Mityba ir piktybiniai navikai

MAISTAS YRA VIENAS IŠ PAGRINDINIŲ ŽMOGAUS EGZISTENCIJOS POREIKIŲ, O JO KIEKIS IR KOKYBĖ LEMIA SVEIKATĄ. MITYBA TURI ĮTAKOS FIZINIAM BEI PROTINIAM DARBUI, NES MAISTO MEDŽIAGOS TEIKIA ORGANIZMUI ESMINIUS VEIKLIUOSIUS KOMPONENTUS, BE KURIŲ NEĮMANOMA NORMALI ORGANIZMO VEIKLA.
 

Su mitybos ypatumais siejama apie 20-50 proc. mirties nuo piktybinių navikų atvejų.
Maiste, kurį mes valgome, gali būti cheminių vėžį sukeliančių medžiagų. Tai visų pirma policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, tarp jų benz(a)pirenas, kurių yra rūkytuose ir ilgiau riebaluose kepintuose maisto produktuose. Šie junginiai gali iš oro patekti ant augalų ar į dirvą, kurioje jie auga. Jų būna užterštoje dirvoje išaugusiose daržovėse. Todėl pakelėse, ypač ten, kur pravažiuoja daug automobilių, ar netoli aplinką teršiančių gamyklų maistinių augalų auginti nerekomenduojama.
Su maistu galima gauti ir N-nitrozaminų, ypač jų pirmtakų – nitratų ir nitritų. Iš pastarųjų ir antrinių aminų, kurių visuomet būna maiste, nitrozaminai gali pasigaminti burnos ertmėje, skrandyje ar šlapimo pūslėje. Maži nitratų kiekiai – būtina ir reikalinga sudedamoji daržovių dalis, pavojingi yra dideli jų kiekiai, kurių būna geriamajame, ypač šulinių, vandenyje. Nitrozaminų gaminimąsi trikdo normalus skrandžio rūgštingumas, C ir E vitaminai.
Su žemės riešutais, ryžiais galime gauti afla toksinų, pasigaminančių iš pelėsio Aspergilus flavus, tarpstančio karštose, drėgnose vietovėse, didesni jų kiekiai gali sukelti pirminį kepenų vėžį žmonėms ir gyvūnams.
Piktybinius navikus gali sukelti kai kurie pesticidai, insekticidai, maisto dažai ir pan.
Tačiau minėtos cheminės maistą teršiančios medžiagos tėra
atsakingos už nedidelę visų žmogaus piktybinių navikų dalį. Didesnę nei cheminiai kancerogenai reikšmę piktybinių navikų atsiradimui turi gyvulinių riebalų perteklius. Su didelio gyvulinių riebalų kiekio vartojimu siejamas sergamumas storžarnės, krūties (serga vyresnio amžiaus moterys), priešinės liaukos vėžiu. Maisto riebalai yra pagrindinė nutukimo priežastis, o nutukusieji dažniau serga gimdos kūno (moterys), tulžies pūslės ir inkstų vėžiu.
Pas mus 40-50 proc. daugumos žmonių suvartojamų maisto kalorijų sudaro riebalai, dažniausiai – gyvuliniai. Jie turėtų sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. visų per dieną gaunamų kalorijų. Sveikatai būtų palankiau, jei didesnę vartojamų riebalų dalį sudarytų augaliniai aliejai, kuriuose gausu nesočiųjų riebalų rūgščių, yra E vitamino ir kitų naudingų sudedamųjų dalių, tarp jų – antioksidatorių, naikinančių sveikatai pavojingus laisvuosius radikalus, kurie gaminasi organizme. Ypač vertingas alyvuogių aliejus. Daugelis autorių teigia, kad didelių kiekių “raudonos” mėsos (jautienos, kiaulienos, avienos, veršienos) vartojimas gali skatinti storžarnės vėžio išsivystymą. Tokio poveikio neturi paukštiena. Didesnį pavojų kelia sūdyta, rūkyta mėsa. Kol kas nėra įtikinamų duomenų apie žuvies produktų poveikį reliatyviai onkologinių ligų rizikai.
Nutukimas atsiranda ne tik vartojant daug riebalų, bet per daug valgant ir mažai judant. Sūrus maistas skatina skrandžio vėžio išsivystymą, nors druska laikoma ne priežastimi, o tik skatinančiuoju naviko plėtrą veiksniu.


Maistas gali būti ne tik pavojingas sveikatai. Jame yra ir tokių sudedamųjų dalių, kurios užkerta kelią vėžiui. Svarbi vėžio profilaktikos priemonė yra vaisiai ir ypač – daržovės. Juose yra vitaminų, mikroelementų ir kitų medžiagų, kurios skatina imunitetą, padeda organizmui kovoti su įvairiomis ligomis, tarp jų – su vėžiu. Ypač svarbūs yra vitaminai A, E, C, karotenoidai, selenas, folatai, kurie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, t.y. nukenksmina laisvuosius radikalus.
Maistas, kuriame gausu daržovių, ypač morkų, kopūstų, rupios duonos, kruopų, atitolina storžarnės vėžį. Maistinės skaidulos nukenksmina tulžies rūgštis, kurių perteklius valgant riebų maistą kenkia žarnų gleivinei. Didėja žarnyno turinio kiekis, todėl mažėja į žarnyną patekusių ar žarnyne susiformavusių pavojingų cheminių junginių koncentracija.
Nemažai tyrinėjimų patvirtina ir apsaugomąjį žaliosios arbatos vaidmenį nuo kai kurių navikų formavimosi. Arbatoje yra antioksidatorių – polifenolių. Pienas, ypač neriebus, užkerta kelią skrandžio ir storžarnės vėžio atsiradimui ir plėtojimuisi todėl, kad tai yra pagrindinis natūralus kalcio, kuris tausoja žarnyno epitelį, šaltinis.
Apskritai racionali, visavertė mityba svarbi vėžio profilaktikai. Remiantis daugelio epidemiologinių tyrinėjimų duomenimis, spėjama, kad jei daržovių ir vaisių būtų vartojama 75 proc. daugiau nei dauguma žmonių šiuo metu vartoja, būtų galima išvengti 10-50 proc. virškinimo organų vėžio atvejų, o valgant tik vieną kartą nedidelę porciją mėsos per savaitę – 3-5 proc. storžarnės vėžio atvejų.
Gero, vitaminingo, subalansuoto maisto reikia ne tik sveikam žmogui, bet ir sergančiajam vėžiu. Tai reiškia, kad tokie asmenys turi gauti maisto, kuriame subalansuotas baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų, mineralų, skaidulų santykis.
Žinoma, kad gydytiems nuo piktybinių navikų ligoniams
atsiranda tam tikrų mitybos problemų: pasunkėjęs rijimas, apetito stoka, pykinimas, vėmimas, skonio pasikeitimai, svorio kritimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, mažakraujystė ir pan. Todėl tokiems ligoniams rekomenduojami atitinkami maisto produktai. Pvz., Amerikos vėžio draugija pataria džiūstant burnai ir esant pasunkėjusiam rijimui kramtyti becukrę, ypač citrinos skonio, kramtomąją gumą, nes ji pagerina seilių išsiskyrimą. Gali padėti ir dažnas vandens gurkšnojimas arba burnos purškimas. Tinka drėgnas maistas (su padažais ir aliejumi). Bet kokį maistą reikia susmulkinti, sutrinti, padaryti jį tokį, kad lengviau būtų ryti. Rijimo sutrikimai gali palengvėti pridedant skysčių prie maisto ar valgant tokį maistą kaip kiaušiniai, pieno produktai, sūris, vaisiai, minkštai virtos daržovės ir minkšta mėsa.
Apetito stoka ir pykinimas dažnai patiriamas po vėžio gydymo. Gydymo metu dažnai kinta skonis, todėl galima padidinti prieskonių kiekį, jei tai skatina norą valgyti. Valgyti geriau mažais kiekiais ir dažniau. Kai kuriais atvejais pykinimą sėkmingai slopina vaistai. Yra ir vaistų, stimuliuojančių apetitą, kuriuos gali parinkti gydytojas. Svarbu, kad valgydamas žmogus jaustų malonumą.
Jei vargina vidurių užkietėjimas, patariama daugiau vartoti
skysčių, rūgštaus pieno produktų, daržovių, vaisių, mankštintis. Antra vertus, po chemoterapijos gali atsirasti viduriavimas. Tuomet reikėtų vartoti daugiau skysčių, vengti pieno produktų, mažiau vartoti skaidulingo maisto, nevartoti produktų, skatinančių vidurių pūtimą, jei reikia – vartoti medikamentų, kurių paskiria gydytojas.
Svoris dažnai krenta ankstyvuose vėžio gydymo ir sveikimo etapuose. Tai normalu, tačiau nuolatinio svorio kritimo reikia vengti. Svorio kritimą galima sumažinti atitinkamai maitinantis. Užkandžiai tarp pagrindinių valgių (pusryčiai, pietūs, vakarienė) yra geri kalorijų šaltiniai.
Ligoniams, gydomiems nuo vėžio, dažnai pasireiškia anemija. Ji priklauso nuo kraujo netekimo, chemoterapijos, spindulinio gydymo ar nuo paties naviko. Subalansuota dieta gali padėti organizmo atsinaujinimo sistemoms ir gaminant naujas kraujo ląsteles. Geležies papildų reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju. Papildoma geležis naudinga, kai organizme jos kiekis nepakankamas, bet nepadeda, jei anemiją sukelia kitos priežastys, pvz., organizmas nepajėgia jos pasisavinti. Anemiją gydyti turi gydytojas.
Chemoterapija gali sumažinti kaulų stiprumą. Kaulų stiprumą didina kalcis, vitaminas D, kai kurie vaistai, kurių turi skirti gydytojas.
Sergant ir sveikstant maiste esančių vitaminų ir mineralų kiekis gali būti nepakankamas, jį reikia papildyti. Geriausiai tinka subalansuoti vitaminų ir mineralų rinkiniai, kuriuose yra 100 proc. daugumos šių elementų “dienos kiekio“, t.y. reikalingo vitaminų ar mineralų kiekio per dieną. Kai kas mano, kad jei nedidelis kiekis šių medžiagų yra naudingas, tai jei jų daugiau, bus dar geriau. Tačiau šios minties mokslas nepatvirtina. Dideli vitaminų ir mineralų kiekiai gali būti žalingi, pvz., didelės antioksidantų dozės gali sutrikdyti chemoterapijos ar radioterapijos efektyvumą, todėl būtina aptarti maisto papildų vartojimą su gydytoju. Geriausia vartoti natūralius antioksidantų šaltinius – daržoves, vaisius.
Sėkmingai pagydžius ligonį, sirgusį vėžiu, medžiagų apykaita normalizuojasi. Pasveikusių nuo piktybinių navikų asmenų maistas turėtų būti toks kaip ir racionalus sveikų žmonių maistas, nors remiantis pastarųjų metų tyrinėjimais patariama šiek tiek (15-20 proc.) riboti bendrą kalorijų kiekį riebalų ir angliavandenių, t.y. cukraus ir krakmolo, sąskaita, vengti sunkiai virškinamų produktų, kasdien valgyti vaisių, daržovių ir būtinai judėti.
Literatūros sąrašas - redakcijoje

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Justas
2010-09-16 10:16
Toki straipsni galima susidaryti galvoje ir paciam. Kas yra sveika o kas yra nesveika. Bet kai navikas jau yra tavyje ir svoris krenta milzinishku greiciu... Tada zmogau valgai bet ka, kad tik susigrazinti kilogramus. Cia kalbu asmenishkai apie save. Nes jei mano kilogramai negrysh man vel sumazins chemoterapijos kurso stipruma. O ash to nenoriu, nes chemija naikina mano sarkoma. Zinoma ish dalies mano atveju gaunasi uzburtas ratas. Mano sarkoma isimetusi man i kairi zanda ir po chemoterapijos, kai ji sureguoja su vaistais vos prasizioju. O ka zmogau privalgysi kai vos tablete tarp dantu ispraudi... Tai ir valgai kiek telpa sriubu, smulkini mesa, bulves ir kishi per ta vargana tarpeli. Taip kad mityba sureguliuoti sunku kai ja net priimti yra sunku. Gal mano minciu ishdestymas ir yra padrikas, atsiprashau. Dabar ankstus rytas ir esu nervuotas :) Sunku jaunam zmogui pakeisti savo gyvenimo tempa nes sergi veziu. Bet kaip ash ji iveiksiu net neabejokite patirtimi pasidalinsiu su visais. Stiprybes jum visiem.
Laima
2006-12-01 14:08
VIsa tai yra nesąmonė. Tai kodėl vėžiu serga vegetarai, kurie maitinasi pagal mitybos kanonus, laikosi sveiko gyvenimo principų. Mūsų aplinka yra labai užteršta ir mes esame bejėgiai, kai pradeda lyti lietus prisotintas įvairių teršalų, užkrėstos mūsų upės. Pirmiausia reikia sutvarkyti ekologiją o jau po to kalbėti apie sveiką mitybą ir gyvenseną. Gyvenu kaime ir savo ūkyje nenaudoju jokių trašų, tačiau mano žemė ribojasi su kitų kaimynų, kurie tręšia savo pievas ir žemes trašomis.Taip kad per požeminius vandenis tos ”gėrybės” pasiekia ir mano žemę.Kol nėra vieningų reikalavimų saugant aplinką visame pasaulyje yra ir bus dažnos ekologinės katastrofos. Aš kiek įmanoma laikiausi sveikos gyvensenos principų visose srityse, bet vistiek susirgau krūties vėžiu. Juo sirgo mano močiutė ir mano mama, tai galim traktuoti kaip paveldėjimą. Dabar as jau pasveikau ir savo gyvenimo būdo nekeičiu ir maitinuosi taip kaip anksčiau. Svarbiausia yra psichologinis momentas ir reikia nepulti į paniką ir kraštutinumus. Visi gyvensime tiek, kiek mums pono Dievo skirta.Nes vieni susirgę sunkiomis ligomis pasveiksta, o kiti net ir nesunkiai susirgę keliauja Anapilin.Mūsų mokslas dar nėra tokio pažangaus lygio, kad suprastų visatos ir gamtos dėsnius.
Ernesta Agua
2006-10-06 08:23
Šis straipsnis nėra labaj geras nes jame truksta informacijos

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai