Mitybos reikšmė širdies ligų profilaktikai

Šiuo metu sukaupta pakankamai duomenų, pagrindžiančių ryšį tarp mitybos ir sveikatos. Nesveika mityba skatina širdies ir kraujagyslių ligų, kurios yra viena pagrindinių Lietuvos gyventojų mirties priežasčių, vystymąsi. Kaip pagerinti sveikatą koreguojant mitybos įpročius, pasakoja KMU Profilaktinės medicinos katedros docentė dr. Janina PETKEVIČIENĖ.
 

Riebalų apykaitos sutrikimai yra viena pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių. Riebalai yra svarbus energijos šaltinis, be to, su jais žmogus gauna polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių organizmas pats negali pasigaminti, taip pat riebaluose tirpstančių vitaminų. Tačiau, vartojant per daug sočiųjų riebalų rūgščių, padidėja cholesterolio koncentracija kraujyje. Jis pradeda kauptis kraujagyslių sienelėse – atsiranda aterosklerozė, kuri gali pasireikšti išemine širdies liga.
Daug sočiųjų riebalų yra riebiuose mėsos ir pieno produktuose.
Mononesočiosios riebalų rūgštys nedidina cholesterolio koncentracijos kraujyje. Jas vartojant vietoje sočiųjų riebalų rūgščių, mažėja cholesterolio koncentracija mažo tankio lipoproteinuose, kurie dalyvauja aterosklerozės atsiradimo procese, ir didėja didelio tankio lipoproteinuose, stabdančiuose aterosklerozės progresavimą. Todėl jos vertingos išeminės širdies ligos profilaktikai.
Mononesočiųjų riebalų rūgščių gausu alyvų ir rapso aliejuose.
Organizmo veiklai būtinos polinesočiosios riebalų rūgštys. Linolio ir alfa linoleno rūgščių žmogaus organizmas nesintetina. Šios esminės riebalų rūgštys turi būti gaunamos su maistu.
Linolio rūgštis (omega-6 polinesočioji rūgštis) – pagrindinė daugumos augalinių aliejų (saulėgrąžų, sojos, kukurūzų) sudedamoji dalis.
Alfa linoleno rūgšties yra sėmenų, rapso, sojos aliejuose, žalialapiuose augaluose. Jūros žuvyse (silkėje, tune, skumbrėje, lašišoje) ir kitų jūros gyvūnų taukuose yra ilgą anglies atomų grandinę turinčių omega-3 rūgščių, kurios mažina trigliceridų koncentraciją kraujyje, trombocitų agregaciją ir kraujo krešumą, todėl mažėja trombozių rizika.


Cholesterolio koncentraciją mažina tirpiosios maisto skaidulos: pektinai, esantys obuoliuose, serbentuose, agrastuose ir kituose vaisiuose bei uogose; avižų, miežių maisto skaidulos.
Antioksidatoriai, gaunami valgant augalinį maistą, saugo mažo tankio lipoproteinus nuo oksidacijos ir stabdo aterosklerozės progresavimą. Antioksidatorių (karotinoidų, vitaminų C ir E) trūkumas maiste yra širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.
Biocheminių reakcijų metu ir veikiant išorės veiksniams, pvz., rūkymui, organizme susidaro laisvieji radikalai. Jie gali oksiduoti kraujo mažo tankio lipoproteinų cholesterolį. Oksiduotas cholesterolis prasiskverbia į arterijų sieneles ir dalyvauja susidarant aterosklerozinei plokštelei. Flavonoidai veikia kaip antioksidatoriai, taip pat mažina krešumo sistemos aktyvumą. Taigi šios medžiagos saugo nuo išeminės širdies ligos.
Daržovėse ir vaisiuose yra kalio, magnio, kalcio, kurie mažina arterinės hipertenzijos riziką. Folio rūgštis, kurios yra pupelėse, žirniuose, brokoliuose, špinatuose, briuselio kopūstuose, burokuose, avižiniuose dribsniuose, taip pat kepenyse, kiaušiniuose, mielėse, mažina homocisteino, kuris laikomas vienu iš išeminės širdies ligos rizikos veiksnių, koncentraciją kraujyje.
Gausus druskos vartojimas skatina hipertenzijos atsiradimą, todėl rekomenduojama kasdien suvartoti jos ne daugiau kaip 6 gramus. Tyrimai rodo, kad 60–80 proc. druskos žmogus gauna iš maisto pramonės pagamintų produktų: sūrių, dešrų, konservų, duonos. Todėl vertėtų pasidomėti produkto sudėtimi, nurodyta ant pakuotės, ir įvertinti druskos kiekį. Patartina kuo rečiau ir mažesniais kiekiais valgyti maisto produktus, kuriuose yra daug druskos (rūkytus, sūdytus, konservuotus), dažniau valgyti maistą, turintį mažiau druskos (pvz., daržoves, vaisius), į gaminamą maistą dėti kuo mažiau druskos, o patiekalų skonį gerinti prieskoniais bei papildomai nesūdyti jau pagaminto maisto, ypač prieš tai neparagavus.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

stkLHler
2012-06-16 17:04
siaip Kovas 9 d, 2010Sutinku, kad moteris ir vyras turi uzbrtdii vienodai uz ta pati darba. Bet visiskos lygybes, mano nuomone, niekada nebus ir negali buti. Ne del to, kad vienas is ju blogesnis ar geresnis, kvailesnis ar protingesnis, o del to, kad jie paprasciausiai skiriasi ju fiziologija, mastymas. Yra dalyku, kuriu vyras niekada negaletu padaryti, tik moteris pvz. gimdyti ir maitinti vaikus. O siuolaikineje visuomeneje, toks jausmas, taip kovojama uz lygybe, kad isskirtiniais moters ir vyro bruozais nebutu pasinaudota, o atvirksciai, jie niveliuojami kazkur, velnias zino kur. Kam? Vardan tuscio teiginio kad turi buti igyvendinta lygybe ?
Viktovile
2009-10-28 09:43
labai domiuosi,nes sergu isemine sirdies liga,skaitau skaitau ir vitiek nesuprantu kaip maitintis.Sociuju,mononesociuju rugsciu ir isvis tik medikai tai gali suprasti o ne vidutinism zmogui
aura
2008-12-01 14:37
nesuprtai turbut todel, kad pati nelabai moki lietuviskai
blond
2007-10-21 10:28
nu viskas cia aisku, zmones reiktu daugiau dometis tai ka dedates burnon, o ne buti tik pilvo ir akiu vergais. Paprasciausiai domekites kas parasyta produkto etiketeje, o ne kaip produktas ipakuotas, kokios grazios spalvos ir paveiksliukas, o dar reklama TV eteryje. Ismokite skaityti etikete, nezinodami maisto medziagu pavadinimu, paprasciausiai galit pasinaudoti internetu arba eikit pas gydytoja dietaloga pasikonsultuoti, sekmes
maliusinka
2007-04-17 19:09
nesu giditoja nors domios medicina nelabai supratau galietu buti paprasciau parasita
dianusja di
2006-11-21 15:12
hjuyuhjkkdfiruttjfyrdd;llofhtbfdnsmeyrg
Rodyti daugiau komentarų

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai