Gyvo kraujo lašo tyrimas įspėja apie esamas ir būsimas ligas

Kraujo ląstelės – tai mūsų organizmo kariai, valytojai, maisto nešėjai, gyvybės sargybiniai. Kaip pažiūrėti į mažųjų organizmo karių veidus ir sužinoti, ar jie vis dar stiprūs ir... laimingi?
 
Nors kraujas „tik“ organizmo jungiamasis audinys, niekas neabejoja jo ypatinga reikšme mūsų sveikatai, savijautai ir net gyvybei. Ne veltui sakoma: „kova iki paskutinio kraujo lašo“, „iš pykčio ar susijaudinimo net užvirė kraujas“. Apie gražią merginą – „kraujas ir pienas“; apie išblyškusį žmogų – „bekraujo veido; apie ramų ir susivaldantį – „šaltakraujiškas“; apie sunkiai sergantį – „kraujas vandeniu virsta“...
Kraujas – tai organizmo maitintojas, valytojas, maisto medžiagų ir deguonies nešėjas, taip pat ir puikus ryšininkas, padedantis perduoti informaciją, šilumą, palaikantis gyvybę. Jis pasiekia atokiausius organizmo kampelius, palaiko ryšius tarp įvairių organizmo sistemų.
Bet jei jis toks mums svarbus, kodėl, žmogui susirgus, kraujo tyrimai apsiribodavo tik kraują sudarančių ląstelių kiekio, kraujyje esančių mikroelementų kiekio nustatymu? Svarbiausia būdavo sužinoti, ko ir kiek yra žmogaus kraujyje, norint nustatyti žmogų kamuojančias ligas.
Visai neseniai mokslininkai nusprendė, kad dar tiksliau diagnozuoti galima ... patyrinėjus gyvą kraujo lašą. Tai yra sužinoti ne tik, kiek ir ko yra kraujyje, bet kaip tie maži kraują sudarantys elementai ten gyvena, ką veikia ir kaip jaučiasi. Tai yra žvilgtelti į gyvų mūsų kraujo ir imuniteto „karių“ – ląstelių – veidą. Taip atsirado visiškai naujas tyrimas, pavadintas „gyvo kraujo lašo tyrimu“. Jis – lyg organizmo veidrodis, galintis suteikti labai svarbios informacijos apie mūsų sveikatą bei galimus būsimus sutrikimus.

 

Kaip tiriamas gyvas kraujas


Tamsaus lauko mikroskopija – geriausias būdas diagnozei pagal gyvo kraujo lašą.
Prie mikroskopo prijungiama skaitmeninė kamera, kuria į kompiuterio ekraną perduodamas vaizdas. Jis gali būti išsaugotas standartiniu vaizdo formatu (*. jpg), arba įrašomas kaip vaizdo įrašas, kurį galis pamatyti ne tik specialistas, bet ir pacientas.
Skenuojant gyvą kraujo lašą nustatoma: eritrocitų būsena, agregacijos lygis (sukibimas į monetų stulpelį) ir kiti parametrai. Apžiūrėjus ir įvertinus trombocitus, leukocitus ir limfocitus, galima nustatyti imuninės sistemos aktyvumą ir organizmo gebėjimą apsiginti nuo ligų ir kitų į jį patenkančių „priešų“. Taip pat pastebimi patologiniai pokyčiai kraujyje, atveriantys kelią ligoms. Galima įvertinti ir cholesterolio kristalų, cukraus, šlapimo rūgšties kiekį bei tokių blogiukų kaip grybeliai ir bakterijos kiekį.
Remiantis gyvo kraujo lašo tyrimu, galima spręsti apie medžiagų apykaitos procesus, imuniteto savybes, galimą žarnyno disbakteriozę, parazitų kiekį organizme. Jei organizme trūksta vitamino B, rūgšties ir geležies, galima ekrane pamatyti atskirus, skirtingų dydžių eritrocitus , jei kraujyje yra laisvųjų radikalų, eritrocitai būna su nelygiais kraštais.
Jei eritrocitai yra sulipę, jie dirba tik dešimtadaliu savo pajėgumo ir organizmas negauna pakankamo kiekio maistinių medžiagų, vitaminų, deguonies, iš ląstelių nėra pašalinami apykaitos produktai. O jau tada prasideda ir nemiga, ir nuovargis, ir lėtinio nuovargio sindromas, susilpnėja imunitetas, o žmogus suserga.
 

Tamsaus lauko mikroskopija


Tamsaus lauko mikroskopija yra optinis objektų, plika akimi nematomų dėl jų dydžio, analizės metodas. Naudojami specialūs mikroskopai. Tyrimo būdas vadinamas „tamsaus lauko“ todėl, kad šviesa, einanti per lęšį, ant juodo ar tamsaus pagrindo iš šviesių formų sudaro vaizdą.
Šios specialios technologijos dėka stebimų objektų nereikia spalvinti, ja taip pat galima stebėti ir gyvus objektus, pvz., kraują.
Medicinoje tamsaus lauko mikroskopija naudojama kaip diagnostikos metodas. Jis paremtas dr. Giunterio Enderleino (Gunther Enderlein) tyrimais. Jo prielaidos paremtos mikroorganizmų morfologija. Tam tikras su imunine sistema susijusias daleles pavertus matomomis, galima nustatyti ne tik ligas, bet ir jų vystymosi prognozes.
Kad procesas būtų aiškesnis, jį galima paaiškinti taip: jei dangų stebite saulėtą dieną – matote tik saulę. Tačiau ar tai reiškia, kad saulė yra vienintelė planeta visatoje? Stebėkite tą patį dangų naktį, kai tamsu, ir atrasite nesuskaičiuojamas žvaigždes, planetas bei kitus dangaus kūnus. Atsiveria visiškai nauja, iki tol besislėpusi visata.
Taigi tamsaus lauko mikroskopu stebint paciento kraują, atsiveria asmeninė paciento visata.
Visatoje reikėjo šviesmečių, kol susidarė žvaigždynai. Tačiau astronomai jau šiandien gali apskaičiuoti, kaip jie atrodys po tam tikro laiko. Tą patį galima padaryti ir naudojant tamsaus lauko mikroskopą. Įprastinė analizė laboratorijoje rodys normalius duomenis, nors viduje jau bus ligos užuomazgos. Tamsaus lauko mikroskopu galima pastebėti visų ligų, pradedant įprastinėmis ligomis ir baigiant vėžiu, vystymosi tendencijas.
Tamsaus lauko mikroskopas taip pat naudojamas diagnozuoti bei gydyti ar koreguoti imuninę sistemą.
Natūralios medicinos centras „Gera sveikata“
Ukmergės g. 298A, 06143 Vilnius
Tel. (8 5) 247 0643
Mob. tel.: 8 68 779 540, 8 68 779 520
El. paštas: gera.sveikata@gmail.com
www.gera-sveikata.lt

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai