Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Diagnostika  » Gastroenterologija: klausimai ir atsakymai

Gastroenterologija: klausimai ir atsakymai

Virškinimo sutrikimai – jau ir šiandien dažna problema. O nejudrus gyvenimo būdas, valgymas paskubomis ir netinkamas produktų pasirinkimas, nuolatinis stresas ir įtampa dar labiau didina šių sergančiųjų gretas. Tad ir klausimų gastroenterologijos tema, kuriuos jūs, mieli skaitytojai, užduodate interneto svetainėje www.sveikaszmogus.lt, „Facebook“ puslapyje ar atsiunčiate laiškuose redakcijai, nestinga. Šį kartą į jūsų klausimus atsako Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytoja gastroenterologė dr. Aida Žvirblienė.

 

Ar tikrai nėra kitokių galimybių ištirti virškinamąją sistemą – skrandį ir žarnyną, kaip tik tie bjaurieji endoskopiniai tyrimai? Ar tikrai jie nekenkia žmogui, juk vis dėl to tai invazija į kūną? Ir kaip dažnai galima taip tirti?

 

Endoskopiniai tyrimai labai informatyvūs, kadangi virškinamasis traktas apžiūrimas iš vidaus, matomas padidintas žarnyno vaizdas, gleivinė. Šių instrumentinių endoskopinių tyrimų metu gydytojas gali pamatyti opas, polipus, divertikulus (žarnyno sienelės išsigaubimus), taip pat navikus. O jeigu šių blogybių nesimato, žarnyno gleivinė yra švari, gydytojas gali paimti biopsinę medžiagą ir ją ištirti mikroskopu. Ir tada gali paaiškėti, kad ligonis serga mikroskopiniu kolitu, kurio plika akimi pamatyti negalima, tačiau histologinis vaizdas (audinių ištyrimas per mikroskopą) tai rodo. Be to, šių tyrimų metu gydytojas ne tik pasitikslina diagnozę, bet gali atlikti ir tam tikras gydomąsias procedūras, pvz., pašalinti polipus ir pan.

Kasdieninėje praktikoje nereti atvejai, kai pacientas nepagrįstai, nesant jokios būtinybės, reikalauja gydytojų atlikti šiuos tyrimus. Tačiau apie jų tikslingumą ir dažnį gali spręsti tik gastroenterologas, vadovaudamasis gydymo algoritmais. Kiekviena liga gydoma pagal specialius algoritmus, kuriuose ir aprašyta, kokie vaistai turi būti skiriami, kokie tyrimai atliekami. Ir visi gydytojai jų laikosi. Pavyzdžiui, daug diskutuota dėl to, kaip dažnai reikėtų stebėti ligonį, kuriam pašalinti storosios žarnos polipai. Didžiausio pritarimo sulaukė siūlymas antrą kolonoskopiją kartoti po 3 metų, neradus daugiau adenomų, kitas kolonoskopijas atlikti kas 5 metus. Tokios išvados padarytos įvertinus tai, kad adenoma, o iš jos vėžys vystosi gana lėtai, per 10–14 metų, tokių ligonių yra daug, o reguliarus kolonoskopijų atlikimas reikalauja didelių lėšų.

Kol kas jokie kiti tyrimai pakeisti endoskopinių negali. Tiesa, plonojo žarnyno diagnostiką galima atlikti ir panaudojus vaizdo kapsulę (t.y. kapsulė su įmontuota kamera, kurią ligonis turi nuryti). Tačiau esant žarnyno susiaurėjimams, sąaugoms yra pavojus, kad toji vaizdo kapsulė gali įstrigti. Be to, šis tyrimas gana brangus ir valstybės nekompensuojamas. Dar vienas jo minusas – kad jo metu jokios gydomosios procedūros negali būti atliktos.

 

Man prieš mėnesį buvo atlikta laparoskopinė tulžies pūslės pašalinimo operacija, ir nejaučiu jokio diskomforto. Ar galiu viską valgyti, ar vis dėlto turiu visą laiką laikytis dietos? Ar galima gerti kavą?

 

Po tulžies pašalinimo operacijos jokių maisto apribojimų nėra. Tačiau, norint nesirgti jokiomis kitomis virškinamojo trakto ligomis, rekomenduojama vadovautis sveikos gyvensenos ir maitinimosi principais.

Papildomų maisto apribojimų gali atsirasti, jeigu po tulžies pūslės pašalinimo operacijos ima kankinti viduriavimas. Tokiu atveju turi būti atmestos visos kitos galimos viduriavimo priežastys. Ir jeigu kitų viduriavimo priežasčių nerandama, gali būti įneštos tam tikros mitybos korekcijos ar skirti medikamentai viduriavimui gydyti. Pvz., reikia žinoti, kad riebesnis maistas padažnina tuštinimąsi. Reikia valgyti saikingai, nebūtina visiškai atsisakyti keptų mėsos ar kitų patiekalų, tačiau negalima jais piktnaudžiauti.

 

Pastebėjau, kad kartais tuštinuosi su krauju. Esu pakankamai jaunas, todėl tikiuosi, kad man nėra storosios žarnos vėžio. Ką galėtumėte patarti?

 

Kadangi tuštinamasi su krauju kartais, o ne nuolat, reikėtų įsitikinti, ar nevargina vidurių užkietėjimas. Jei taip, tuomet mityboje rekomenduojama padidinti suvartojamų skaidulų kiekį, gerti pakankamai skysčių, kad tuštinimasis taptų reguliarus ir normalus. Beje, norma laikoma tuštinimasis nuo 3 kartų per dieną iki 3 kartų per savaitę.

Jeigu vidurių užkietėjimo nėra, tačiau išmatose pastebimas kraujas, reikėtų atkreipti dėmesį, ar nėra vadinamųjų aliarminių simptomų. Tai – bendras silpnumas, nuovargis, svorio kritimas. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, atlikti bendrą kraujo tyrimą. Kraujo tyrimas gali parodyti mažakraujystę (anemiją) arba uždegimo procesą. Jeigu mažas hemoglobino kiekis, galima įtarti vėžį, jeigu didelis leukocitų kiekis – uždegimą. Tačiau vien kraujo tyrimo ligos diagnozei nepakanka, todėl šeimos gydytojas gali paskirti ir kitus (kolonoskopiją, ultragarsinį pilvo tyrimą, kt.), po to, atsižvelgęs į jų rezultatus, nusiųsti konsultuotis pas specialistą.

Jaunas amžius neapsaugo nuo žarnyno vėžio. Deja, bet tikrai daug jaunų žmonių, kuriems diagnozuojama ši liga.

 

Reguliariai pasirodo reklama kviečianti atlikti žarnyno valymą – hidrokolonoterapiją. Norėtume sužinoti medikų nuomonę apie šį metodą. Ar jis nekenksmingas sveikatai?

 

Jokių moksliškai pagrįstų duomenų apie hidrokolonoterapiją nėra ir negali būti. Reklamoje pateikiama informacija yra mokslo neįrodyta. Šis metodas neatliekamas gydymo įstaigose. Medikai neigiamai žiūri į šį metodą, nes apskritai joks žarnyno valymas nėra sveikas ir reikalingas.

Kodėl norime valyti žarnyną? Nuo ko? Jeigu norime išvalyti organizmą nuo cholesterolio, tai jo žarnyne nėra. Kad žarnyne turi būti ir formuojasi išmatos, nuo to niekur nedingsime: taip yra ir bus, nes taip gamta sutvėrė. Jeigu norime išsivalyti nuo kokių nors parazitų – spalinių, askaridžių, kt., pirmiausia reikia atlikti koprologinį tyrimą, kuris patvirtintų, kad iš tikrųjų yra kirminų kiaušinėlių. Jei yra, skiriama vaistų nuo parazitų. Manyti, kad išvalius žarnyną galima pagerinti jo mikroflorą, yra absurdas, nes bet kuri mikroflora, esanti virškinamajame trakte, yra reikalinga ir turi ten gyventi, ir jos plauti jokiu būdu negalima. Teiginys, kad žarnyno valymas reikalingas nuo šlakų apsivalyti, taip pat nepagrįstas – jokių šlakų žarnyne nėra.

Žarnyno valymas gali būti reikalingas prieš tam tikras diagnostines procedūras, pvz., kolonoskopiją. Tačiau tam yra specialių vaistų, kuriuos pacientas geria dieną prieš procedūrą. Vienintelė medicininė indikacija žarnynui valyti yra kepenų cirozė, kai išsivysto komplikacija – hepatinė encefalopatija, t.y. kada kepenys nesugeba atlikti detoksikacinės funkcijos. Tokiu atveju skiriama specialaus sirupo ir siekiama, kad žmogus tuštintųsi 2–3 kartus per parą.

 

Jau kurį laiką valgydamas jaučiu kartumą burnoje. Kartu viskas – maistas, gėrimai, net vanduo. Kartumas yra tik valgant, todėl pradžioje maniau, kad kažkas nutiko maistui. Bet dabar jau suprantu, kad ne. Jokių kitų simptomų nėra. Kas man ir ką daryti?

 

Kartumas burnoje – vienas iš gastroezofaginės refliukso ligos (GERL) požymių. Be abejo, dažniausias ir specifiškiausias GERL požymis yra rėmuo. Ligoniai jį apibūdina kaip deginantį skausmą už krūtinkaulio, kuris kyla nuo epigastrinės apatinės krūtinės srities kaklo link, atsiranda pavalgius, atsigulus, lenkiantis į priekį ir praeina nuo antacidinių vaistų. Kiti GERL požymiai – skandžio turinio atpylimas į burną (regurgitacija), rijimo sutrikimas (disfagija), kuris gali pasireikšti ne tik sergant GERL, skausmingas rijimas (odinofagija), kt. Tačiau GERL gali pasireikšti ir tik kartumu burnoje, be kitų jai būdingų simptomų.

GERL simptomams slopinti tikslinga skirti antirefliuksinių vaistų, koreguoti mitybą. Beje, GERL atveju svarbu yra ne tiek produktų pasirinkimas ar jų paruošimo būdas, kiek porcijos dydis, valgymo reguliarumas, režimas. Visais atvejais mitybos įtaka vertinama individualiai, ligonio prašoma atnešti mitybos dienoraštį. Pvz., nėra moksliškai pagrįstų įrodymų, kad kava, citrusiniai vaisiai ar pomidorai sukeltų refliuksą. Kita vertus, kiekvieno žmogaus organizmas į šiuos produktus gali reaguoti labai įvairiai.

Jei išvardytos priemonės nesumažina ligos sukeltų simptomų, kai kuriais atvejais gali būti paskirtas chirurginis gydymas – laparoskopinė fundoplikacija (jos metu formuojamas antirefliuksinis mechanizmas). Operacija atliekama po to, kai būna išbandyti visi gydymo būdai ir jie neduoda rezultatų.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS