Radiologiniai tyrimai: ar verta bijoti?

Kasdien kiekvienas gauname didesnes ar mažesnes radioaktyvios spinduliuotės dozes. Spinduliuoja ne tik saulė, bet ir elektros prietaisai, aplinka. Tačiau didžiausia dozė gaunama radiologo kabinete. Todėl daugelis rentgeno ir kitų radiologinių aparatų tiesiog bijome. Visuomenėje sklando daugybė gandų, kurių prisiklausę žmonės bijo daryti daugiau nei vieną rentgenogramą. Kartais, net sirgdami plaučių uždegimu, atsisako šio informatyvaus ir vertingo tyrimo. Apie radiologinių tyrimų svarbą ir poveikį žmogaus sveikatai pasakoja Kauno medicinos universiteto Radiologijos klinikos vadovas prof. Algidas BASEVIČIUS.
 

Saugūs tyrimai


Šiuolaikiniai radiologinių tyrimų aparatai konstruojami taip, kad žmogus gautų kuo mažesnę radiacinės apšvitos dozę.
Rekomenduojama, kad medicininė radiacinė apšvita neviršytų 0,6 mSv per metus. Tokią radiacijos dozę gauname atlikę mažiausiai tris krūtinės ląstos rentgenogramas.
Jei teks šviesti dubens organus, rentgenogramų galėsime atlikti mažiau, nes gaunama spinduliuotės dozė bus gerokai didesnė.
Per metus reikėtų atlikti daugiau nei 250 krūtinės ląstos rentgenogramų, kad gautume tokią radioaktyvios spinduliuotės dozę, kuri sukelia vėžį.

Nors rentgenografija – senas ir ganėtinai patikimas tyrimo metodas, tačiau jis turi daug trūkumų. Juo negalima įžiūrėti minkštųjų audinių (kasos, kepenų), negalima matyti erdvinio organo vaizdo. Ilgą laiką buvo ieškoma tobulesnių diagnostikos metodų. Ir tas metodas buvo atrastas, tai – kompiuterinė tomografija (KT). Šiuo aparatu ne tik galima sukurti norimo organo erdvinį vaizdą, bet ir pateikti tiriamą organą pasluoksniui. Kompiuterines tomogramas per metus nerekomenduojama daryti daugiau nei vieną ar dvi, kadangi spinduliuotės dozė šiuo atveju yra keliolika kartų didesnė nei paprasto rentgenologinio tyrimo metu.
 

Skaičiai byloja


Šiuolaikinės medicinos jau neįmanoma įsivaizduoti radiologinių tyrimų . Šiuo metu Lietuvos gydymo įstaigose yra 17 įvairaus galingumo branduolinio magnetinio rezonanso aparatų ir apie 50 kompiuterinės tomografijos aparatų. Vien tik stambiausioje šalies ligoninėje – Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) šiuo metu yra 2 magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) aparatai, 4 kompiuteriniai tomografai, per 10 rentgeno aparatų, apie 30 echoskopijos aparatų, 1 densitometrijos aparatas, skirtas atlikti kaulų tankio matavimo tyrimus, 2 gama kameros ir šiuolaikinė angiografijos aparatūra. 2009 metais KMUK atlikta 230 tūkst. rentgenologinių, 45 tūkst. ultragarsinių, 24 tūkst. kompiuterinės tomografijos tyrimų, apie 14 tūkst. branduolinės medicinos, apie 3 tūkst. intervencinės radiologijos tyrimų.
 

Skirtinga liga – skirtingas tyrimas


Kiekvienai ligai tirti yra atliekami skirtingi radiologiniai tyrimai. Pavyzdžiui, patyrus traumą pirmos eilės diagnostinis tyrimas yra rentgenografija. Jei reikia tikslesnės informacijos, po to galima atlikti kompiuterinę tomografiją, dar tikslinant – kaulų scintigrafiją.
Galvos smegenų traumų ir kitų ligų atvejais pirmo pasirinkimo radiologinis tyrimas yra kompiuterinė tomografija. Jei reikia patikslinti diagnozę, toliau atliekamas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas. Iš karto MRT renkamasi tik diagnozuojant išsėtinę sklerozę ir kitas demielinizuojamąsias nervų sistemos ligas.
Įtariant krūtinės ląstos organų, ypač plaučių, ligas, pirmos eilės diagnostikos metodas yra rentgenografija. Jeigu reikia tikslinti diagnozę, ypač įtariant plaučių vėžį, toliau atliekama kompiuterinė tomografija.
Tiriant pilvo ir dubens organus, pirmiausia yra taikomas echoskopijos (ultragarso) tyrimas, antras žingsnis yra kompiuterinė tomografija, o jei dar siekiama patikslinti diagnozę, naudojamas MRT.
 

Kada negalima atlikti tyrimo?


MRT neatliekamas pacientams, kurie turi įsiūtus širdies elektrostimuliatorius. Taip pat nėščioms moterims iki trečio nėštumo mėnesio – saugomasi per didelio vaisiaus perkaitimo tyrimo metu. Neatliekamas ir pacientams, kurie turi kokių nors metalinių svetimkūnių, pavyzdžiui, yra protezuotas klubo sąnarys.
Atradus branduolinį magnetinį rezonansą, buvo tikimasi, kad naudojant šį tyrimo metodą bus galimybė pašalinti iš organizmo metalinius svetimkūnius. Aprašytas atvejis, kai pacientas su metaliniu svetimkūniu akyje buvo patalpintas į MRT aparatą, manant, kad tas svetimkūnis pasišalins trumpiausiu keliu – pro akį. Tačiau magnetinis laukas jį ištraukė visai pro kitą pusę – pro galvos smegenis. Panašūs eksperimentai skubiai buvo nutraukti.
KMU Radiologijos klinikos gydytojai yra patys pabandę, kaip veikia MRT magnetinis laukas.
Vienas gydytojas paėmė į ranką raktų ryšulį ir priartėjo prie MRT tomografo. Medikas pajuto, kaip galingas aparato magnetinis laukas ėmė tiesiog plėšte plėšti raktus su visa ranka. Taip įsitikinta, kad metaliniai implantai, papuošalai ar metaliniai svetimkūniai yra visiškai nesuderinami su BMR aparatūra.
 

Apie tyrimus reikia žinoti


Ką pacientas turi žinoti apie jam atliekamus radiologinius tyrimus? Pirmiausia jis turi žinoti, ar jam būtinas toks tyrimas. Į šį klausimą atsakyti ligoniui padės gydytojas, jis, jei reikės, ir paskirs reikalingą radiologinį tyrimą. Gydytojas taip pat pasakys, kaip ir kokiam tyrimui tinkamai pasiruošti, kokias priemones pasiimti atvykstant.
Pacientai eidami tirtis neturėtų pamiršti pasiimti prieš tai daryto tyrimo duomenis –nuotrauką ir aprašymą. Taip gydytojams bus paprasčiau įvertinti tiriamos ligos niuansus.
Paprastai norint pasidaryti šiuolaikinius radiologinius tyrimus pacientams reikia netrumpai palūkėti. Šiais laikais skubiai KT arba MRT tyrimai atlieka mitik skubios pagalbos reikalingiems ligoniams. Kitais atvejais tenka laukti eilėse arba už tyrimą sumokėti patiems.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai