Diabetas kaip gyvenimo būdas

Tikriausiai nesuklystume teigdami, kad viena iš ligų, kuriomis žmonės susirgti bijo labiausiai, yra cukrinis diabetas. Ši baimė natūrali, tačiau labai dažnai perdėta ir ne visai pagrįsta: didžioji dalis žmonių apie diabetą žino labai nedaug ir tik tiek, kiek yra girdėję iš giminių ar pažįstamų. Suprantama, teigti, kad ši liga paprasta, būtų per drąsu, tačiau daugeliu atvejų tik nežinojimas gali atvesti žmogų prie didžiulio nerimo, streso ar depresijos. Tad ko gi dažniausiai bijo žmogus, sužinojęs, kad serga cukriniu diabetu, ir ar tos baimės visiškai pagrįstos? Apie tai pasakoja KMU Endokrinologijos instituto gydytoja endokrinologė dr. Džilda VELIČKIENĖ.
 

Baisiausia – komplikacijos


Galime vienareikšmiškai atsakyti – žmogus, sužinojęs, kad serga cukriniu diabetu, labiausiai bijo komplikacijų. Tačiau iš karto mąstyti apie blogiausią tikrai nebūtina ir netgi neprotinga.
Savaime suprantama, norint jų išvengti privalu ryžtingai imtis atitinkamų priemonių.
Svarbiausias, tačiau kartu ir sunkiausias dalykas sergantiesiems diabetu yra gyvenimo būdo bei mitybos pakeitimas. Gydytojai vienbalsiai tvirtina, kad tai labai veiksminga, todėl privaloma. Sureguliavus mitybą, visiškai arba lengviau kontroliuojamas ir cukraus kiekis, o tai – labai svarbu.
Deja, didžioji dalis žmonių yra įpratę gyventi patogiai ir plačiai – mėgautis riebiais ir sočiais valgiais, nesirūpinti savo fiziniu aktyvumu.
Yra žinoma, kad sveikos mitybos principas – 60 proc. angliavandenių, 10–15 proc. baltymų ir ne daugiau nei 30 proc. riebalų. O paprastai žmonių racione riebalai sudaro daugiau nei 60 proc. Dėl to kyla arterinis kraujospūdis, padidėja cholesterolio kiekis.
 

 

Įpročius keisti sunku


Žmonėms keisti savo įpročius, ir dar gana greitai, yra labai sunku, todėl gydytojai stengiasi dietas pateikti kuo švelnesnes, nešokiruoti, taip pat kuo labiau motyvuoti sergančiuosius, paaiškinti, kad vien tablečių tikrai neužteks, kad įdėtos pastangos gali padėti atitolinti būtinybę vartoti insulino bent metams. Gyvenimo būdui koreguoti dažniausiai skiriami apie trys mėnesiai.
Diabetu sergančių žmonių dietos nėra ypač griežtos ar draudžiančios valgyti viską, kas turi skonį, – paprasčiausia reikia suderinti produktus ir, žinoma, mažinti jų kiekius.
Pagrindinis dalykas, verčiantis žmones stengtis, vėlgi yra ta pati komplikacijų baimė, tačiau tai išeina į naudą – besilaikydami dietų, jie numeta daug svorio, pagerina arterinį kraujospūdį, o tai ir yra siekiamybė.
 

Reguliarus sportas padeda


Keičiant gyvenimo būdą reikėtų ne tik reguliuoti mitybą – sportas taip pat turėtų atrasti vietą žmogaus gyvenime. Yra atlikti dideli tyrimai su dviem žmonių grupėmis: viena iš jų reguliariai sportavo, kita – ne (visos kitos aplinkybės buvo vienodos).
Paaiškėjo, kad sportavusiųjų glikemijos būklė buvo geresnė, cukraus kiekis sumažėjo. Sportuojant ne tik sumažėja svoris, bet ir pagerėja medžiagų apykaita.
 

Savikontrolė privaloma visiems sergantiesiems


Cukraus kiekiui matuoti namuose yra skirti gana tikslūs specialūs aparatai – gliukomačiai, kurių rezultatus lyginant su laboratorijų gaunama tik nedidelė paklaida.
Svarbu žinoti, kad prieš valgį glikemija turėtų būti ne daugiau nei 7 mmol/l, po valgio – ne daugiau 9 mmol/l.
Kraujo gliukozės tyrimo rezultatus rekomenduojama rašyti į sąsiuvinį. Tai naudinga su gydytoju aptariant gydymą. Dienyne derėtų žymėti ir duomenis apie valgytą maistą, aktyvumą ir pan.
Kasdienį insulino vartojimą palengvina patogūs vienkartiniai insulino švirkštai. Juos naudoti nesunku išmokti, insulino galima dozes sušvirkšti galima tiksliai ir patikimai.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai