuosi insuliną, bet tik vienąkart per dieną!”). Netiksliai interpretuojama gauta informacija, priimami tik palankūs aspektai; neretai ieškoma abejotinų netradicinių gydymo būdų.
4. Viltingos depresijos (,,Reikia gydytis ir kovoti su šia liga”). Imama domėtis diabetu, endokrinologijos mokslo pasiekimais.
5. Susitaikymo. Susirūpinama gydymu, tyrimų rezultatais, atidžiai išklausomi ir vykdomi gydytojo patarimai.
Šios stadijos išgyvenamos nebūtinai iš eilės ir būna skirtingos trukmės. Svarbu įsidėmėti, kad tai, kas jaučiama, yra normalu.
 

Kaip gyventi sergant diabetu bei nugalėti baimes?


Kad ir kaip sunku kovoti su baimėmis, tai daryti būtina, kadangi, tik jas įveikus, įmanoma sugrįžti į normalų gyvenimą. Juolab kad diabetas yra valdoma liga.
Pakeitus gyvenimo būdą, mitybos įpročius, tinkamai vartojant vaistus, galima gyventi be didelių problemų.
 

Medikai yra nurodę 5 diabeto kontrolės pakopas


1. Dieta. Kiek per parą galima suvartoti kcal, kiek angliavandenių gramais ar DV – duonos vienetais.
1 DV – tai 0,5 cm storio 30 g sverianti juodos duonos riekelė, 1 DV = 15 g angliavandenių.
2. Fizinis aktyvumas. Mankšta yra priemonė nuo visų ligų
3. Medikamentai. Gali būti skiriama geriamųjų vaistų,, insulinas arba insulino injekcijos derinamos su tabletėmis.
4. Savikontrolė.
5. Mokymas. Lengviau yra nusiraminti, kai žinai apie savo ligą, ją supranti ir moki valdyti.
Visa tai leidžia sumažinti komplikacijų (o tai, kaip jau minėta, yra viena iš didžiausių baimių) – retinopatijos, nefropatijos, polineuropatijos, makrokraujagyslinių pažeidimų, aterosklerozės ir kt. riziką. Be to, ši penkių pakopų programa padės kraujo gliukozę palaikyti kuo arčiau normos.
 

Gyvenimo būdo keitimas


Turbūt vienas iš sudėtingiausių ir daugiausia pastangų reikalaujantis pasikeitimas – tai gyvenimo būdo koregavimas. Tam ligonis turi turėti pakankamai žinių bei mokėti jas kasdien gerai taikyti. Visi ligoniai turi žinoti tinkamos dietos pagrindus bei mankštos sąlygas ir, savaime suprantama, įsisąmoninti, kad sveika ir tinkama gyvensena sergant cukriniu diabetu turi būti nuolatinis procesas.
Savaime suprantama ir tai, kad diabetu sergantis žmogus turi tikrintis ir reguliuoti savo gliukozės kiekį kraujyje. Tai daryti jis turėtų nevalgęs ir 2 val. po valgio keletą kartų per dieną (po pusryčių, pietų ir vakarienės) bei eidamas miegoti vakare.
Reikėtų atsiminti, jog geriausia, jei gliukozės kiekio svyravimai nevalgius būtų 4,4–6,7 mmol/l, o po valgio – iki 8,9 mmol/l.
Kitas svarbus žymuo – glikuoto hemoglobino kiekis. Šis tyrimas atliekamas 1–4 kartus per metus ir rodo, ar paskutinius 3 mėn. gydymas yra veiksmingas ir gali sumažinti komplikacijų tikimybę. Jei kontrolė gera, glikuoto hemoglobino kiekis turi būti mažesnis nei 6,5 proc.
Grįžtant prie gyvenimo būdo, reikia žinoti, kad, norint gerai kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, labai svarbu suderinti mitybą ir gydytojo skiriamus medikamentus (tabletes ar insuliną). Tinkama mityba yra viena pagrindinių cukrinio diabeto gydymo dalių. Ligonis turėtų žinoti, kokie maisto produktai daro didžiausią įtaką gliukozės koncentracijos svyravimams kraujyje. Sergančiųjų diabetu mityba nėra ypatinga dieta. Tai kiekvienam valgyti rekomenduojamas maistas, kuriame daug skaidulų, mažai cukraus ir riebalų. Tai, kas suvalgoma, tiesiogiai veikia kraujo gliukozę, turi įtakos cholesterolio kiekiui. Todėl, susidarant savo dietą, geriausia yra pasikonsultuoti su gydytoju arba dietologu.
 

Gydymas medikamentais


Kaip jau minėta, sergantiesiems 2 tipo diabetu labai svarbi tinkama mityba, fizinis aktyvumas ir kuo normalesnis kūno svoris. Tačiau tais atvejais, kai visų šių priemonių neužtenka, ligoniams skiriama vaistų.
Gydymas insulinu yra svarbus sergantiesiems 2 tipo diabetu, kai gydymas geriamaisiais glikemiją mažinančiais preparatais tampa neveiksmingas. Insulino skyrimo sergantiesiems 2 tipo cukriniu diabetu problemas sudaro pacientų insulino injekcijų baimė, nepakankama gydytojų kompetencija išaiškinant insulino terapijos būtinybę ir privalumus.
Pagrindinis insulino terapijos tikslas – valdyti glikemiją, imituojant sveikos kasos insulino sekreciją. Gaminami įvairūs insulino preparatai, kad būtų galima imituoti fiziologinį insulino išsiskyrimo modelį bei užtikrinti gerus metabolinius žymenis: glikemiją nevalgius, glikemiją po valgio (2 val. po valgio), glikuotą hemoglobiną.
Deja, tradicinio insulino daugkartinės injekcijos pacientams dažnai yra nepatogu bei nepriimtina, sunkina gyvenimą, todėl šiuolaikinė medicina tam sukūrė naują gydymo priemonę – mišraus veikimo insuliną. Jis užtikrina gerą ilgalaikę diabeto kontrolę, taip pat mažina hipoglikemijos rizika tiek dieną, tiek naktį, veiksmingai normalizuoja glikemiją daugumai ligonių, veiksmingai reguliuoja glikemiją po valgio.
Sušvirkštas insulino analogas pradeda veikti po kelių minučių, todėl švirkščiamas prieš pat valgymą ar net tuoj po valgio ar valgant.
Tobulinamos savikontrolės priemonės, nauji insulino injektoriai, dozatoriai, insulino pompos.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai