Kontroliuokime diabetą gerai

Cukrinis diabetas yra viena aktualiausių šių dienų visuomenės sveikatos problemų. Tai sparčiai plintanti lėtinė liga, įgaunanti epidemijos pobūdį. 2000 metais pasaulyje cukriniu diabetu sirgo 171 milijonas žmonių, prognozuojama, kad 2025 metais sirgs apie 300 milijonų gyventojų, o 2030 metais sergančiųjų skaičius sieks net 366 milijonus. Pasaulyje kas 20 sek. diagnozuojamas naujas diabeto atvejis, kas 30 sek. dėl šios ligos komplikacijų amputuojama koja. Tai faktai, kurie parodo ligos pavojingumą ir tinkamo gydymo būtinybę.
 

Pacientams, kurių cukrinis diabetas nepakankamai gerai kontroliuojamas, išsivysto lėtinės cukraligės komplikacijos (inkstų, akių, nervų, širdies, smegenų bei kojų kraujagyslių pažeidimas), kurios mažina ligonio darbingumą, sukelia invalidumą, trumpina gyvenimo trukmę. Cukrinis diabetas yra dažniausia suaugusiųjų regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Norint išvengti komplikacijų, būtina gera diabeto kontrolė. Todėl labai svarbu įvertinti cukrinio diabeto gydymo efektyvumą.
 

 

Cukrinio diabeto kontrolės kriterijai


Savikontrolės būdu nustatomas gliukozės kiekis kapiliariniame kraujyje. Daugiau kaip 50 proc. rezultatų turi atitikti tokį lygį:
Prieš valgį: 4,4–6,7 mmol/l
pPo valgio (2 val. nuo valgio pradžios): < 8,9 mmol/l
Prieš miegą: 5,5–8,9 mmol/l
Nėra ryškios (kurią reikėtų koreguoti) ar naktinės hipoglikemijos.
Glikuotas hemoglobinas (HbA1C) neviršija 1 proc. normalaus lygio.
Norma: <= 6,0 proc.
Tikslas <= 7,0 proc.
HbA1C nustatymo dažnis: kas 3–4 mėn.
Arterinis kraujospūdis: <130/80 mmHg
Lipidai:
MTL: < 3,0 mmol/l
DTL: > 1,0 mmol/l
Trigliceridai: < 1,7 mmol/l
Bendras cholesterolis: < 4,8 mmol/l
Tarptautinė diabeto federacija rekomenduoja siekti dar griežtesnių glikemijos rodiklių: glikemija (cukraus kiekis kraujyje) nevalgius turėtų būti mažesnė kaip 6,0 mmol/l, glikemija dvi valandos po valgio iki 8,0 mmol/l ir glikuotas hemoglobinas (HbA1c) – iki 6,5 procentų.
Gerai diabeto kontrolei užtikrinti sergant 2 tipo cukriniu diabetu būtina turėti žinių apie diabetą pačiam pacientui – mokant taisyklingai maitintis, pačiam nusistatyti cukraus kiekį kraujyje, galima pasiekti gerą diabeto kontrolę, todėl mokymas apie diabetą ir savikontrolė yra labai svarbu. Gydymo pagrindą sudaro dieta, medikamentai, fizinis aktyvumas, ligonių mokymas ir savikontrolė. Pagrindinis tikslas – stengtis palaikyti normalų gliukozės ir lipidų kiekį kraujyje, normalizuoti svorį, nes tik tai stabdo mikrokraujagyslinių ir makrokraujagyslinių komplikacijų vystymąsi.
Nustačius 2 tipo cukrinį diabetą, kai nėra ryškios hiperglikemijos ir komplikacijų, skiriamas nemedikamentinis gydymas (dieta, fizinis aktyvumas, ligonio mokymas bei savikontrolė). Jei cukraus kiekis kraujyje nesikoreguoja, papildomai skiriama tablečių, mažinančių cukraus kiekį kraujyje. Esant nuolatinei hiperglikemijai (glikemija nevalgius > 7 mmol/l, po valgio > 9 mmol/l, HbA1c>7,5 proc.), vartojant tabletes ar sparčiai progresuojant diabeto komplikacijoms, sprendžiamas insulino terapijos būtinumo klausimas.
 

Kada skiriamas gydymas insulinu?


Gydymą insulinu būtina pradėti, kai vien tablečių nebepakanka, t.y. cukraus kiekis kraujyje padidėja daugiau nei leistina. Be to, insulino skiriama, jei ligonis suserga miokardo infarktu, yra labai sunkių diabeto komplikacijų, kartu serga infekcinėmis ligomis, kurių metu netoleruoja gydymo tabletėmis.
Esant minėtoms būklėms, labai svarbu išaiškinti pacientui laiku pradėtos insulino terapijos reikšmę, tačiau ligoniai dažnai atsisako, motyvuodami dūrio, kasdieninių injekcijų baime, gyvenimo būdo pakitimu. Todėl dažnai pavėluotai pradedami gydyti insulinu, kai jau diagnozuojamos diabeto komplikacijos ir tada padėti būna labai sunku.
Pradedant gydyti insulinu, ligonis turi būti mokomas mitybos pagrindų, kaip naudotis insulino injektoriais, supažindinamas su insulino švirkštimo technika, insulino veikimu, paaiškinamos insulino laikymo sąlygos.
 

Kodėl gydant cukrinį diabetą insulinas yra būtinas?


Ligai progresuojant (mažėja insulino gamyba organizme), geriamieji vaistai tampa neveiksmingi.
Insulino terapija kompensuoja insulino trūkumą, pagerina jautrumą insulinui audiniuose, slopina gliukozės sintezę kepenyse naktį, apsaugo ląsteles nuo toksinio gliukozės ir lipidų poveikio.
Suaugusiam žmogui gydyti insulino skiriama 0,7–0,8 vv/kg kūno svorio per parą. Insulino poreikis gali padidėti ūminių diabeto komplikacijų, infekcijų bei streso atveju net iki 1,5 vv/kg kūno svorio. Esant rezistencijai (audinių nejautrumui) insulino poveikiui, egzogeninio insulino (patenkančio iš išorės) poreikis padidėja iki 100 vv/p. Pradėjus gydyti insulinu, gali padidėti apetitas ir svoris – tai nedaro įtakos insulino poveikiui, tik skatina pacientą dar labiau stebėti savo svorį ir laikytis dietos.
 

Kokį insuliną pasirinkti? Kiek yra svarbūs yra mišraus veikimo insulino analogai?


Skiriant insulino svarbu, kad insulino būtų pakankamai valgio metu ir tarp valgymų bei naktį. Valgant cukraus kiekis kraujyje greitai didėja, todėl reikia insulino, kuris suveiktų greitai ir veiksmingai – tai vadinamasis valgio insulinas. Tuo tarpu insulino poreikis pavalgius sumažėja, tačiau būtinas nedidelis insulino kiekis kraujyje, kad cukraus kiekis nepadidėtų iki neleistinų ribų, kai insulino trūksta – tuo metu veikia bazinis insulinas. Gydant insulinu reikia pakartoti tų abiejų insulinų veikimo ypatybes. Todėl ir skiriama kelių insulinų keletą kartų per dieną. Bet tai daugeliui nepatogu. Todėl gydant sergančius 2 tipo diabetu labai veiksmingi mišraus veikimo insulinai. Jie pasižymi dvejopu veikimu: viena dalis veikia valgant, kita veikia, kai nevalgote ir naktį.
Mišraus veikimo insulino analogai yra fiziologiškesni. Jie suderinti iš 25 ar 30 proc. greitai veikiančio insulino, kuris veikia valgant ir koreguoja glikemiją po valgio, bei 75 ar 70 proc. ilgai veikiančios insulino dalies, kuri veikia, kai nevalgote ar naktį, – užtikrina bazinį insulino poreikį. Vartojant šiuos insulinus, galima artimai pakartoti tai, kaip insulinas veikia nesergant cukriniu diabetu.
 

Ką reikėtų žinoti apie jo vartojimą?


Mišraus veikimo insulino analogų galima leisti prieš pat valgį, valgant ar po valgio. Šiuos insulinus vartojant, efektyviau koreguojama glikemija po valgio, ligoniai tampa mažiau priklausomi nuo užkandžių tarp valgių, jiems mažiau auga svoris, palyginti su dvifaziu žmogaus insulinu.
 

Pagal ką sprendžiama, kad gydymas vyksta sėkmingai?


Gydymo sėkmę vertiname pagal bendrą ligonio savijautą, glikemiją nevalgius ir po valgio bei glikuoto hemoglobino kiekį. Šie glikemijos kontrolės rodikliai neturėtų būti didesni nei parodyta lentelėje.
Jeigu jūsų cukraus kiekis kraujyje didesnis nei rekomenduojama, būtinai dėl gydymo pasitarkite su gydytoju. Sveikatos apsaugos ministerijos diabeto gydymo metodika nurodo, jog, net ir esant gerai kontroliuojamam diabetui, būtina kartą per metus pasikonsultuoti su specialistu endokrinologu ir aptarti tolimesnį diabeto gydymo būdą.
Tinkamai ir laiku pradėjus gydyti insulinu, pavyksta ne tik atitolinti cukrinio diabeto komplikacijų vystymąsi, bet ir smarkiai pagerinti sergančiųjų cukriniu diabetu gyvenimo kokybę.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai