Dismenorėjos priežastys ir jos gydymo principai

Dismenorėja vadinamos skausmingos menstruacijos, pasireiškiančios nuo 20 iki 90 proc. merginų ir moterų. Tai - ciklinis apatinės pilvo dalies skausmas, atsirandantis prieš ar per mėnesines. Dažniausiai mėnesinių metu vieną ar kelias dienas moterys jaučia nestiprius sąrėminio pobūdžio pilvo apačios skausmus, tačiau apie 10 proc. jų skundžiasi varginančiu stipriu skausmu. Gimdos raumuo, kaip ir kiti organizmo raumenys, sugeba susitraukti ir atsipalaiduoti. Kai raumens susitraukimai mėnesinių metu per stiprūs, atsiranda skausmas ir pasireiškia dismenorėja.
 

Dismenorėja skirstoma į:
Pirminę, kai nenustatoma jokios organinės genitalijų ar ekstragenitalinės patologijos bei priešmenstruacinio sindromo.
Antrinę, kurios priežastis yra organinė patologija.
Kaip atskirti, ar moterį vargina pirminė, ar antrinė dismenorėja?
 

Pirminė dismenorėja


Mėnesinių skausmingumo priežastys nėra visai aiškios. Teikiama reikšmė gimdos hiperaktyvumui, prostaglandinams, leukotrienams, vazopresinui. Prostaglandinai sintetinami visuose organizmo audiniuose, taip pat ir gimdos sienelių ląstelėse. Jie sukelia gimdos raumens spazmus. Minėtų medžiagų perteklius didėja mėnesinių metu suirstant endometriumo ląstelėms, o stiprūs gimdos susitraukimai laikinai blokuoja kraujotaką ir deguonies patekimą, sukelia išemiją, nervų galūnių jautrumo padidėjimą ir dubens skausmus.
Dažniausiai pasireiškia per pirmuosius 6-36 mėnesių nuo menarchės pradžios, kai nusistovi normalūs ovuliaciniai ciklai.
Skausmas gali plisti į išorinius lyties organus, nugarą, šlaunis, paprastai trunka 8-72 val. Skausmo intensyvumas su menstruacijų gausumu ryšio neturi, netgi atvirkščiai, pirminė dismenorėja dažniau vargina esant negausioms mėnesinėms.
Kiti simptomai: galvos skausmas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, irzlumas.
Fizikinio tyrimo metu jokių pakitimų nepastebima. Diagnozuojant pirminę dismenorėją dažniausiai pakanka anamnezės ir ginekologinio tyrimo duomenų įvertinimo.
 

Antrinė dismenorėja.


Priežasčių daug ir jos yra ne tik genitalinės ar ekstragenitalinės kilmės. Galimos priežastys: endometriozė, dubens uždegiminė liga, gimdos atsilenkimas į nugaros pusę, miomos, ypač subserozinės, endometriumo polipai, pooperacinė gimdos kaklelio stenozė, įgimtos genitalijų anomalijos, sąauginė liga, funkcinės kiaušidžių cistos, kiaušidžių (ar kitų dubens organų) gerybiniai ar piktybiniai augliai, intrauterinė spiralė, šlapimo pūslės patologija.
Atsiranda bet kurio amžiaus moterims.
Skausmo intensyvumas ir trukmė kinta, dažnai trunka ilgiau
nei 2-3 dienas. Tradiciniai pirminės dismenorėjos gydymo metodai neefektyvūs.
Kiti skundai ir simptomai: skausmingi lytiniai santykiai, labai gausios menstruacijos, kraujavimas iš gimdos ne ciklo metu arba po lytinių santykių.
Ginekologiškai tiriant randama organinei patologijai būdingų simptomų. Net ir neradus jokių pakitimų, negalima paneigti antrinės dismenorėjos.
Moterų reikia visuomet paklausti, kokių medikamentų nuo skausmo vartoja, nes labai dažnai jos gydosi pačios. Išsiaiškinti, ar neserga kitomis ligomis, galinčiomis imituoti dismenorėjos skausmus. Jeigu nustatoma ginekologinė ar kita patologija, ji turi būti atitinkamai gydoma.
 

Dismenorėjos gydymas


Medikamentinis gydymas
Pasirinktini vaistai - nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Jie yra prostaglandinų sintezės inhibitoriai, todėl sumažina prostaglandinų kiekį gimdos raumenyje, tuo susilpnindami gimdos spazmus. Gali būti skiriama visų NVNU, tačiau dismenorėjai gydyti registruoti tik ibuprofenas, naproksenas ir mefenamino rūgštis. Gydymą galima pradėti tiek prieš mėnesines, tiek ir joms prasidėjus, efektyvumas abiem atvejais vienodas. Ibuprofeno, pasirinktino NVNU, gali būti skiriama įvairaus amžiaus pacientėms, mefenamino rūgšties - nuo 12 metų, o naprokseno - tik nuo 16 metų amžiaus.


Kadangi NVNU turi šalutinių poveikių virškinamajai sistemai (gali sukelti virškinamojo trakto opas), visuomet įvertinti jų skyrimo naudą ir riziką, jei reikia, kartu skirti ir virškinamąjį traktą apsaugančių preparatų.
Paracetamolio efektyvumas neįrodytas. Tik kai kurių tyrimų duomenimis, paracetamolis buvo efektyvus, tačiau mažiau nei ibuprofenas.
Visuomet kartu su kitais preparatais galima skirti kodeino.
Kombinuotos kontracepcinės tabletės (KKT) užslopina ovuliaciją, skatina endometriumo atrofiją ir taip sumažina prostaglandinų kiekį miometriume. Galima vartoti KKT dismenorėjai gydyti, kartu užtikrinant ir veiksmingą kontracepciją bei sureguliuojant ciklą. Jie skiriami tik remiantis šiuolaikinėmis (2000 m.) Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis (4 kategorijų sistema). Visais atvejais, jei nereikalingas ciklo sureguliavimas ar kontracepcinis poveikis, nėra kitų indikacijų ar yra kontraindikacijų, KKT nėra pasirinktini vaistai nuo dismenorėjos. Kita vertus, KKT skausmą mažinantis poveikis padidėja kartu jų skiriant su NVNU.
Gestagenų, danazolio ar gonadotropinus atpalaiduojančio hormono analogų retais atvejais gali būti skiriama sunkiai dismenorėjai gydyti, tačiau tik po specialisto konsultacijos.
Levonorgestrelį išskirianti intrauterinė spiralė neskirta dismenorėjai gydyti, tačiau veiksminga. Ją galima pasiūlyti moterims išsivysčius menoragijai, dismenorėjai bei norinčioms ilgalaikės ir efektyvios kontracepcijos.
Nemedikamentinis gydymas
• Transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS). Poveikis netiesioginis - slopinamas organizmo sugebėjimas priimti ir pajusti skausmo signalus.
• Akupunktūra.
• Lokaliai taikoma šiluma (kartu galima skirti ibuprofeno).
Chirurginis gydymas
• Laparoskopinė uterinių nervų abliacija (LUNA).
• Laparoskopinė presakralinė neurektomija (LPSN).
Gydymas, kurio veiksmingumas neįrodytas
• Anticholinerginiai spazmolitikai.
• Beta agonistai ir kalcio kanalų blokatoriai.
• Aspirinas.
• Stuburo srities manipuliacijos.
• Maisto papildai: tiaminas, magnis, piridoksinas, vitaminas E, žuvų taukai.
Kodėl mėnesinių skausmą reikia slopinti? Moterys jaučia
psichologinį diskomfortą, nerimą ar net suserga depresija, merginos vengia eiti į mokyklą ar darbą. Tyrimų duomenimis, net 10-45 proc. jaunų moterų menstruacijų metu stengiasi trumpiau būti darbe ir vengia kitų užsiėmimų. Taip pat labai svarbu nustatyti dismenorėjos priežastį, nes laiku pradėjus tinkamai gydyti, galima išvengti įvairių komplikacijų ir dėl endometriozės ar dubens uždegimo atsiradusio nevaisingumo. 

Pirminė dismenorėja


Mėnesinių skausmingumo priežastys nėra visai aiškios. Teikiama reikšmė gimdos hiperaktyvumui, prostaglandinams, leukotrienams, vazopresinui. Prostaglandinai sintetinami visuose organizmo audiniuose, taip pat ir gimdos sienelių ląstelėse. Jie sukelia gimdos raumens spazmus. Minėtų medžiagų perteklius didėja mėnesinių metu suirstant endometriumo ląstelėms, o stiprūs gimdos susitraukimai laikinai blokuoja kraujotaką ir deguonies patekimą, sukelia išemiją, nervų galūnių jautrumo padidėjimą ir dubens skausmus.
Dažniausiai pasireiškia per pirmuosius 6-36 mėnesių nuo menarchės pradžios, kai nusistovi normalūs ovuliaciniai ciklai.
Skausmas gali plisti į išorinius lyties organus, nugarą, šlaunis, paprastai trunka 8-72 val. Skausmo intensyvumas su menstruacijų gausumu ryšio neturi, netgi atvirkščiai, pirminė dismenorėja dažniau vargina esant negausioms mėnesinėms.
Kiti simptomai: galvos skausmas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, irzlumas.
Fizikinio tyrimo metu jokių pakitimų nepastebima. Diagnozuojant pirminę dismenorėją dažniausiai pakanka anamnezės ir ginekologinio tyrimo duomenų įvertinimo.
 

Antrinė dismenorėja.


Priežasčių daug ir jos yra ne tik genitalinės ar ekstragenitalinės kilmės. Galimos priežastys: endometriozė, dubens uždegiminė liga, gimdos atsilenkimas į nugaros pusę, miomos, ypač subserozinės, endometriumo polipai, pooperacinė gimdos kaklelio stenozė, įgimtos genitalijų anomalijos, sąauginė liga, funkcinės kiaušidžių cistos, kiaušidžių (ar kitų dubens organų) gerybiniai ar piktybiniai augliai, intrauterinė spiralė, šlapimo pūslės patologija.
Atsiranda bet kurio amžiaus moterims.
Skausmo intensyvumas ir trukmė kinta, dažnai trunka ilgiau
nei 2-3 dienas. Tradiciniai pirminės dismenorėjos gydymo metodai neefektyvūs.
Kiti skundai ir simptomai: skausmingi lytiniai santykiai, labai gausios menstruacijos, kraujavimas iš gimdos ne ciklo metu arba po lytinių santykių.
Ginekologiškai tiriant randama organinei patologijai būdingų simptomų. Net ir neradus jokių pakitimų, negalima paneigti antrinės dismenorėjos.
Moterų reikia visuomet paklausti, kokių medikamentų nuo skausmo vartoja, nes labai dažnai jos gydosi pačios. Išsiaiškinti, ar neserga kitomis ligomis, galinčiomis imituoti dismenorėjos skausmus. Jeigu nustatoma ginekologinė ar kita patologija, ji turi būti atitinkamai gydoma.
 

Dismenorėjos gydymas


Medikamentinis gydymas
Pasirinktini vaistai - nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Jie yra prostaglandinų sintezės inhibitoriai, todėl sumažina prostaglandinų kiekį gimdos raumenyje, tuo susilpnindami gimdos spazmus. Gali būti skiriama visų NVNU, tačiau dismenorėjai gydyti registruoti tik ibuprofenas, naproksenas ir mefenamino rūgštis. Gydymą galima pradėti tiek prieš mėnesines, tiek ir joms prasidėjus, efektyvumas abiem atvejais vienodas. Ibuprofeno, pasirinktino NVNU, gali būti skiriama įvairaus amžiaus pacientėms, mefenamino rūgšties - nuo 12 metų, o naprokseno - tik nuo 16 metų amžiaus.
Kadangi NVNU turi šalutinių poveikių virškinamajai sistemai (gali sukelti virškinamojo trakto opas), visuomet įvertinti jų skyrimo naudą ir riziką, jei reikia, kartu skirti ir virškinamąjį traktą apsaugančių preparatų.
Paracetamolio efektyvumas neįrodytas. Tik kai kurių tyrimų duomenimis, paracetamolis buvo efektyvus, tačiau mažiau nei ibuprofenas.
Visuomet kartu su kitais preparatais galima skirti kodeino.
Kombinuotos kontracepcinės tabletės (KKT) užslopina ovuliaciją, skatina endometriumo atrofiją ir taip sumažina prostaglandinų kiekį miometriume. Galima vartoti KKT dismenorėjai gydyti, kartu užtikrinant ir veiksmingą kontracepciją bei sureguliuojant ciklą. Jie skiriami tik remiantis šiuolaikinėmis (2000 m.) Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis (4 kategorijų sistema). Visais atvejais, jei nereikalingas ciklo sureguliavimas ar kontracepcinis poveikis, nėra kitų indikacijų ar yra kontraindikacijų, KKT nėra pasirinktini vaistai nuo dismenorėjos. Kita vertus, KKT skausmą mažinantis poveikis padidėja kartu jų skiriant su NVNU.
Gestagenų, danazolio ar gonadotropinus atpalaiduojančio hormono analogų retais atvejais gali būti skiriama sunkiai dismenorėjai gydyti, tačiau tik po specialisto konsultacijos.
Levonorgestrelį išskirianti intrauterinė spiralė neskirta dismenorėjai gydyti, tačiau veiksminga. Ją galima pasiūlyti moterims išsivysčius menoragijai, dismenorėjai bei norinčioms ilgalaikės ir efektyvios kontracepcijos.
Nemedikamentinis gydymas
• Transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS). Poveikis netiesioginis - slopinamas organizmo sugebėjimas priimti ir pajusti skausmo signalus.
• Akupunktūra.
• Lokaliai taikoma šiluma (kartu galima skirti ibuprofeno).
Chirurginis gydymas
• Laparoskopinė uterinių nervų abliacija (LUNA).
• Laparoskopinė presakralinė neurektomija (LPSN).
Gydymas, kurio veiksmingumas neįrodytas
• Anticholinerginiai spazmolitikai.
• Beta agonistai ir kalcio kanalų blokatoriai.
• Aspirinas.
• Stuburo srities manipuliacijos.
• Maisto papildai: tiaminas, magnis, piridoksinas, vitaminas E, žuvų taukai.
Kodėl mėnesinių skausmą reikia slopinti? Moterys jaučia
psichologinį diskomfortą, nerimą ar net suserga depresija, merginos vengia eiti į mokyklą ar darbą. Tyrimų duomenimis, net 10-45 proc. jaunų moterų menstruacijų metu stengiasi trumpiau būti darbe ir vengia kitų užsiėmimų. Taip pat labai svarbu nustatyti dismenorėjos priežastį, nes laiku pradėjus tinkamai gydyti, galima išvengti įvairių komplikacijų ir dėl endometriozės ar dubens uždegimo atsiradusio nevaisingumo.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai