Kompiuterinė tomografija: rizika ar ne?

Vienas iš šiuolaikinėje medicinoje pacientams tirti plačiai atliekamų tyrimų yra kompiuterinė tomografija. Gydytojų patirtis rodo, kad nemažai žmonių neretai prašo gydytojo, kad paskirtų kompiuterinės tomografijos tyrimą. Tačiau ar tuo nerizikuojama savo sveikata? Apie tai kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikos tomografijų skyriaus vadovu gydytoju radiologu doc. Sauliumi Lukoševičiumi.
 

Ar ligoniui, vos sunegalavus, reikia sudėtingiausių tyrimų?
Šiandien medikų darbą sunku įsivaizduoti be rentgeno aparato. Jonizuojamoji spinduliuotė naudojama kaulų lūžiams, plaučių, žarnyno ligų diagnostikai, prarytiems daiktams nustatyti. Rentgeno nuotrauka reikalinga bet kurios srities gydytojui, ypač chirurgams, onkologams, odontologams.
Šiuo metu Lietuvos gydymo įstaigose yra apie 50 kompiuterinės tomografijos aparatų. Kompiuterinė tomografija – tai vienas iš radiologinių tyrimo metodų, skirtas vidinėms organizmo struktūroms ir jų pakitimams pamatyti, naudojant rentgeno spindulius. Kompiuterinė tomografija – tikslesnis tyrimas nei paprasta rentgeno nuotrauka.
Šiuos brangius tyrimus atlieka beveik kiekviena didesnė gydymo įstaiga. Lietuvoje daugiausiai tyrimų atliekama tiriant nervų sistemos bei sąnarių patologiją, mažiau – pilvo, krūtinės ląstos. Kiek kokių kompiuterinės tomografijos tyrimų atliekama, priklauso nuo ligoninės profilio, pacientų kontingento, jų gydymo galimybių ar radiologų kompetencijos.


Natūraliai kyla klausimas: kada šiuos tyrimus atlikti būtina, o kada galima be jų apseiti?
Pastebima, kad daugėja atvejų, kai ligoniai pageidauja, kad jiems būtų atlikta kompiuterinė tomografija. Tačiau ar reikėtų to pageidauti? Juk kompiuterinės tomografijos metu žmogus gauna nemažą apšvitinimo dozę. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad daugiau nei 50 proc. viso apšvitinimo gaunama būtent atliekant medicinos procedūras, ypač brangiuosius tyrimus kompiuteriniu tomografu. Apskaičiuota, kad vienos pilvo kompiuterinės tomografijos metu pacientas gauna tokią jonizuojamosios spinduliuotės dozę, kokią gautų atlikus 250 paprastų rentgeno nuotraukų!
Tačiau jokiu būdu negalima teigti, kad šis tyrimo metodas nereikalingas ar bus nereikalingas netolimoje ateityje. Be kompiuterinės tomografijos negalima apseiti, kai reikalinga greita, tiksli diagnostika, planuojant chirurginę intervenciją, gelbstint paciento gyvybę kelias pirmąsias valandas po ūminio sutrikimo. Tai galvos smegenų traumos, kraujotakos sutrikimai, ūminės pilvo, krūtinės ląstos kraujagyslių ligos, komplikuoti kaulų lūžiai.


Kuo gresia žmogaus sveikatai nemaža apšvitinimo dozė?
Visame pasaulyje ir Lietuvoje per pastaruosius ketverius penkerius metus apšvitinimo problema tapo itin aktuali. Pernai Lietuvos gydymo įstaigose kompiuterinės tomografijos tyrimų atlikta 167626, t. y. 5260 daugiau nei 2008 m. (Palyginkime: JAV per 2007m. atlikta 62 mln. kompiuterinės tomografijos tyrimų.) Reikėtų žinoti, kad spindulių dozės, kurias žmogus gauna atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą, yra vienos didžiausių radiologinėje diagnostikoje. Žinoma, tai priklauso nuo tyrimo trukmės, tiriamos vietos ir pan. Sakykim, tiriant juosmeninę stuburo dalį, ypač stambesniam pacientui, jos gali būti daug didesnės nei gaunamos kompiuteriniu tomografu tiriant galvą.
Norėčiau patarti, jog pacientai primygtiniai nereikalautų, kad gydytojas skirtų atlikti tyrimą kompiuteriniu tomografu. Per didelė jonizuojamoji spinduliuotė gali išprovokuoti vėžį, skatinti genetinius pokyčius ir mutacijas, sukelti apsigimimus ateities kartoms.
Todėl, skiriant diagnostikos procedūrą, būtina įvertinti tyrimo naudą ir galimą žalą paciento sveikatai. Jei tai nėra skubus atvejis, gydantis gydytojas turėtų aptarti problemą su radiologu ir parinkti žmogui optimalų tyrimo metodą.


Ar tiesa, kad mažiau pavojinga tirti rentgeno aparatu nei kompiuteriniu tomografu?
Kad ir kaip keista, atsakymas negali būti vienareikšmis. Esmė ta, kad abu šie metodai veikia žmogų rentgeno spinduliais, kurių nepageidaujamas poveikis kiekvienam yra skirtingas. Šiandieninis mokslas negali pateikti mums atsakymo į klausimus: ar kelios rentgeno nuotraukos sukels mums vėžį? o gal nesukels net keliolika atliktų kompiuterinės tomografijos tyrimų?
Radiologijos klinikoje stengiamės laikytis nuoseklios tyrimų eigos. Pirmiausia atliekami mažiau kenksmingi (pavyzdžiui, ultragarsinis skenavimas), plačiau kelias kūno sritis ar organizmo sistemas galintys įvertinti tyrimo metodai. Aišku, tiriant kaulus, plaučius, tam tikrais atvejais žarnyną, kitas sritis, be rentgenografijos apsieiti neįmanoma. Ir tik kai nėra aiškumo, tenka daryti kompiuterinę tomografiją. Gydantis gydytojas, prieš siųsdamas pacientą atlikti kompiuterinę tomografiją, turėtų prisiminti, kad ligą galima aptikti ir mažiau sveikatai pavojingais būdais.
Kita vertus, esant ypač sunkiai, ūminei patologijai, kai šis tyrimas yra būtinas ir negalima gaišti laiko planuojant gydymą, chirurginę intervenciją, nereikėtų vengti kompiuterinės tomografijos.


Kokiems pacientams negalima atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimo?
Kompiuterinės tomografijos, kaip ir bet kurio rentgenologinio tyrimo, negalima atlikti nėščioms moterims. Todėl jei laukiatės ar tuo abejojate, būtinai apie tai informuokite jus gydantį gydytoją ar gydytoją radiologą.
Atsargiai rentgeno spindulius naudojančius tyrimo metodus reikėtų skirti ir vaikams. Norėčiau atkreipti tėvelių dėmesį, kad jie neturėtų reikalauti šių tyrimų atlikimo, kai tam nėra būtinybės. Vaikai yra kur kas jautresni jonizuojamajai spinduliuotei nei suaugusieji.


Kuriais atvejais kompiuterinės tomografijos tyrimas yra būtinas?
Kokį tyrimo metodą pasirinkti, sprendžia paciento sveikatos būklę geriausiai žinantis gydantis gydytojas, idealiu atveju – pasitaręs su gydytoju radiologu.
Norėčiau pakartoti ir pabrėžti: pirmiausia kompiuterinė tomografija turėtų būti skiriama skubios pagalbos, reanimacijos skyrių pacientams po sunkių galvos, nugaros smegenų traumų, epilepsijos priepuolių, įvertinti komplikuotus kaulų lūžius, kraujagyslių užsikimšimą ar jų vidinės sienelės įplyšimą ir kt.
Pakartotinai kompiuterinė tomografija atliekama pacientams, sergantiems navikinėmis ligomis, galvos smegenų, stuburo, krūtinės ar pilvo ligomis.


Ar ilgai reikia laukti eilėje, kai tyrimas neišvengiamas?
Rentgenologiniai tyrimai, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos atvejus, yra atliekami planine tvarka. Ar tyrimą atlikti skubos, ar planine tvarka, sprendžia gydantis gydytojas. Kompiuterinės tomografijos tyrimas atliekamas skubiai, kai žmogui iš tiesų reikia skubios pagalbos. Abejonių dėl tyrimo būtinybės neturėtų kilti, kai tai – vienintelis būdas nustatyti ligą, išgydyti ar išgelbėti pacientui gyvybę.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai