Šimtametė pasninkų patirtis šiandienos žmogui

Dauguma Lietuvos gyventojų yra krikščionys, kuriems, laukiant šventų Velykų, derėtų pasninkauti. Kas gi yra tas pasninkas? Ar tai tik religinė tradicija, kurios privalome laikytis? Ir gal, ligi soties neprisivalgę pakildami nuo stalo ir atsisakę mėsiško maisto, ne stipriname savo valią, bet ir ginamės nuo įvairių ligų? Šiuos klausimus pagvildenkime su populiarių knygų medicinos tematika autore gydytoja pensininke Filomena Taunyte ir atsitiktinai į šio straipsnio autorės rankas patekusios kunigo Antano Yliaus, 1939-aisiais išleidusio knygelę „Operacija be peilio (pasninkai)“, mintimis.
 

Žiupsnelis istorijos


Kunigas A.Ylius savo knygelėje, kurios jau pavadinimas pabrėžia didelę pasninko įtaką sveikatai, pastebi, kad pasninkas yra dvejopas – dvasios ir kūno. Pirmasis yra ne kas kita, o savo vidinių galių, vaizduotės, minčių sutvarkymas, nuo kurio niekas negali būti laisvas.
Kūno pasninkas yra trejopas: susilaikymas, tikrasis pasninkas ir susilaikymas su pasninku.
Susilaikymas – tai atsisakymas nuo tam tikrų valgių, visų pirma mėsiškų (prie jų priskiriama tik šiltakraujų gyvūnų mėsa), siekiant dvasios darnos ir ramybės.
Tikrasis pasninkas yra kartą pavalgymas iki soties su mėsa, o kitus du kartus – tik užkandimas, neprisivalgymas iki soties ir be mėsos.
Susilaikymas su pasninku yra valgymas be mėsos kartą per dieną sočiai, o dar du kartus – taip pat be mėsos ir ne ligi soties.
Kunigas A.Ylius dar 1939-aisiais pabrėžė, kad senovės laikais pasninkai buvo daug griežtesni, vadinami sausais: nebuvo galima valgyti mėsos, nes ji smarkiau žadina gyvulišką energiją, ir visų gyvulinių produktų: kiaušinių pieno ir t.t., tik žemės ir medžių vaisius.
1918 metais popiežius Benediktas XV suvienodino pasninkus visoje bažnyčioje ir juos sušvelnino, leido atsisakyti sauso pasninko.
Susilaikymas yra privalomas visus metus penktadieniais. Pasninkas tikrąja prasme būtinas Gavėnios pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais, o susilaikymas su pasninku rekomenduojamas Gavėnios penktadieniais ir šeštadieniais.
Pasninkas tikrąja prasme ir pasninkas su susilaikymu yra privalomas tik baigus 21-uosius metus iki septintojo dešimtmečio pradžios. Bažnyčia taip pat atleidžia nuo pasninko ligonius ir sveikstančius, besilaukiančias ir maitinančias moteris.
 

Poveikis sveikatai


„Kas drįsta Bažnyčią kaltinti už pasninkus, tegul nueina į ligonines ir tepažiūri, kokių ligonių ten ras daugiau – ar tų, kurie pasninkauja, ar tų, kurie ne. Galima iš anksto drąsiai pasakyti, kad nuo pasninko susirgusių neras nė vieno, o nuo persivalgymo ir persigėrimo – šimtus ir tūkstančius“, – rašoma knygelėje „Operacija be peilio (pasninkai)“.
Joje cituojamos ir kelių medikų profesorių ir vyskupo Juozo Paltaroko mintys apie gydomąją pasninko reikšmę. Jo esmė yra ta, kad pasninkaujant kūnas kuriam laikui apsaugomas nuo apsunkinimo ir pailsi žarnynas, virškinimo organai.
„Gyvybės veiksmams palaikyti penas tada imamas iš kūno atsargų, taip kūnas išsivalo nuo visokių atgyvenusių atliekų“, – kunigo akcentuota jau prieš 70 metų.
Išvados daromos tokios – pasninkais norima ne pakenkti, bet, priešingai, padėti, apsaugoti nuo pikto. Dvasinė pasninko nauda yra trejopa: pasninkas slopina geidulius, leidžia pasireikšti dvasiai, apšviečia protą.
„Laikydamiesi pasninko, stipriname savo valią, daromės geresni ir tauresni. Iš šio pasninko tikslo išplaukia ir antras, šalutinis – kūno sustiprėjimas“, – rašo kunigas A.Ylius.
 

Kodėl sunkmečiais sumažėdavo ligonių?


„Pasninkas ypač reikalingas žmogaus kūno sveikatai. Visos pasaulio religijos žmones ragina pasninkauti bent kelis kartus per metus. Senovėje dvasininkai ir gydė. Viešpačiui gal ir nelabai svarbu, kad mes 100 metų sulauktume, bet nesilaikysi jo įsakymų – nubaus. Ir tikrai nubaus – anksti pasiligosi”, – pastebi populiarių knygų medicinos tematika autorė gydytoja pensininkė Filomena Taunytė.
Ji pabrėžia, kad mūsų religija siūlė laikytis sauso pasninko, maitintis vien vegetarišku maistu 4 savaites prieš Kalėdas ir 7 savaites prieš Velykas. Tai rimtas organizmo valymas. Kol žmonės laikėsi šių reikalavimų, nežinojo alerginių ligų, vėžio atvejų buvo 80 proc. mažiau. Visiškai tapti vegetarais mūsų krašto žmonėms gal ir neverta, bet laikytis griežto pasninko kelis kartus per metus ar bent vieną dieną kas savaitę – labai puiki sveikatinimosi priemonė.
F.Taunytė įsitikinusi, kad tik vegetariškas maistas bent dvi savaites du kartus per metus iš karto dvigubai sumažintų podagros, insultų, infarktų, kitokių ligų atvejų.
Kodėl garbaus amžiaus gydytoja taip galvoja? Ji siūlo prisiminti kritiškiausius istorijos puslapius. Sunkmečiais niekas nesirgo podagra, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opomis, išnyko reumatinės, alerginės ligos, bronchų astma taip pat buvo retenybė.
 

Ligos ir badavimas – priešingybės?


Pasak F.Taunytės, apetito praradimas susirgus rodo, kad badavimas nėra svetimas žmogaus prigimčiai, o tik viena apsauginių reakcijų, tausojant jėgas kovai su į organizmą patekusia infekcija ar nuodais. Deja tai, ką apie gydomąjį badavimą mums pasakojo ilgametė žmonijos patirtis, kažkodėl yra pamiršta, ir šis gydymas laikomas netradicinės arba alternatyviosios medicinos dalimi.
Kuo pasninkas skiriasi nuo badavimo? Šis klausimas nėra sudėtingas. Pasninkaudamas žmogus valgo, tik nedaug ir ne viską, o badaudamas nevalgo visai, tik geria vandenį.
„Kai ką nors valgome, mūsų kepenys, kasa ir inkstai dirba visu krūviu, o badaujant – ilsisi“, – pastebėjo F.Taunytė.
Pasak jos, psichologinis žmogaus nusiteikimas badavimo metu turi didelę reikšmę. Kai žmogų badauti priverčia užgriuvusios nelaimės – karas, potvynis ar sausra, griūtis šachtoje, jo psichikos būklė būna tokia sunki, kad apie teigiamą bado poveikį negalima kalbėti. Todėl ir gydyti badu draudžiama, jei pats ligonis ir jo artimieji to nenori. Prieš pradėdamas badauti, žmogus turi būti išsamiai susipažinęs su šiuo gydymo metodu, žinoti, kas tada vyksta organizme, jį turi stebėti gydytojas. Jeigu tokių galimybių nėra, galima galvoti tik apie 1 dienos badą, vadinamąsias iškrovos dienas. Tai irgi duoda pakankamai puikių rezultatų sveikatai stiprinti.
 

Asmeninė gydytojos patirtis


Pati gydytoja neslepia turinti nemenką gydomojo badavimo patirtį. Ilgiausiai F.Taunytei gydytis badu teko 25 dienas, 3 kartus ji yra badavusi po 21 dieną.
„Kas 3 mėnesius bent po keletą dienų dienas pabūnu nevalgiusi, ir tai mane gelbėja nuo įvairių ligų, leidžia rašyti, dirbti protiškai“, – sako populiariausių knygų medicinos klausimais autorė, pabrėždama, kad badavimas nėra būdas numesti svorio, o tik galimybė atsikratyti arba pažaboti ligas.
F.Taunytė neslėpė, kad badavimu gydosi kai kurias ligas:
„Taip galima sustabdyti išsėtinę sklerozę, alergines, daugumą odos ligų. Pati taip bandau pristabdyti senatvę. Kai pajuntu, kad man sunku dirbti, pasistengiu bent porą dienų pabadauti, kad medžiagų apykaita pagerėtų. Bet geriau pabadauti 7 dienas. Tada prasivalo kraujagyslės, sustoja uždegimo procesai. Mat organizmo kariai, leukocitai, kurie paprastai dalyvauja virškinime, tada sutelkiami kovai su infekcija“.
Bet kitiems be patikimo gydytojo pagalbos gydytis badu ji nepataria, mat žmogui gali kilti įvairių baimių ar bent neaiškumų, kas su juo vyksta, o impulsyviai suvalgytas maistas gali turėti itin skaudžių pasekmių.
 

Padės visiems?


O kontraindikacijos badavimui, pasak ilgaamžės veiklios gydytojos, surašytos jau Šventajame rašte – seneliams, vaikams ir ligoniams jokie pasninkai negalioja.
Bet ar ne paradoksas, kad daug ligų galima gydyti badu ar pasninku, o pasninkauti ligoniams nereikia?
„Religijos nurodymai skirti sveikiems žmonėms, o ne ligoniams. Šie dažnai būna išsekę, dvasininkas neturi jų gydyti pasninku ar badu. Tai daryti gali tik išmintingas gydytojas“, – sako F.Taunytė. .

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai