Ką reikėtų žinoti apie cukrinį diabetą

Cukrinis diabetas yra viena iš labiausiai paplitusių ir grėsmingiausių mūsų amžiaus lėtinių ligų. Dažnai jis laikomas civilizacijos liga ir siejamas su vakarietiško gyvenimo būdo plitimu: urbanizacija, populiacijos didėjimu ir senėjimu, netinkamais mitybos įpročiais, mažu fiziniu aktyvumu ir nutukimu. Sergamumas cukriniu diabetu kas 25 metus dvigubėja, prognozuojama, kad 2025 m. sirgs daugiau nei 300 mln. žmonių pasaulyje.
 

Kas tai yra cukrinis diabetas?


Cukrinis diabetas (CD) - tai lėtinė endokrininė liga, trunkanti visą žmogaus gyvenimą. Ja sergant dėl insulino trūkumo ar jo netinkamo veikimo audiniuose sutrinka medžiagų apykaita, didėja gliukozės kiekis kraujyje (glikemija), organizmas nepakankamai maisto paverčia jo paties reikmėms vartojama energija, blogėja žmogaus savijauta.
 

 

Yra du pagrindiniai diabeto tipai, kuo jie skiriasi?


1 tipo diabetas - tai yra jaunų žmonių liga, kai kasa visiškai negamina insulino, kuris būtinas, kad su maistu gauta gliukozė patektų į ląsteles ir vyktų medžiagų apykaita audiniuose. Jis pasireiškia ūminiu medžiagų apykaitos blogėjimu (dideliu silpnumu, nuovargiu, darbingumo mažėjimu, sparčiu svorio kritimu, dažnu šlapinimusi ir troškuliu), dažniausiai pirmas simptomas būna diabetinė koma (sąmonės netekimas). Sergantiesiems 1 tipo diabetu, kad jie išgyventų, visą gyvenimą kasdien reikia vartoti insulino.
2 tipo diabetas - tai yra vyresnių, dažnai turinčių antsvorio žmonių liga, kai kasa gamina nepakankamai insulino organizmo poreikiams patenkinti ar insulinas netinkamai veikia audiniuose. 2 tipo diabeto pradžia ir eiga laipsniška. Dažnai žmogų vargina nuolatinis nepaaiškinamas nuovargis ir silpnumas (gliukozė negali patekti į ląsteles, todėl jos neturi iš ko gaminti energijos), troškulys ar burnos džiūvimas, dažnas šlapinimasis, blogėjanti rega, svorio kritimas, blogai gyjančios žaizdos, odos pūliniai, lytinių organų niežulys, kojų padų deginimas ar tirpimas, parodontozė. Daugiau kaip pusė sergančiųjų ilgai nežino, kad serga CD, ir liga diagnozuojama per vėlai (pvz., profilaktinio patikrinimo metu, įvykus miokardo infarktui ar insultui), todėl net pusei pacientų diagnozavus ligą nustatomos ir diabeto komplikacijos.
 

Kokios yra diabeto komplikacijos?


Sergant diabetu ilgainiui pažeidžiamos visos organizmo kraujagyslės. Pažeidus stambiąsias kraujagysles, gali išsivystyti miokardo infarktas ar insultas bei kojų gangrena, todėl gali tekti amputuoti koją.
Pažeidus smulkiąsias kraujagysles, vystosi nervų pažeidimas (polineuropatija), inkstų pažeidimas (nefropatija) bei akių pažeidimas (retinopatija). Dažniausia žmonių aklumo priežastis pasaulyje (net 7-8 proc.) yra diabetinė retinopatija. Kasmet apanka po 1 proc. sergančiųjų diabetu. Prognozuojama, kad per artimiausius kelerius metus Lietuvoje dėl CD komplikacijų gali būti apie 3500 aklų žmonių.
 

Kas tai yra diabeto kontrolė?


Gliukozės kiekį kraujyje (glikemiją) sergantysis CD turėtų tikrinti nevalgęs ir 2 val. po valgio (pusryčių, pietų ir vakarienės) bei eidamas miegoti vakare. Pagal šiuos duomenis ir pacientas, ir gydytojas gali koreguoti gydymą. Pageidautina, kad glikemija svyruotų nevalgius 4,0-6,0 mmol/l, o po valgio iki 7,5 mmol/l. Šiuo metu vis daugiau dėmesio skiriamas glikemijos po valgio matavimui, nes žmogus po valgio būna apie 12-14 val. per parą, o ir moksliniai tyrimai įrodė, kad daugumos komplikacijų (ypač insulto ir infarkto) progresavimą skatina būtent didelė glikemija po valgio. Net ir minimalus gliukozės kiekio kraujyje sumažinimas padeda stabdyti komplikacijų progresavimą.
Dar vienas labai svarbus diabeto kontrolės žymuo yra glikozilintas hemoglobinas (HbA1c), kuris rodo, kaip diabetas buvo gydytas paskutinius 3 mėn. Jei gydymas efektyvus, HbA1c turėtų būti < 6,5 proc.
Gera diabeto kontrolė - jei glikemija nevalgius ryte yra <6 mmol/l, po valgio <7,5 mmol/l, o HbA1c <6,5 proc.
Bloga diabeto kontrolė - jei ilgesnį laiką glikemija nevalgius ryte yra >7 mmol/l, po valgio >9 mmol/l, o HbA1c >7,5 proc.
 

Kaip cukrinis diabetas gydomas?


Yra keletas galimybių - tai mitybos korekcija ir diabeto mokymas, fizinio krūvio didinimas ir medikamentinis gydymas. Šiuo metu Lietuvoje diabetui gydyti skirtų medikamentų yra daug - tai geriamieji vaistai nuo diabeto ir insulino preparatai.
 

Kas yra insulinas?


Insulinas - tai baltyminės kilmės hormonas, kurį išskiria specialiosios (beta) kasos ląstelės. Šis baltymas veikia kaip tarpininkas, perduodantis informaciją iš kasos į įvairias organizmo ląsteles. Taip gliukozė patenka į jas, ir organizmas gauna energijos, o baltymai vartojami kaip organizmo statybinė medžiaga. Be insulino, energija, esanti gliukozėje, negali būti vartojama, ir organizmas “badauja”, taigi palaipsniui žūsta.
 

Kokiu būdu organizme išskiriamas insulinas?


Insulino sekrecija sveiko žmogaus organizme yra dviejų fazių: ankstyvoji - per keletą minučių po maisto suvartojimo insulinas greitai išskiriamas į kraują, didžiausia jo koncentracija susidaro po 5-7 min. (“bangos viršūnė”) ir trunka ne ilgiau kaip 10-15 min.; antroji - keletą valandų tęsiasi nepertraukiamas ilgalaikis insulino išskyrimas, kol gliukozės kiekis kraujyje grįžta į pradinį (tarsi “rami jūra po audros”).
 

Kaip sutrinka natūralus insulino išskyrimas sergant diabetu?


1 tipo diabeto metu kasa visiškai nebegamina savojo insulino, o 2 tipo diabeto metu sutrinka ankstyvoji insulino išskyrimo fazė (išnyksta “insulino bangos valgant”), todėl pradeda didėti glikemija po valgio bei progresuoja diabeto komplikacijos.
 

Kaip vartojamas insulinas?


Kadangi insulinas yra baltymas, jo negalima gerti, nes jis būtų suvirškintas skrandyje ir nebeveiktų, todėl insulino švirkščiama į poodį.
Insulino švirkštimo priemonės nuolat tobulinamos. Šiuo metu pacientams nebereikia virinti stiklinių švirkštų bei adatų, nes yra sukurtos labai patogios vienkartinės priemonės, panašios į gražius spalvotus pieštukus. Jos užpildytos insulinu, tad jo susišvirkšti galima pacientui patogiu metu ir jam priimtinoje vietoje. Adatėlės tapo plonytės ir trumputės, todėl pacientai praktiškai nejaučia dūrio.
 

Kokie gali būti insulino tipai?


Šiuo metu genų inžinerijos būdu pagaminti insulinai atitinka natūralią žmogaus insulino sudėtį ir yra labai aukštos kokybės bei vartojami visame pasaulyje. Insulino preparatai skiriasi pagal veikimo trukmę, pagal pasisavinimo greitį po poodinės injekcijos ir pagal sudėtį. Yra įvairios veikimo trukmės insulino preparatų - greito, trumpo, vidutinės trukmės ir ilgo veikimo - bei mišraus tipo insulinai, kurių sudėtyje yra trumpo ir ilgo veikimo insulino.
 

Kas tai yra insulino analogai?


Paskutiniu metu, tobulėjant gamybos technologijoms, keičiama insulino cheminė struktūra, siekiant pakeisti jo veikimo laiką ir kreivę, kuri būtų labai artima natūraliai (sukeltų “aukštas bangas” ar veiktų tolygiai visą parą), todėl gaminami insulino analogai. Tai reiškia, kad insulino analogai arba veikia greičiau ir trumpiau nei įprastiniai insulinai, arba ilgai bei tolygiai iki 24 val. per parą. Patobulinus insulino struktūrą, atsirado galimybė jo vartoti pacientui patogiu laiku - prieš pat valgį, valgant ar po valgio. Taip pacientas insulino vartoja tuomet, kai labiausiai reikia.
Plačiausiai pasaulyje šiuo metu vartojami greito veikimo trukmės analogai (NovoRapid) ir mišraus veikimo analogas (NovoMix 30).
 

Kaip veikia žmogaus organizme toks insulinas?


Sergančiųjų diabetu gydymas insulinu turi du tikslus - pakartoti fiziologinius trumpalaikius (1-2 val.) insulino pikus valgio metu (“aukštas bangas”) ir palaikyti nuolatinę bazinę insulino koncentraciją tarp valgių. Todėl, siekiant geros diabeto kontrolės ir komplikacijų mažinimo, būtų idealu, jeigu skirtume greito veikimo analogo prieš kiekvieną valgymą 3-4 k./d. ir vidutinio ar ilgo veikimo insulino 1-2 k./d.
Dažnai pacientams kyla klausimas - gal užtenka vienos insulino injekcijos? Deja, vienos insulino injekcijos nepakanka. Vartojant ilgo veikimo insulino, dar 3-4 k./d. papildomai reikia švirkšti greito veikimo insulino.
 

Ar visuomet skiriamos daugkartinės insulino injekcijos?


Daugkartinės insulino injekcijos sunkina pacientų gyvenimą, todėl toks gydymas, ypač sergantiesiems 2 tipo diabetu, dažnai yra nepageidautinas. Tokiu atveju yra vartojami insulino mišiniai 2 k./d. Jų vartoja beveik 40 proc. sergančiųjų CD visame pasaulyje. Dažniausiai yra skiriama insulino, sudaryto iš 30 proc. trumpos ir 70 proc. vidutinės veikimo trukmės insulino (pvz., Mixtard 30/70). Kad šis insulinas gerai veiktų, jo turėtų būti švirkščiama 30 min. prieš valgį, bet labai dažnai pacientai šios rekomendacijos nesilaiko. Beveik 2/3 pacientų šio tipo insulino švirkščia iš karto prieš valgį dėl dviejų priežasčių: dėl patogumo, dėl hipoglikemijos baimės. Tai pablogina glikemijos kontrolę.
Todėl buvo sukurtas fiziologiškiausias mišraus veikimo insulino analogas NovoMix30, švirkščiamas tik 2 k./d.
 

Kokie yra mišraus veikimo insulino analogo (NovoMix30) privalumai?


• Jis sudarytas iš dviejų dalių, kurios imituoja dvi insulino sekrecijos fazes. Greitai veikianti insulino dalis atspindi ankstyvąją insulino išskyrimo fazę (“aukštą bangą”) ir skirta glikemijai po valgio koreguoti. Ilgai veikianti insulino dalis atitinka antrąją insulino išskyrimo fazę ir užtikrina bazinį insulino poreikį. Tad vartojant šio analogo 2 k./d. sergantiesiems 2 tipo diabetu galima artimai imituoti fiziologinę insulino sekreciją.
• Vartojant šio insulino efektyviau koreguojama glikemija po valgio, o tai svarbiausia diabeto kontrolei.
• Vartojant NovoMix30 mažėja hipoglikemijų rizika, kuri vargina pacientus, vartojančius kito tipo insulinų.
• Ligoniams mažiau reikia užkandžių tarp valgių, todėl mažiau auga svoris, palyginti su įprastiniu mišriu insulinu 30/70 (pvz., Mixtard 30).
• NovoMix30 galima švirkšti iš karto prieš valgį, valgant ar tuoj po valgio, todėl yra labai patogu vartoti.
• Šis insulinas vartojamas 2 k./d. - ryte ir vakare.
• Ilgalaikis jo vartojimas gerina glikemijos kontrolę ir kartu paciento būklę.
 

Ar 2 tipo diabetas gydomas insulinu?


Diabetas yra progresuojanti liga, ir savojo insulino rezervai palaipsniui senka, vystosi diabeto komplikacijos. Mes vis dar nemokame išgydyti diabeto, tad ateina natūralus ir neišvengiamas laikas pradėti vartoti insulino. Kiekvienam pacientui šis laikas yra individualus - vieniems insulino reikia iškart diagnozavus diabetą, kitiems - po 7-9 metų nuo ligos pradžios.
 

Ar reikėtų bijoti insulino injekcijų?


Dažnai žmonės bijo insulino injekcijų. Tačiau jau susirgimo pradžioje visi pacientai turėtų žinoti, kad prireiks insulino terapijos, ir tai bus ne bausmė, o tiesiog kita gydymo pakopa.
 

Ar, pradėjęs vartoti insulino, žmogus jaučiasi geriau?


Taip, pradėjus vartoti insulino, gerėja medžiagų apykaita, gliukozė vėl tampa ląstelių energijos šaltiniu, vyksta normali baltymų gamyba, todėl grįžta gera savijauta, išnyksta troškulys, dažnas šlapinimasis, greitas ir nuolatinis nuovargis, yra galimas įprastas lytinis gyvenimas, moterims - nėštumas ir natūralus gimdymas, garantuojama gera gyvenimo kokybė bei galimybė dirbti norimą darbą.
Nuo cukrinio diabeto negalima išgyti, tačiau, išmokus tinkamai pasirūpinti savimi, galima gyventi visavertį gyvenimą.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai