Ką galima sužinoti ištyrus akių dugną

Vienintelė vieta, kurią tiriant galima lengvai pamatyti kraujagysles bei akies nervą, yra akies dugnas. Todėl daugelis specialistų, dažniausiai neurologai, kardiologai, endokrinologai, hematologai ir kiti, siunčia savo pacientus ištirti akių dugną. Tokio tyrimo rezultatai parodo gydomos ligos sunkumą, iš jų galima spręsti apie ligos komplikacijas.
 

Kaip veikia oftalmoskopas?


Matomos šviesos spinduliai, laužiami akies optinių terpių, patenka į tinklainę, todėl mes galime matyti mus supantį pasaulį. Šiuo principu remiasi ir oftalmoskopija (akies dugno apžiūra oftalmoskopu) (1 pav.).
 

Pirmasis oftalmoskopas


Pirmąjį oftalmoskopą - specialų veidrodėlį 1851m. sukūrė Hermanas Helmholcas. Jis aprašė akies dugno vaizdą bei jo pokyčius sergant kai kuriomis ligomis.
 

Šiuolaikiniai prietaisai


Šiuo metu akių dugną galima ištirti moderniais oftalmoskopais, net ir lazeriniais oftalmoskopais, kai gauta informacija yra analizuojama ir vertinama specialiomis kompiuterinėmis programomis.
 

Vyzdžių plečiamieji lašai


Akies dugno pokyčiai geriau matomi, kai vyzdys išplečiamas specialiais lašais. Todėl nesijaudinkite, kai akių gydytojo kabinete jums sulašina lašų, ir jūs pradedate blogiau matyti. Vaistai nustos veikti po kelių ar keliolikos valandų.
 

Ką mato gydytojas akies dugne?


Jeigu nėra ragenos randų, akies lęšiukas skaidrus, akies
dugnas matomas labai gerai. Sveikų žmonių akies dugno
vaizdas būna toks: gelsvai rausvas regos nervo diskas bei
tinklainės venos ir arterijos, geltonoji dėmė (2 pav.).


 

Ką padeda nustatyti oftalmoskopas?


Žmogaus regėjimas labai priklauso nuo tinklainės ir regos nervo pakitimų. Pablogėjus regėjimui, visais atvejais įvertinami akies dugno pakitimai. Oftalmoskopija padeda nustatyti regos nervo bei tinklainės ir gyslainės ligas, kraujotakos sutrikimus, auglius, kurie galėjo pabloginti regėjimą. Visada yra geriau, kai akių ligos diagnozuojamos pradžioje, nes gydant galima išgelbėti prarastą regėjimą.
Jeigu pastebėjote, kad pablogėjo regėjimas viena ar abiem
akimis, jokiu būdu nelaukite, kol praeis savaime, tuoj pat kreipkitės į akių ligų gydytoją.
 

Akies dugno tyrimo svarba


Labai svarbus yra profilaktinis akies dugno tyrimas, kadangi iš akies dugno vaizdo galima nustatyti ne tik akių, bet ir sistemines ligas (kaip tai dažnai pasitaiko sergant cukriniu diabetu). Todėl vyresnio amžiaus asmenys turėtų pasitikrinti savo akies dugną kartą per metus.
Akies dugno tyrimas gali suteikti labai daug informacijos ne vien tik apie akies būklę, bet ir apie bendrą paciento būklę.
 

Kai sergama sisteminėmis ligomis


Sergant sisteminėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, kraujo ligomis, įvairiais galvos smegenų augliais ir kitomis ligomis labai dažnai pakinta akies dugno vaizdas. Pakinta tinklainės kraujagyslės ar pati tinklainė bei regos nervas, atsiranda kraujosruvų akies struktūrose, formuojasi mikroaneurizmos ar naujos kraujagyslės. Kai pakitimai susidaro akies centrinėje - geltonojoje dėmėje, regėjimas taip pat gali pablogėti.
Aterosklerozė. Sergant ateroskleroze nukenčia akies, kaip ir viso organizmo, kraujagyslės. Todėl, ištyrus akies dugną, galima spręsti apie sklerozės požymius organizmo kraujagyslėse.
Galvos smegenų ligos. Regos nervo disko pakitimai leidžia įtarti galvos smegenų ligas (padidėjusį spaudimą galvoje, auglius).
Padidėjęs kraujospūdis. Esant padidėjusiam arteriniam kraujospūdžiui, pakinta tinklainės kraujagyslės. O jeigu kraujospūdis išlieka labai aukštas ilgą laiką, pakinta pati tinklainė.
Cukrinis diabetas. Ypač svarbu tirti sergančiųjų cukriniu diabetu akies dugną. Kai liga (nuo insulino priklausomas 1 tipo cukrinis diabetas) tęsiasi 10 metų ir ilgiau, vystosi akių pakitimai - vadinamoji diabetinė retinopatija. O esant nuo insulino nepriklausomam 2 tipo cukriniam diabetui, akies dugno pokyčius galima pamatyti jau ligos pradžioje. Kai tinklainėje randama daug kraujosruvų, vadinasi, cukrinis diabetas nekompensuotas, reikalinga jo korekcija. Dažnai diabetinė retinopatija pasunkėja, todėl neretai labai pablogėja pacientų regėjimas ir tai gali progresuoti iki aklumo. Todėl akių dugną reikia tirti gana dažnai ir reguliariai.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai