Kraujo lašas gali daug pasakyti

Kraujas – tai organizmo maitintojas, valytojas, maisto medžiagų ir deguonies nešiklis, taip pat ir puikus ryšininkas, padedantis perduoti informaciją, šilumą, palaikantis gyvybę. Jis pasiekia atokiausius organizmo kampelius, palaiko ryšius tarp įvairių organizmo sistemų. Visai neseniai mokslininkai nusprendė, kad ligas dar tiksliau diagnozuoti galima patyrinėjus gyvą kraujo lašą. Tai yra sužinoti ne tik, kiek ir ko yra kraujyje, bet kaip tie maži kraują sudarantys elementai ten gyvena, ką veikia ir kaip jaučiasi. Taip atsirado visiškai naujas tyrimas, pavadintas „gyvo kraujo lašo tyrimu“. Jis – lyg organizmo veidrodis, galintis suteikti labai svarbios informacijos apie mūsų sveikatą bei galimus būsimus sutrikimus.
 

Tamsaus lauko mikroskopija – puikus diagnozės būdas


Natūralios medicinos centro „Gera sveikata“ gydytoja Asta Keturkienė sako, kad tam tikslui itin pasitarnauja tamsaus lauko mikroskopija – geriausias būdas diagnozei pagal gyvo kraujo lašą. „Prie mikroskopo prijungiama skaitmeninė kamera, kuria į kompiuterio ekraną perduodamas vaizdas. Jis gali būti išsaugotas standartiniu vaizdo formatu arba įrašomas kaip vaizdo įrašas, kurį galis pamatyti ne tik specialistas, bet ir pacientas. Skenuojant gyvą kraujo lašą, nustatoma: eritrocitų būsena, agregacijos lygis (sukibimas į monetų stulpelį) ir kiti parametrai. Apžiūrėjus ir įvertinus trombocitus, leukocitus ir limfocitus, galima nustatyti imuninės sistemos aktyvumą ir organizmo gebėjimą apsiginti nuo ligų ir kitų į jį patenkančių „priešų“. Taip pat pastebimi patologiniai pokyčiai kraujyje, atveriantys kelią ligoms. Galima įvertinti ir cholesterolio kristalų, cukraus, šlapimo rūgšties kiekį bei grybelių ir bakterijų kiekį”, – kiek daug galima sužinoti iš vieno kraujo lašo pasakoja gydytoja.
Remiantis gyvo kraujo lašo tyrimu, galima spręsti apie medžiagų apykaitos procesus, imuniteto savybes, galimą žarnyno disbakteriozę, parazitų kiekį organizme. Jei organizme trūksta vitamino B, rūgšties ir geležies, galima ekrane pamatyti atskirus skirtingų dydžių eritrocitus, jei kraujyje yra laisvųjų radikalų, eritrocitai būna nelygiais kraštais.
„Jei eritrocitai yra sulipę, jie dirba tik dešimtadaliu savo pajėgumo, ir organizmas negauna pakankamo kiekio maisto medžiagų, vitaminų, deguonies, iš ląstelių nėra pašalinami apykaitos produktai. O jau tada prasideda nemiga, nuovargis, lėtinio nuovargio sindromas, susilpnėja imunitetas, o žmogus suserga”, – sako A. Keturkienė.
 

Biorezonansinis gydymas


Mūsų tikslas yra padaryti jūsų kraują sveikesnį, kad jis tinkamai atliktų savo funkcijas!
Dažniausiai būna sulipę eritrocitai. Tokiu atveju jie atlieka tik 10 proc. savo prigimtinių funkcijų. Dėl to organizmas negauna pakankamo maisto medžiagų, vitaminų, deguonies kiekio, iš ląstelių nepašalinamos toksinės medžiagos ir anglies dvideginis. Žmogų vargina nemiga, lėtinis nuovargis, nusilpsta imunitetas, dėl to jis gali susirgti įvairiomis ligomis. Šioms problemoms spręsti mes turime naujieną – tai biorezonansinė terapija. Ji sukurta pagal amerikiečių gydytojos klinicistės H. R. Klark (H. R. Clark) metodiką.
Prietaisas atlieka dvi svarbias funkcijas: pagerina kraujo kokybę ir atskiria sulipusias kraujo daleles, kurios nebeatlieka savo funkcijų. Dirbant su pacientu pagal šią metodiką, vienas nuo kito atlimpa eritrocitai, padidėja jų darbinis paviršius, organizmas gauna pakankamai deguonies.
Kaip atrodo jūsų kraujas ir kaip išsidėsčiusios jūsų kraujo dalelės, galite pasižiūrėti po tamsaus lauko mikroskopu.
Biorezonansine metodika gali būti gydomi užsitęsę radikulitiniai, neuralginiai skausmai. Elektrodai pritvirtinami prie skaudamos kūno vietos, paduodamas impulsas.
Prietaiso efektyvumas yra ganėtinai didelis (apie 90 proc.). Šis prietaisas generuoja elektrinius tam tikros formos, dažnio ir amplitudės impulsus. Jie atnaujina ląstelių medžiagų apykaitą ir dėl to gerėja žmogaus organų ir sistemų veikla.
Procedūra užtrunka pusantros valandos, gydymo kursas – 5 procedūros.
Dėmesio! Dabar biorezonansinis gydymas – už ypatingą kainą!

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai