Cukrinis diabetas: susigyventi ir gyventi

Pradedant kalbėti apie cukrinį diabetą visada pabrėžiama, kad tai sunki endokrininė liga, kurios "neprižiūrint" pasekmės gali būti itin skaudžios. Cukriniu diabetu susergama tada, kai kasos liauka nepajėgia gaminti pakankamai insulino arba išsivysto organizmo atsparumas insulinui. Sergantieji cukriniu diabetu žino - ši liga tarsi šešėlis persekios visą gyvenimą. Tačiau galima ir toliau kokybiškai gyventi, tereikia pakeisti požiūrį...
 

Ar tikrai aš sergu diabetu?
Tiksliausias ir patikimiausias būdas diagnozuoti diabetą (abiejų tipų) yra specialūs gliukozės kraujyje testai, kuriuos galima atlikti gydymo įstaigose. Normalu, jei gliukozės koncentracija rytiniame kraujyje svyruoja tarp 3,33-5,55 mmol/l. Jei cukraus koncentracija didesnė negu 6,1 mmol/l ir pasireiškia bent keli iš minėtų diabeto atsiradimo požymių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją ir pradėkite išsamius tyrimus.
Diabeto tipai ir rizikos faktoriai
Yra skiriami du diabeto tipai. 1 tipo diabetas yra lėtinė, tačiau staigiai pasireiškianti liga. Dažniausiai serga vaikai ir jauni žmonės iki 30 metų. Pirmojo tipo diabetas dažnai atsiranda po virusinių ligų, įtakos gali turėti paveldėjimas. Liga atsiranda staiga ir sparčiai progresuoja. Šio tipo diabetui reikia kasdienių kelių insulino injekcijų. 2 tipo cukrinis diabetas dažniausiai siejamas su išorinės aplinkos poveikiu, paveldimumu. Bendri šio tipo diabetui būdingi rizikos faktoriai:
 


  • Amžius daugiau nei 45 metai.
     
  • Antsvoris (nutukę žmonės serga diabetu daugiau negu 10 kartų dažniau).
     
  • Jei nėštumo metu moteriai buvo sutrikusi angliavandenių apykaita.
     
  • Padidėjęs kraujospūdis (daugiau nei 140/90 mmHg).
     
  • Sutrikusi lipidų apykaita.
     
  • Genetiniai veiksniai (jei sirgo ar serga tėvai, broliai, seserys). Manoma, kad šia liga yra daugiau linkę sirgti afroamerikiečių rasės žmonės, taip pat lotynų amerikiečiai (Lietuvoje šia liga serga apie 1,5-3 proc. gyventojų).

    Tačiau didžiąja dalimi šios ligos išsivystymą gali lemti ir nemažai subjektyvių, nuo gyvensenos priklausomų veiksnių, būtent:
     
  • Netinkama mityba (pernelyg didelis lengvai virškinamų angliavandenių kiekis).
     
  • Nesaikingas alkoholio vartojimas.
     
  • Rūkymas.
     
  • Ilgalaikė nervinė įtampa ar psichikos traumos.
     
  • Ilgalaikis kai kurių hormoninių preparatų vartojimas.
     


Vis dėlto svarbiausiu 2 tipo diabeto rizikos faktoriumi yra laikoma nesubalansuota dieta, kurios pasekmė - didelis antsvoris. Šie du faktoriai, pridėjus senyvą amžių ir sėdimą gyvenimo būdą, tampa lemiamais kasos funkcijos sutrikimui ir diabetui atsirasti.
Kaip susergama cukriniu diabetu?
Diabetas yra tokia fiziologinė būklė, kai žmogaus organizme ima trūkti insulino. Insulinas yra svarbus hormonas, kurį išskiria ir gamina liauka, vadinama kasa. Insulinas padeda mūsų organizmo ląstelėms kraujyje esančią gliukozę paversti joms reikalinga energija. Jei kraujyje šio hormono nepakanka, gliukozė (cukrus) nėra pasisavinama ir jos kiekis kraujyje gali tapti pernelyg didelis ir pavojingas. Tada žmogaus organizmo ląstelės negali pasisavinti gyvybinei veiklai reikalingos gliukozės, sutrinka angliavandenių apykaita, vėliau medžiagų apykaitos grandys - riebalų, baltymų, dažnai vandens ir elektrolitų apykaita. Būtent dėl šios priežasties kai kuriems diabetu sergantiems pacientams yra skiriama insulino injekcijų arba specialių preparatų, skatinančių insulino gamybą.
Diabeto simptomai
Cukrinis diabetas nėra tokia liga, kurią visada lengva atpažinti. Organizme vykstantys pakitimai nėra akivaizdžiai juntami, todėl dažnai žmogus net neįtaria, kad jis galėtų sirgti kokia nors liga. Pirmieji požymiai, dėl kurių verta pradėti nerimauti, yra šie:
 


  • Mieguistumas, neveiklumas.
     
  • Silpna, svaigsta galva, trūksta energijos.
     
  • Nepagrįstas, nenumalšinamas troškulys, sausa burna.
     
  • Dažnas ir skausmingas šlapinimasis.
     
  • Staigus svorio kritimas, nors apetitas geras, valgoma pakankamai.
     
  • Pūlinės odos ligos, odos niežuliai, dažniau lytinių organų srityje.
     
  • Parodontozė.
     
  • Sumažėjusi lytinė potencija.
     
  • Moterims sutrikęs menstruacijų ciklas.
     
  • Blogai gyjančios žaizdos.
     


Ligai progresuojant gali atsirasti įvairių komplikacijų - pradedant akių ligomis ir baigiant diabetine koma. Todėl kilus net mažiausiam įtarimui ar atsiradus bent vienam iš minėtų simptomų, skubėkite pasitikrinti.
Gydymo būdai
Diabeto gydymas yra ilgalaikis ir reikalaujantis ne tik gydytojų priežiūros, bet ir paties paciento aktyvaus dalyvavimo. Svarbiausia - normalizuoti cukraus kiekį kraujyje. Kaip kompensuoti tuos medžiagų apykaitos sutrikimus, kuriuos gali sukelti liga? Atnaujinti organizmo pusiausvyrą ir reguliuoti insulino gamybą galima medikamentais, specialia dieta ir atliekant atitinkamus fizinius pratimus.
Vaistai
Cukrinio diabeto atveju vaistai nėra visagaliai. Tačiau vien dietos sureguliavimas taip pat neduos norimų rezultatų. Kadangi diabetu sergantys žmonės vaistų turi vartoti kasdien, labai svarbu surasti tokių, kurie jums ne tik padėtų, bet ir nepridarytų žalos.

Šiuo metu cukrinio diabeto kontrolei yra sukurta nemaža specialių preparatų, kurie kiekvienam pacientui yra parenkami individualiai. Vieni jų didina organų ląstelių jautrumą insulinui, kiti - stimuliuoja insulino sekreciją. Vartojant šių preparatų labai svarbu įsitikinti, ar jie jums yra tinkami, ar nesukelia kokių nepageidaujamų pasekmių, kiek laiko jie yra veiksmingi. Diabetu sergantys žmonės gerai žino, kad yra būtina reguliariai atlikti kraujo testus ir griežtai laikytis vaistų vartojimo režimo. Atsižvelgiant į šiuos pacientų poreikius Lietuvoje jau pasirodė naujas pažangus preparatas Glucotrol®XL. Tiek pacientai, tiek gydytojai jį vertina, nes jo poveikis yra ilgalaikis, todėl tereikia jo gerti tik vieną kartą per parą (geriausiai kartu su pusryčiais). Tai gali tiesiog tapti įpročiu ir nereikės jaudintis, kad pamiršote reikiamu laiku išgerti piliulę. Klinikiniai tyrimai rodo, kad šis preparatas gali būti vartojamas kartu su kitais vaistais 2 tipo diabetui gydyti, o nepageidaujamų poveikių galimybė labai maža. Kitas ne mažiau svarbus aspektas - Glucotrol®XL preparato ilgalaikis vartojimas nesukels jums nutukimo pavojaus (gali būti ir išimčių, todėl bet kuriuo atveju konsultuokitės su savo gydytoju). Tačiau net ir vartojant geriausių vaistų negalima pamiršti kitų labai svarbių diabeto kontrolės būdų: sveikos mitybos, fizinių pratimų ir kūno svorio priežiūros, kraujospūdžio korekcijos.
Mityba - vienas iš svarbiausių ligos kontrolės įrankių
Jei vaistais galime tik gydyti esamas pasekmes, tai dieta ir aktyvus gyvenimo būdas yra reikšmingi ir kaip gydymo priemonės, ir kaip profilaktinės priemonės siekiant išvengti diabeto. Todėl viską meskite į šalį ir paskirkite dalį laiko gyvenimo būdui planuoti. Ką valgome, kiek kartų, kada ir kaip - visa tai daug svarbiau, negu mums atrodė anksčiau.
Kaip pradėti?
Taigi nuo ko turėtų pradėti žmogus, sergantis diabetu ir norintis susikurti individualią dietą? Pirmiausia - kreiptis į slaugytoją - diabeto mokytoją. Ko gero, naudingiausias patarimas - nuolat stebėti gliukozės kiekį kraujyje ir vesti išsamų dienoraštį. Gliukozės matuoklio rodmenys fiksuoja kūno reakciją į maistą, užkandžius, pratimus, stresą, ligas ir įpročius. Išsamiai išstudijavę visus matuoklio rodmenis, jūs pats ar jūsų gydytojas galite pritaikyti dietą, atitinkančią jūsų gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, jūsų gydytojas ar asmuo, prižiūrintis jus, gali jums patarti vengti valgyti daug kaloringo maisto vakare. Tai ypač naudingas patarimas, jei jūsų dienoraštyje buvo įrašyta: "Sėdėjau ir visą vakarą žiūrėjau televizorių". O pastaba dienoraštyje: "Po pietų 20 minučių išėjau pasivaikščioti" leidžia nekeisti vakarienės meniu, kadangi pratimai sumažina gliukozės kiekį kraujyje.

Diabetinė dieta
Akivaizdu, kad dietų yra tiek pat kiek ir sergančių diabetu žmonių. Bet kokią dietą koreguoja faktas, kad tą patį maistą valgo skirtingi žmonės ir šis maistas skirtingai veikia cukraus kiekį kraujyje. Tyrimai, kurių metu tiriamas maisto produktų sugebėjimas padidinti gliukozės kiekį (t.y. glikeminį profilį) parodė, kad reakcija priklauso nuo angliavandenių, baltymų ir riebalų santykio. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms gliukozės kiekis kraujyje smarkiai padidėja išgėrus stiklinę sulčių. Tačiau tos pačios sultys būtų lengviau toleruojamos, jei jos būtų geriamos kartu su maistu, kuriame gausu baltymų ir riebalų. Paprastai žmonėms, sergantiems diabetu, nepatariama kasdien vartoti riebios mėsos, riebių pieno produktų, labai sūraus maisto ir vengti kalorijų perviršiaus, nes tai gali baigtis nutukimu. Tačiau svarbiausia - diabeto kontrolė.
Dieta diabetikams - kuo ji ypatinga?
Paprasčiausias cukraus nevartojimas arba" dietos laikymasis" dar nėra dieta. Subalansuotai dietai būdinga produktų įvairovė. Dauguma dietų suderina kalorijų kiekį ir individualius poreikius siekiant išlaikyti optimalų kūno svorį. Diabeto specialistai rekomenduoja laikytis paprastos taisyklės: 55-65 proc. kalorijų, gaunamų per dieną, yra skiriami angliavandeniams, 20 proc. baltymams ir 15-30 proc. riebalams.

Nustačius šias proporcijas, galima nustatyti valgio porcijų dydį ir kaip dažnai reikia valgyti. Pavyzdžiui, gali būti taip, kad valgant šešis kartus po mažai bus lengviau suvirškinti maistą nei valgant tris kartus po daug. Kai kuriems žmonėms geriau gauti mažesnius gliukozės kiekius, nes reikia mažiau insulino. Kartais užtenka reguliariai valgyti ir užkandžiauti, kad normalizuotųsi gliukozės kiekis kraujyje.
Kaip apskaičiuoti, kiek reikia angliavandenių?
Angliavandenių skaičiavimas - tai svarbus dietos planavimo etapas, kuris padeda veiksmingai kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Jį taikant galima maisto produktų įvairovė, galima valgyti viską, ką valgo ir kiti, diabetu nesergantys žmonės. Paprastai kiekviename maisto produktų apraše galima rasti paminėtą angliavandenių ir kalorijų kiekį. Jei jūs siekiate išlaikyti optimalų angliavandenių kiekį, kitas kalorijas galite paskirstyti baltymams ir riebalams. Šią dietą daugiau renkasi vegetarai, kadangi ant gyvulinės kilmės produktų retai kada pateikiama ši informacija. Vis dėlto apie riebalus reiktų pakalbėti atskirai.
Kaip sumažinti riebalų vartojimą?
Diabetu sergantis žmogus turėtų labai riboti riebalų vartojimą. Visi riebalų turintys produktai (sviestas, majonezas, margarinas ar riebūs mėsos patiekalai) ir saldumynai turėtų sudaryti pačią mažiausią jūsų raciono dalį. Kepti riebalai yra patys kenksmingiausi. Tie žmonės, kurie vartoja daug riebalų, ne tik rizikuoja susirgti diabetu, bet ir kraujagyslių ligomis, krūties vėžiu ar storosios žarnos vėžiu. Tačiau esame įpratę valgyti sočiai. Štai keletas patarimų, kaip vartoti riebalus:
 


  • Nevirkite maisto aliejuje, geriau kepkite, virkite vandenyje, ant garų ar troškinkite.
     
  • Vartokite kuo liesesnius pieno produktus.
     
  • Kai perkate konservuotą maistą, įsitikinkite, kad jis konservuotas vandenyje, o ne aliejuje.
     
  • Valgykite liesą mėsą. Pageidautina - paukštieną, tik nepamirškite pašalinti odelę.
     
  • Pabandykite mėsą pakeisti žuvimi. Nevalgykite riebios ir rūkytos žuvies.
     


Kaip sumažinti suvartojamą druskos kiekį?
Druskos kiekis taip pat yra labai svarbus. Seniai žinoma, per didelis druskos kiekis maiste yra aukšto kraujospūdžio priežastis. Tačiau žmonėms, sergantiems diabetu, vartojant druskos gali atsirasti inkstų ar kraujotakos ir kt. sutrikimų. Tad:
 


  • Stenkitės nevartoti pirktinių produktų, tokių kaip krienai, pomidorų pastos, salotų padažai, ir kitų produktų, kuriuose gausu natrio.
     
  • Žmonės, kenčiantys nuo hipertenzijos, neturėtų suvartoti daugiau nei 2000 mg natrio normos per dieną. Arbatiniame šaukštelyje druskos yra 2300 mg natrio.
     


Kaip padidinti suvartojamos ląstelienos kiekį?
Sveikos dietos pagrindas yra ląsteliena. Nesvarbu, ar jūs jau sergate diabetu, ar ne, prisiminkite, kad gyvulinės kilmės maistą yra būtina keisti augaliniu. Augalinės kilmės maiste gausu ląstelienos ir yra pakankamai baltymų. Tokį maistą lengviau virškinti, jis mažina cholesterolio kiekį kraujyje, valgant tokį maistą krenta svoris, padidėja jautrumas insulinui. Daugelio specialistų tyrimų duomenimis, vien pakeisdami savo mitybos ypatumus, padidiname savo galimybes išvengti 2 tipo diabeto ir daugelio kitų sveikatos sutrikimų. Tereikia tiek nedaug - pakeisti požiūrį į maistą. O valgyti galima:
 


  • Nesmulkintas kruopas, ruduosius, laukinius ryžius, avižas, ruginę duoną ir panašius maisto produktus.
     
  • Daug žalių daržovių ir neapdorotų vaisių. Pupelių, agurkų, saliero, artišokų, česnako ir svogūnų. Tai ypač sveika sergant diabetu. Česnakas gali mažinti cukraus kiekį kraujyje. Vaisiai turėtų būti švieži, tinka ir džiovinti. Lietuviams daugiau rekomenduojama vartoti vietinės kilmės vaisių - obuolių, slyvų, serbentų, įvežtiniais, egzotiškais vaisiais geriau nepiktnaudžiauti.
     
  • Pieno produktus, įskaitant ir jogurtus, diabetu sergantiems asmenims rekomenduojama valgyti saikingai (ne daugiau nei 3 stiklines pieno per dieną) ir derinti su kitais maisto produktais.
     
  • Savo meniu galite praturtinti tinkamai paruošta liesa mėsa ar žuvimi. Venkite rūkytų, konservuotų ar tik pašildyti skirtų subproduktų.
     


Bendros nuorodos sergantiesiems diabetu
 


  • Stenkitės nepersivalgyti ir laikytis režimo (persivalgymas dar labiau sunkina insulino gamybą, o sergant diabetu rekomenduojama valgyti ne mažiau nei 5-6 kartus per dieną).
     
  • Stenkitės valgyti kuo įvairesnį maistą (jei tik turite laiko, gaminkite valgį patys ir prisiminkime: kuo įvairesnis maistas, tuo geriau jūsų sveikatai).
     
  • Venkite situacijų, sukeliančių emocinį stresą (pvz., didelės nervinės įtampos reikalaujančio darbo).
     
  • Sportuokite! Nereikia persistengti, bet labai svarbu sportuoti kasdien. Dietos laikymasis ir fizinis krūvis padės sumažinti insulino poreikį.
     

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai