Dirgliosios žarnos sindromas (K 58) R 52.0; R 52.1

Etiopatogenezė. Tai lėtinio skausmo sindromas, pasireiškiantis žarnyno skausmu bei tuštinimosi sutrikimais (viduriavimu, vidurių užkietėjimu), trunkančiais ilgiau kaip 3 mėn., nesant organinio pažeidimo požymių. Tiksli ligos etiologija ir mechanizmas nežinomi. Daugelis tyrėjų ligą sieja su autonominės nervų sistemos centrinės dalies disfunkcija, pasireiškiančia virškinamojo trakto apatinėje dalyje.

Klinika. Skausmas dažniausiai būna paroksizminis ar epizodinis. Epizodai trunka iki kelių valandų. Skausmo pobūdis įvairus – nuo difuzinio buko iki aštraus, spazminio. Skausmą visuomet lydi sutrikęs tuštinimasis. Kiti simptomai: depresija, nerimas, sutrikęs miegas, sumažėjęs bendras aktyvumas.

Diagnostika. Ligos diagnostikos kriterijai: a) pilvo skausmas be organinių virškinamojo trakto pokyčių; b) sutrikęs tuštinimasis; c) ilgiau kaip 3 mėn. trunkantys klinikiniai simptomai; d) nėra kitų priežasčių, galinčių paaiškinti esamus sutrikimus. Specialių tyrimo metodų diagnozuoti ligą nėra. Antra vertus, paprastai tokiam ligoniui būna atlikta daug diagnostinių virškinamojo trakto tyrimų, tačiau jokios organinės patologijos nerasta.

Gydymas. Neatlikta klinikinių tyrimų, kuriais būtų galima remtis skiriant vieną ar kitą efektyvų skausmą malšinantį vaistą. Gydant stengiamasi daugiausia veikti psichikos ir autonominę sistemas. Sergant dirgliosios žarnos skausmo sindromu gali būti efektyvūs tricikliai antidepresantai. Jų skiriama pagal įprastas metodikas iš lėto didinant dozę. Benzodiazepinų (diazepamo, alprazolamo, klonazepamo) skiriama, kai yra baimės ir nerimo būklės. Jie gali puikiai slopinti autonominės nervų sistemos apatinės segmentinės dalies jaudrumą. Spazmolitiniai preparatai – otilonio bromidas, drotaverinas, papaverinas, šunvyšnių alkaloidai – veikia cholinolitiškai, atpalaiduoja lygiųjų raumenų spazmus, todėl gali tikti gydant kompleksiškai. Kadangi paciento aktyvumas yra sumažėjęs, fizinė terapija, kineziterapija gali reikšmingai pagerinti funkcinę būklę. Psichologinė ar psichoterapinė pagalba svarbi, kai yra depresijos ar nerimo sindromas, taip pat skausmui malšinti. Taikomos šios priemonės: relaksacija, hipnozė, grįžtamasis biologinis ryšys, autogeninė treniruotė.

 

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.

Mūsų draugai