Genomas dekoduotas

Naujausias genų inžinerijos mokslo pasiekimas, ypač reikšmingas medicinos ir biologijos mokslų požiūriu, yra žmogaus genomo dekodavimas. Žinios apie šį atradimą vis dažniau pasirodo didžiausių ir įtakingiausių mokslo leidinių pirmuosiuose puslapiuose, audrina mokslininkų vaizduotę ir tarsi perspėja, kad viską reikės pradėti iš pradžių, skeptikams gi įrodo artėjančią pasaulio pabaigą, o optimistams įžiebia laimingesnio gyvenimo viltį.
 

Sudėtinga genų struktūra


Terminas “genomas” reiškia tam tikrose žmogaus chromosomų vietose esančių ir tam tikrą informaciją apie organizmą turinčių genų visumą. “Surinkti” visus po dezoksiribonukleino rūgšties (DNR) biomolekulę tarsi žvaigždes po Visatą išsimėčiusius genus, o po to iš kiekvieno jų tarsi “išlukštenti” nukleino rūgštyse užšifruotą iš 4 nukleotidų sudarytų porų seką, kuri savo ruožtu dalijasi į 23 žmogaus chromosomas - štai, ką reiškia dekoduoti kiekviename gene esančią skirtingą genetinę informaciją. Tačiau tai dar ne viskas. Reikia nepamiršti, kad kiekvieną geną sudaro 500-2000 nukleotidų porų, o nukleino rūgšties molekulėje priskaičiuojama iki 3,2 tūkstančių milijonų bazinių porų, sudarančių geno pagrindą!
 

Nepaprasta tyrinėjimų reikšmė


Pačiais naujausiais genų inžinerijos specialistų duomenimis, kiekvienas genas yra atsakingas už pačius elementariausius individo identitetą sudarančius požymius. Paprastai tariant, mūsų unikalumas - tai, kas jūsų asmenybę skiria nuo kitų individų, įskaitant polinkį į tam tikras ligas, plaukų spalvą, talentus ir net charakterio ypatybes, - yra tarytum užprogramuotas genuose! Dabar beveik neabejojama, kad esama genų, nuo kurių priklauso kai kurios psichikos ligos, lytinės potencijos sutrikimai, polinkis į depresiją ar į alkoholizmą. Taigi yra apie ką pamąstyti. Ateinate pas genų inžinierių ir sakote: “pašalinkite tą alkoholizmo geną” ir, išėjęs iš jo kabineto, net nežiūrite į gėrimų parduotuves!


 

Didžiausia perspektyva - medicinoje


Beveik 10 metų intensyviai ir atkakliai dirbę mokslininkai tvirtina, kad jiems pavyko apie 97 proc. šios informacijos surinkti ir netgi ją išversti į “normalią” (specialistams) kalbą bei užrašyti, t.y. kartografuoti. Šių duomenų panaudojimo galimybės šiuolaikiniam mokslui kol kas atrodo neišsemiamos, o nauda tiesiog nepalyginama su jokiu kitu atradimu medicinos srityje. Būtent su medicina yra siejamos genomo perspektyvos: pradedant įgimtų ligų diagnoze ir baigiant imuninės sistemos sutrikimų reguliavimu, galbūt net gyvenimo trukmės prailginimu. Taigi netolimoje ateityje žmonės galės naudotis savo genetiniais kartografiniais portretais, kai reikės nustatyti, kokie sveikatos sutrikimai jiems gresia, kokiu būdu jie galėtų gerinti savo sveikatos būklę, kaip geriausiai gydyti vieną ar kitą ligą. Svarbiausias šio atradimo numanomų galimybių akcentas - bus galima užbėgti ligai už akių.
 

Kritikų vertinimai


Vis dėlto genų žemėlapių dar reikės palaukti, ir patys tyrinėtojai pripažįsta, kad jų atliktas darbas yra tolesnių tyrimų pradžių pradžia. Tuo labiau kad kyla pačių įvairiausių tokių perspektyvų vertinimų, ir nemaža dalis medicinos etikos specialistų apie genomo projektą atsiliepia labai atsargiai. Viena iš pagrindinių dilemų - genetinės informacijos konfidencialumas. Viešai paskelbti tyrinėjimų duomenys gali būti panaudoti pačiais įvairiausiais tikslais, kurie siektų asmeninių interesų ir galėtų pakenkti visuomenės gerovei, pavyzdžiui, mažiau sveikų individų, taip pat neįgaliųjų diskriminacija arba manipuliacijos naujagimių atžvilgiu siekiant tobulo žmogaus idealo. Dar daugiau neaiškumų kyla dėl tolesnės projekto raidos: finansavimo, patentavimo ir tarptautinių santykių, kyla neaiškumų, kaip bus galima įteisinti genetinės informacijos panaudojimą medicinos praktikoje. Nepaisant didžiulio susidomėjimo genomo projektu, jau dabar skaičiuojama, kada atsipirks išleidžiami milijonai dolerių.
 

Kelio atgal nebėra


Nors žinių apie žmogaus genų tyrinėjimus pasirodydavo ir anksčiau, neseniai paskelbti rezultatai sukėlė tikrą ažiotažą įvairiausiuose visuomenės sluoksniuose. Kaip ir kiekvienas reikšmingas atradimas, genomo dekodavimas gali būti panaudotas atsižvelgiant į tai, kas šią informaciją valdys ir kokių bus siekiama tikslų. Branduolinės energijos panaudojimo pamokos žmonijai kartais primena, kad kartais geriau gyventi be naujų mokslo pasiekimų, tačiau šiuo atveju, atrodo, kelio atgal nebėra. Tuo labiau kad 99,9 proc. visų genų yra bendri visiems žmonėms, o didžiąją dalį tų pačių genų turi kiti gyvojo pasaulio atstovai, tokie kaip bakterijos, sliekai, pelės ar šimpanzės. Šiuo metu būtent tas 0,1 proc. labiausiai ir domina žmogaus genomo tyrinėtojus. Tačiau nori nenori reikia apdoroti visus turimus duomenis, nes labiausiai rūpima ir medicinai aktuali informacija gali būti bet kuriame iš 3,2 tūkstančių milijonų genų. Kaip visada ”didysis teisėjas” laikas parodys, kas yra kas.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai