){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Norint išvengti diabeto komplikacijų, būtina tinkamai jį gydyti ir kontroliuoti visus sutrikusios medžiagų apykaitos parametrus (glikemiją, hiperlipidemiją, hipertenziją, antsvorį ir kt.). Svarbiausia yra glikemijos kontrolė. Jei žmogus serga diabetu, gliukozės kiekį jis turėtų tikrinti nevalgęs ir 2 val. po valgio (pusryčių, pietų ir vakarienės) bei eidamas miegoti vakare. Šiuos tyrimus pacientas turėtų užrašyti savo diabeto savikontrolės dienyne. Tad pagal glikemijos duomenis ir pacientas, ir gydytojas galės koreguoti diabeto gydymą. Pageidautina, kad gliukozės svyravimai nevalgius būtų 4,4– 6,6 mmol/l, o po valgio iki 8,9 mmol/l. Bet koks, net ir minimalus gliukozės kiekio kraujyje sumažinimas padeda stabdyti komplikacijų progresavimą.
Dar vienas labai svarbus diabeto kontrolės žymuo yra glikuotas hemoglobinas (HbA1C), kuris rodo, ar diabetas per paskutinius 3 mėnesius buvo gydytas veiksmingai. Jei gydymas veiksmingas, glikuotas hemoglobinas turėtų būti mažesnis nei 6,5 proc.
Jei ilgesnį laiką gliukozė nevalgius ryte yra >7 mmol/l, po valgio >9 mmol/l, o HbA1C > 7,0 proc., tai diabeto kontrolė yra bloga, todėl būtina gydymą keisti. Tačiau kiekvieno ligonio sugebėjimas pasiekti kontrolės tikslus priklauso nuo daugelio veiksnių – amžiaus, polinkio į hipoglikemiją, gretutinių ligų ir noro bei galimybių laikytis nurodymų, todėl būtina į juos atsižvelgti.
Diagnozavus 2 tipo diabetą, dažniausia pradedama gydyti dieta, fizinio krūvio didinimu bei geriamaisiais vaistais nuo diabeto, tačiau liga progresuoja, ir daugeliui pacientų, kad jie jaustųsi gerai ir jų gliukozės kiekis kraujyje būtų kontroliuojamas, reikia insulino.
Vienas iš svarbiausių klausimų – kada pradėti insulino terapiją? Dažnai mes sakome – nei per anksti, nei per vėlai. Sergančiuosius 2 tipo diabetu insulinu reikėtų pradėti gydyti, kai:
• Nepakankamai veiksmingi geriamieji vaistai: HbA1c >7,0 proc., gliukozė nevalgius >7 mmol/l/, o po valgio >9 mmol/l ir pacientas vartoja maksimalias geriamųjų medikamentų dozes.
• Krenta svoris dėl didelės gliukozės ir diabeto dekompensacijos.
• Sunkios diabeto komplikacijos: retinopatija, nefropatija, polineuropatija ar kitų organų nepakankamumas, persirgtas miokardo infarktas, insultas.
Vien mintis, kad teks pradėti vartoti insulino, žmogui sukelia daug nemalonių pojūčių ir yra nepriimtina daugeliui pacientų, tad jie verčiau rinktųsi 6 ir daugiau glikemiją mažinančių tablečių nei tuo metu jam jau reikalingą insulino terapiją.
Diabetas yra nuolat progresuojanti liga – savojo insulino rezervai pamažu senka ir pradeda vystytis diabeto komplikacijos. Mes vis dar nemokame išgydyti diabeto, tad ateina natūralus ir neišvengiamas laikas pradėti gydyti insulinu. Kiekvienam pacientui šis laikas yra individualus – vieniems insulino reikia iš karto nustačius diabetą, kitiems po 7–9 metų nuo ligos pradžios. Tai sprendžia gydytojas, įvertinęs paciento diabeto gydymo kontrolę. Ankstyva insulino terapija padeda apsaugoti nuo toksinio gliukozės poveikio ir kartu atitolina kasos beta ląstelių funkcijos mažėjimą. Daugeliu atvejų, pradėjus vartoti insulino laiku, gerėja medžiagų apykaita, gliukozė vėl tampa energijos šaltiniu ląstelėms, vyksta normali baltymų gamyba, todėl didesnei daliai ligonių grįžta gera savijauta, išnyksta troškulys, dažnas šlapinimasis, greitas ar nuolatinis nuovargis, gerėja gyvenimo kokybė bei galimybė dirbti norimą darbą.
Viena insulino injekcija vakare, kartu vartojant geriamųjų vaistų nuo diabeto. Tai gali būti:
• vidutinės veikimo trukmės monofazinis insulinas (pvz., Protophan, Humulin NPH),
• bifazinis žmogaus insulinas (pvz., Mixtard 30/70, Humulin M3),
• bifazinis insulino analogas (pvz., Novomix 30) ar
• ilgo veikimo insulino analogas (Levemir. Lantus).
Dvi insulino injekcijos ryte ir vakare kartu su geria maisiais vaistais nuo diabeto ar jų nevartojant. Tai gali būti:
• vidutinės veikimo trukmės monofazinis insulinas (pvz., Protophan, Humulin NPH),
• bifazinis žmogaus insulinas (pvz., Mixtard 30/70, Humulin M3),
• bifazinis insulino analogas (pvz., Novomix 30) ar
• ilgo veikimo insulino analogas (Levemir).
Intensyvi insulino terapija – trumpo veikimo (Actrapid, Humulin R) insulino ar greito veikimo insulino analogo (Novorapid, Humalog) injekcijos prieš pagrindinius valgymus, kartu skiriant vidutinės veikimo trukmės insulino, vieną arba 2 kartus per dieną (Prothophan, Humulin NPH).
Ligoniams, kuriems ši intensyvi insulino terapija neveiksminga, lieka didelė glikemija, kartojasi hipoglikemijos, bloga diabeto kontrolė, yra lėtinių kardiologinių ar neurologinių komplikacijų, proliferacinė retinopatija, skiriama Rapid (greito) (Novorapid) insulino analogo injekcijos prieš pagrindinius valgymus ir ilgo veikimo insulino analogo 1 ar 2 kartus per dieną (Levemir, Lantus)
Dažniausiai pacientams, sergantiems 2 tipo diabetu, pradedant gydyti insulinu, jo skiriama 1–2 kartus per dieną tol, kol ši gydymo schema leidžia užtikrinti gerą diabeto kontrolę. Intensyvi insulino terapija visada skiriama pacientams, sergantiems 1 tipo diabetu ir sergantiems 2 tipo diabetu, jei glikemijos kontrolė išlieka bloga ir progresuoja diabeto komplikacijos vartojant bifazinių insulinų ar pacientas gyvena labai aktyvų ir kintamą gyvenimo būdą, tuomet jam reikia ir lanksčios insulino terapijos.
Yra žinoma, kad optimali insulino terapija, norint sumažinti hipoglikemijos riziką, turi atkartoti fiziologinę insulino sekreciją. Taigi sergančiųjų diabetu gydymas insulinu turi du tikslus – pakartoti fiziologinius trumpalaikius (1–2 val.) insulino pikus valgio metu ir palaikyti nuolatinę bazinę insulino koncentraciją tarp valgių. Todėl, siekiant geros diabeto kontrolės ir komplikacijų mažinimo, būtų idealu, jeigu skirtume greito veikimo analogo (Novorapid) prieš kiekvieną valgymą 3–4 k./p. ir bazinio vidutinio ar ilgo veikimo insulino 1–2 k./p. (Protophan, Levemir).
Dideli greito veikimo insulinų (Novorapid) pikai gerina glikemiją po valgio, mažina glikemijos svyravimus ir, turėdami trumpesnį veikimo laiką, sumažina hipoglikemijos tarp valgių riziką, todėl hipoglikemijos profilaktikai užkandžiai tarp valgių nėra reikalingi, taip pat labai mažėja naktinės hipoglikemijos. Be to, vartojant analogus (Novorapid), mažiau auga svoris.
Pacientams, vartojantiems intensyvią insulino terapiją, kaip bazinio insulino terapija gali būti skiriama vidutinio veikimo insulino (Protophan ar Humulin NPH) 1 ar 2 kartus, nuolatinė insulino infuzija, taikant insulino pompas, ar ilgo veikimo insulino analogas 1–2 kartus per dieną (Levemir, Lantus).
Atliekant mokslinius tyrimus, buvo pastebėtos tokios farmakokinetinės vidutinio veikimo insulino NPH savybės, kurios trukdo jam būti idealiu baziniu insulinu:
• Didesnė naktinių hipoglikemijų rizika (jo suleidus vakare išryškėja jo veikimo pikas).
• Gali būti alkio hiperglikemija ryte – nes per trumpas NPH veikimo laikas ir jo gali neužtekti iki ryto, o vakarinės dozės didinimas gali lemti naktinę hipoglikemiją.
• Platūs glikemijos svyravimai kasdien, netgi vartojant tą pačią insulino dozę ir tą patį maistą.
Todėl į klinikinę praktiką buvo įdiegti ilgo veikimo insulino analogai, kurie yra daug pranašesni už NPH insuliną, nes jie turi ilgesnį veikimo laiką, mažesnius veikimo pikus, mažesnį svyravimą paros laikotarpiu, todėl ir mažesnę hipoglikemijų tikimybę. Tačiau norint patikslinti, kuris iš šių ilgo veikimo insulinų yra priimtinesnis ligoniui ir fiziologiškesnis, buvo atlikti moksliniai tyrimai. Jų metu buvo lyginti NPH insulinas ir du ilgo veikimo insulino analogai. Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad labai dažnai pacientai vartoja tą pačią insulino dozę, tokį patį maisto kiekį ir turi tokį patį fizinį krūvį, tačiau jų glikemijos per parą svyruoja labai smarkiai ir gali lemti hipoglikemijas, vėliau – ir blogą glikemijos kontrolę.
Heise ir kt. autorių tyrimo metu buvo įrodyta, kad insulino svyravimai, o kartu ir glikemijos svyravimai per parą kiekvienam pacientui priklauso nuo to, kokio insulino jis susileido, ir šie svyravimai labai skirtingi. Pasirodė, kad vartojant insulino NPH insulino svyravimai per parą vertinant 4 dienų laikotarpį, vartojant tokią pačią insulino dozę, siekė 68 proc., vartojant Lantus – 48 proc., o vartojant Levemir – tik 27 proc. Tai rodo, kad Levemir variacijos koeficientas buvo 60 proc. mažesnis nei NPH ir 44 proc. mažesnis nei Lantus.
Ką tai lems? Dėl šių svyravimų sumažėjimo bus mažesnė hipoglikemijų ir hiperglikemijų tikimybė. Levemir vartojimas lems tik 0,5 hipoglikemijas ir 2 hiperglikemijas per metus, tuo tarpu atitinkamai Lantus – 10 ir 27, o NPH insulinas – 24 ir 57 per metus. (lentelė) .
Taigi vienas naujausių ir šiuo metu, atlikus mokslinius tyrimus, pripažintas geriausiu ilgo veikimo insulino analogu yra ilgo veikimo insulino analogas Levemir, kuris dėl unikalios struktūros ir nepakartojamo veikimo įgijo „insulino su numatomu veikimu“ pavadinimą ir buvo pradėtas plačiai vartoti įvairiose pasaulio šalyse. Kodėl sakoma, kad šis insulinas turi numatomą veikimą?
Visų pirma, moksliniai tyrimai įrodė, kad tik vartojant šio naujojo insulino analogo kasdien galima pasiekti kiekvienam pacientui panašius glikemijos rezultatus. Kadangi insulino koncentracija mažai svyruojanti ir nekintama, tai ir glikemijos svyravimai tam pačiam pacientui tampa minimalūs, todėl šio insulino analogo veikimą ir gydymo riziką mes galime numatyti.
Jei gliukozės svyravimai maži, tai ir Levemir hipoglikemijų dažnis minimalus.
Be to, ir glikemijos kontrolė (gliukozės koncentracija ir glikuotas hemoglobinas), vartojant Levemir kartu su greito veikimo insulino analogais, yra daug geresnė nei vartojant kitų insulinų.
Nepastebėta didesnio svorio augimo.
Kai reikia keisti kitą bazinį insuliną Levemir, būtų tikslinga žinoti, kad:
• Vidutinės veikimo trukmės insuliną NPH keičiame skirdami tokią pačią Levemir dozę (pvz., pacientas vartojo Protophan 12 TV vakare, tad ir Levemir skiriame 12 TV vakare) ir paliekame tą pačią vartotą greito veikimo insulino dozę.
• Levemir dozę tikslinga koreguoti pagal rytinę glikemiją nevalgius, jei glikemija ryte > 6–6,5 mmol/l, tikslinga didinti Levemir dozę kas 2–3 dienas po 2 TV, kol bus pasiekta tikslinė rytinė glikemija nevalgius 6–6,5 mmol/l.
• Tik pasiekus tikslinę glikemiją nevalgius ryte, būtų tikslinga koreguoti glikemiją po valgio koreguojant greito veikimo (Novorapid) insulino dozę.
Greito veikimo insulino analogai, vartojami kartu su ilgo veikimo insulino analogais, gerina glikemijos kontrolę, mažina glikuotą hemoglobiną HbA1C ir hipoglikemijų riziką bei didina paciento pasitikėjimą savimi, gydymu ir gerina gyvenimo būdą. Šiuo metu Lietuvoje mes turime visas pasaulyje esančias galimybes gydyti diabetą taikant moderniausią insulino terapiją, tik ją reikia tinkamai parinkti, tuomet mūsų darbas bus apvainikuotas sėkme, o pacientų gyvenimo kokybė bus geresnė, gydymas bus saugesnis, o gerus gydymo rezultatus mes galėsime numatyti.
Cukrinis diabetas, daug kam žinomas kaip cukraligė, neretai vadinamas šio amžiaus rykšte. Gydytojai su nerimu stebi, kad II tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas jau ne tik vyresniems ir senyviems asmenims, bet ir 10 metų nesulaukusiems vaikams. Tai rodo, kad šiai ligai dabartinis gyvenimo būdas – labai palankus. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas pasaulyje paplitęs itin plačiai. Ši lėtinė metabolinė liga nėra išgydoma, tačiau šiuolaikinė medicina padeda visiškai sėkmingai ją sukontroliuoti ir išvengti komplikacijų. Jei Lietuvoje pirmo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų nėra tiek daug (priskaičiuojama apie 8 tūkstančiai), tai antro tipo cukriniu diabetu sergančiųjų yra kur kas daugiau ir šis skaičius sparčiai didėja. Ką reikėtų apie šią ligą žinoti kiekvienam iš mūsų? ...
Skaityti daugiaukai buvau mokinė, kaskart po privalomos medicininės patikros mokykloje, gaudavau...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – sparčiai plintanti liga, kurios sunkių komplikacijų galima išvengti tik griežtai kontroliuojant glikemiją. Tačiau griežta CD kontrolė turi savo kainą: didėja kūno masė ir dažnai pasitaiko hipoglikemija....
Skaityti daugiauKai dėl imuninės sistemos sutrinka insuliną gaminančių kasos ląstelių veikla, išsivysto pirmojo tipo diabetas. Ši nepagydoma organizmą alinanti liga dažniausiai užklumpa vaikus ir sukelia daug skausmo visai šeimai. Tačiau daugelis nežino, jog esama tvirtų įrodymų, kad ši liga susijusi su mityba, tiksliau su pieno produktais. Kaip karvės pienas sukelia pirmojo tipo diabetą yra plačiai aprašyta....
Skaityti daugiauIš skaitytojo laiško „Sveikam žmogui“: „Šiandien skydliaukė šalinama visiškai nesigilinant, ar tai būtina, o žmogus paliekamas likimo valiai. Savijauta dažnai ne pagerėja, o dar labiau pablogėja. Pacientas neperspėjamas, kad kartu jam gali būti pašalintos ir prieskydinės liaukos, ir tada nuo nuolatinio kalcio trūkumo žmogus tiesiog pradeda byrėti. Įdomu sužinoti, kiek per metus atliekama skydliaukės šalinamo operacijų ir kaip mes atrodome Europos bei pasaulio kontekste. O gal tai iš tikrųjų yra organas, kuris gali būti prilygintas apendicitui, protiniam dančiui ar kitam rudimentui, kurį lengva ranka galima pašalint.i“ ...
Skaityti daugiauSkydliaukė – pati didžiausia organizmo endokrininė liauka, esanti kaklo priekyje, sverianti iki 20 gramų ir atliekanti daug gyvybiškai svarbių organizmui funkcijų nuo žmogaus užsimezgimo iki jo mirties. Skydliaukės gaminami hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, turi įtakos širdies, smegenų, žarnyno, nervų, lytinės sistemų veiklai. Taigi, sutrikus skydliaukei, serga visas organizmas, ir jos veiklos sutrikimai gali pasireikšti labai nevienodai....
Skaityti daugiauPrimiršusiems, kas yra metabolinis sindromas, priminsiu – tai atsparumo insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus, padidinančius širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo riziką. Šiam sindromui būdinga visa tokie sutrikimai, kaip arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, dislipidemija ir hiperlipidemija, taip pat abdominalinis (juosmeninės dalies) nutukimas ir hiperurikemija (šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimas). Reiktų nepainioti su metaboliniu sindromu, apie kurį kalbama sporto klubuose. Šiame kontekste kalbama apie žmonės, kurie, laikydamiesi tam tikrų rekomendacijų, nesugeba koreguoti kūno masės taip, kaip tikėtasi....
Skaityti daugiauPasaulyje sparčiai daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu (CD), didžiąją dalį sudaro 2 tipo CD. Šiems pacientams širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos 2–4 kartus dažniau nei CD nesergantiems asmenims. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja esant net nedideliems angliavandenių apykaitos sutrikimams. Metabolinis sindromas – tai rezistencijos insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus....
Skaityti daugiauRaimonda Černiauskienė: „Sergant diabetu svarbu norėti būti sveikam“ Aštuonerius metus diabetu serganti vilnietė Raimonda Černiauskienė susigyveno su liga ir net žino, kaip jausti gerai. Raimondai neseniai sukako 53-eji. Ji stebina aplinkinius savo entuziazmu, aktyvumu ir gera nuotaika. Ji sako, jog diabetas jai atiteko kaip „palikimas” iš mamos. Jos mirtis privertė Raimondą permąstyti gyvenimo vertybes, susiimti ir pareigingai vykdyti gydytojų rekomendacijas. Jos pasiekti rezultatai stulbina....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu 10–15 metų, daugeliui, neatsižvelgiant į diabeto tipą, atsiranda kraujagyslinių komplikacijų – tiek smulkiųjų kraujagyslių, tiek stambesnių kraujagyslių pažeidimų. Šį kartą – apie vieną iš cukrinio diabeto pasekmių – diabetinę neuropatiją. Kodėl ši komplikacija išsivysto, ką jaučia sergantysis ir kaip jis galėtų pats sau padėti? Į šį ir daugiau su tuo susijusių klausimų atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro gydytoja Eglė BALČIŪTĖ...
Skaityti daugiauDoc. Žaneta Petrulionienė – viena iš nuolatinių TV3 laidos „Sveikas žmogus“ pašnekovių. Apsilankę pas ją, aptariame ne vieną temą. Kiekvieną kartą gydytoja pateikia naujos ir itin įdomios informacijos. Gydytoja Petrulionienė patinka žiūrovams, nes įtaigiai kalba, tačiau kartu ir paprastai bei suprantamai. Šįkart aiškinomės, kodėl medikai vis garsiau kalba apie metabolinį sindromą, kaip paprasčiausiais būdais galėtume padėti savo kraujagyslėms išlikti sveikoms....
Skaityti daugiauVisi mes laukiame nuostabaus Kalėdų meto. Tikime ir svajojame, kad neužgęstanti Viltis mus visada suras, o bėdos ir nelaimės – visada aplenks. Tačiau kartais taip nutinka, kad nelaukta ir netikėta ateina liga. Dažnai žmonės, išgirdę diagnozę, puola į neviltį, juos užplūsta mintys: „Jei būčiau galėjęs numatyti savo ateitį, gal būčiau galėjęs ką nors pakeisti“. Senieji išminčiai sakė, kad medicina yra ir filosofija, ir menas, ir mokėjimas numatyti, ir meilė mūsų pacientams. Iki šiol, norėdami padėti ligoniams ir nesuklysti, mes, gydytojai, svarstome konkretaus paciento gydymo variantus, parinkdami, mūsų manymu, jam tinkamiausią, taip tarsi numatydami vaisto veikimą konkrečios paciento ligos atveju....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu daugeliu atvejų gali atsirasti įvairių odos pažeidimų. Geriausias būdas tiek jų išvengti, tiek gydyti jau esamus – užtikrinti gerą ligos kontrolę medžiagų apykaitos požiūriu. Tai, kartu su tinkama kojų priežiūra, gali apsaugoti nuo daugelio komplikacijų....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (diabetes mellitus) – lėtinė polietiologinė endokrininė visą gyvenimą trunkanti liga, tad didžiulį nerimą kelia pastaruoju metu sparčiai didėjantis sergančiųjų šia liga žmonių skaičius. Diabetas 2–5 kartus padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jis yra dažniausia regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Pasaulyje cukriniu diabetu (CD) serga maždaug 3,5–7 proc. žmonių (Europoje – apie 26 milijonus). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje tokių ligonių yra apie 100 tūkstančių. Prognozuojama, kad per artimiausius 10 metų šis skaičius padvigubės....
Skaityti daugiaukas yra 2 tipo diabetas? 2 tipo diabetas (dar vadinamas nuo insulino nepriklausomu...
Skaityti daugiauRimtos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, neturi būti kliūtis gyventi visavertį gyvenimą. „Sergantieji cukriniu diabetu neturėtų užsisklęsti savyje, jie turėtų naudotis visais gyvenimo teikiamais malonumais, taip pat ir atostogomis“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja gydytoja endokrinologė dr. Rita Šulcaitė. Šiame straipsnyje – gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti atostogoms, kad po jų sugrįžtume pilni jėgų ir sveikatos, o ne ligai paūmėjus....
Skaityti daugiauKas, jei ne jūs mums svarbiausi? Todėl, gavę pagalbos prašantį skaitytojos R.J. laišką, negalėjome į jį nesureaguoti. Esame tikri, kad šios moters bėda artima arba netrukus gali būti artima ir kitiems mūsų skaitytojams. Juk nuo to, kad vieną dieną ir jums gydytojas gali pasakyti, kad kraujyje per daug gliukozės, neapsaugotas niekas, ypač žinant mūsų sėslų būdą ir mitybos įpročius. O laiškas toks: „Sveiki, neseniai gydytojas liepė atlikti kraujo tyrimus ir paaiškėjo, kad cukraus kiekis kraujyje šiek tiek viršija normą. Ką daryti? Ar čia jau diabetas? Ar įmanoma kaip nors užkirsti tam kelią?“ Į šiuos klausimus sutiko atsakyti profesorius Vaidotas Urbanavičius....
Skaityti daugiauDėl nepakankamos ir vienpusiškos dietos, badaujant, sutrikus maisto pasisavinimui, ima trūkti vitamino B1. Jo poreikis padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Tokiais atvejais gali padėti benfotiaminas – riebaluose tirpi, todėl lengviau pasisavinama vitamino B1 forma, padedanti palengvinti būklę daugeliu atvejų. Ypač jis svarbus norint atitolinti diabetinę neuropatiją – sunkią komplikaciją, kuri dažnai išsivysto sergantiesiems diabetu. ...
Skaityti daugiauDiabetas – liga, su kuria tenka nuolat kovoti. Tačiau šiais laikais, kai medicina taip sparčiai žengia į priekį, diabetą galimą lengvai valdyti ir užsitikrinti visavertį gyvenimą. Svarbiausia sergant cukriniu diabetu – nepamiršti per dieną skirti kelias minutes cukraus kiekiui kraujyje pamatuoti. Kodėl tai yra itin svarbu ir kaip greitai ir nesudėtingai galima tai padaryti? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, daranti žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui. Kovą prieš diabetą remia Jungtinių Tautų Organizacija, savo rezoliucijoje pripažindama jį svarbia pasaulio sveikatos neganda greta tokių infekcinių epidemijų, kaip maliarija, tuberkuliozė ir ŽIV/AIDS. Rezoliucijos priėmimas – didelis pasiekimas, tačiau tai tik pirmas žingsnis diabeto epidemijai stabdyti ir žmonių gyvybėms gelbėti. Kaip su diabetu kovojama Lietuvoje?...
Skaityti daugiauPastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....
Skaityti daugiauAustralijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kuriems išsivystęs metabolinis sindromas, yra medžiagų apykaitos sutrikimų, labiau linkę sirgti ir depresija. Kita vertus, sergantieji psichikos ligomis priskiriami didesnei metabolinio sindromo išsivystymo rizikos grupei. Koks ryšys sieja metabolinį sindromą ir psichikos ligas? Kokia pagalba galima? Konsultuoja Vilniaus m. Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Jolita Bužinskienė....
Skaityti daugiauMedikai sutartinai tvirtina: žmonės, kurių figūra primena obuolį, turėtų mesti svorį – net ir tie, kurie nelaiko savęs storais! Gydytojai perspėja apie naują epidemiją, kurią gali sukelti metabolinis sindromas. Tai ne atskira liga, o visas galimų ligų rizikos veiksnių kompleksas. Dėl metabolinio sindromo išsivystančios ligos yra lėtinės, pažeidžiančios kelis organus ir organizmo sistemas, todėl sunkiai gydomos. Tačiau, laiku atkreipus dėmesį, sveikatą galima išsaugoti....
Skaityti daugiauDidėjanti cukrinio diabeto (CD) pandemija gali suluošinti ir nusinešti į kapus nemažai darbingo amžiaus žmonių. Žinoma, kad 2 tipo CD atsirasti įtakos turi žmonių netinkamos mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, vakarietiškos gyvensenos plitimas, urbanizacija, galiausiai – nutukimas. Ką kiekvienas turėtų žinoti apie CD? Kokių yra naujienų, būtinų žinoti jau susirgus? Komentuoja SAM konsultantas endokrinologijai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto ir Endokrinologijos klinikos prof. Antanas Norkus....
Skaityti daugiau
