Ar jau pasitikrinote sveikatą echoskopu?

Net jeigu jaučiatės puikiai ir nežinote, kas yra nuovargis, turėtumėte skirti laiko ir dėmesio profilaktiniam sveikatos patikrinimui, – taip pataria medikai. Ypač, jei jums per keturiasdešimt. Kai kurių sunkių ligų (pavyzdžiui, onkologinių ir kt.) simptomai neretai yra slapti. Uždelsus diagnozuoti, ir gydymas mažiau veiksmingas, ir įvairios netektys neišvengiamos. Nė vienas gydytojas neims prikaišioti pacientui, kuris jau pirmojo vizito metu atsineš tyrimų apie įtariamą sveikatos sutrikimą rezultatus. O profilaktinis sveikatos patikrinimas netaps nemalonia procedūra, jei ją suplanuosite, tarkime, kaip dovaną sau pirmąją savaitę po gimtadienio. Tai gali būti vizitas pas šeimos gydytoją ar į diagnostikos kabinetą. Apie vieną diagnostikos metodų – echoskopiją – pasakoja Medicinos centro „Neuromeda“ gydytojas Raimondas LUBNINAS.
 

Kas yra echoskopija?


Tai neinvazinis tyrimo metodas. Atsižvelgiant į radinius, gali būti paskirti išplėstiniai tyrimai diagnozei patikslinti ar, kai diagnozė aiški, – gydymas. Vadovaujantis tyrimo duomenimis (jie užfiksuojami vadinamojoje echogramoje), greitai ir patikimai diagnozuojamos vidaus organų, galvos smegenų (kūdikiams ir naujagimiams), kaklo, krūtų, pilvo, inkstų, šlapimo pūslės ir lytinių organų, raumenų, sąnarių bei kraujagyslių ligos. Tyrimas neskausmingas, nesudarantis pacientui jokių nepatogumų.
Naudojamas aparatas echoskopas. Metodo fizikinį pagrindą sudaro skirtingas ultra aukšto dažnio (3,5-17 MHz) garso bangų sklidimas ir atsispindėjimas nuo įvairaus tankio terpių, šiuo atveju – nuo organų ir audinių. Specialiais jutikliais registruojamos atspindėtos bangos, o gautus signalus apdoroja kompiuterinė technika, kuri suformuoja vaizdą. Vaizdas stebimas ekrane. Echoskopija dar vadinama ultragarsiniu tyrimu.
Tyrimams naudojama ir kita ultragarso bangų savybė – Doplerio efektas, kai vertinamas nuo judančių objektų atsispindėjusių garso bangų greičio pokytis. Tad galima išmatuoti kraujo tėkmės greitį net ir siaurose kraujagyslėse.
Techninės echoskopų galimybės leidžia matyti erdvinį (3D) tiriamo objekto vaizdą, atlikti tyrimus įkišus daviklius į kūno ertmes (pavyzdžiui, taikoma akušerijoje-ginekologijoje). Kontroliuojant echoskopu, galima atlikti chirurgines manipuliacijas.
 

Kodėl tyrimas laikomas vienu informatyviausių ir plačiai naudojamas?


Lemia platus tiriamų organų spektras – pradedant kūdikių smegenų tyrimais, suaugusiųjų vidaus organais. Galima tirti ir smulkias kraujagysles, taip pat kaklo ir periferines kraujagysles, audinių struktūras (labai gerais aparatais).
Kitas šio tyrimo privalumas – jo prieinamumas. Šiuo metu echoskopus turi daugelis gydymo įstaigų, tyrimas yra nebrangus. Tai vienas iš plačiai taikomų profilaktinės patikros metodų.


 

Ar tyrimas nežalingas sveikatai?


Ultragarso bangos nedaro neigiamos žalos sveikatai. Tyrimas neskausmingas, nekelia nemalonių pojūčių. Taikomas ir tiriant nėščiąsias.
 

Kokius sveikatos sutrikimus galima pastebėti atlikus echoskopiją?


Echoskopu galima nustatyti palyginti nedidelius, dažnai – pradinius, ikisimptominius organų pokyčius.
• Dažnai nustatomi asimptominiai (dar nėra simptomų) skydliaukės mazgai, cistos, kurias toliau tiria endokrinologai. Manoma, kad pastaruoju metu didėjantis skydliaukės ligų atvejų skaičius yra susijęs su radiacinio fono pokyčiais po Černobylio avarijos. Nereikėtų gyventi nežinioje – visuomet geriau ligai užbėgti už akių ir iš medikų išgirsti „viskas gerai, atvykite po metų“ nei „kur jūs buvote prieš dvejus metus?“ Net ir retesnis pulso dažnis, padidėjęs kraujospūdis ar kūno masės didėjimas nevartojant daugiau maisto gali būti skydliaukės veiklos sutrikimo pasekmė.
• Neretai aptinkami tulžies pūslės ar inkstų akmenys, apie kuriuos žmogus net neįtarė.
• Krūtų audinio pokyčiai (cistos, mazgai).
• Kepenų audinio pokyčiai (suriebėjimas, cirozė, metastazės – jau užleisto proceso požymiai).
• Vyresniems žmonėms kartais galima aptikti ankstyvus pranašus labai pavojingos būklės – aortos išsiplėtimą ar sienelės pokyčius, bylojančius apie gresiančią aortos atsisluoksniuojančiąją aneurizmą. Laiku nustačius šią būklę, apsaugoma nuo gyvybei pavojingų komplikacijų – aortos plyšimo. Todėl žmonėms, ypač kurių padidėjęs kraujospūdis, tikslinga tirti pilvo aortą.
• Galima anksti diagnozuoti vyrų ir moterų vidinių lytinių organų pokyčius (tumorus, cistas, dydžio pokyčius).
• Metodą galima taikyti vyrų erekcijos sutrikimams diagnozuoti. Ultragarsu įvertinami varpos kraujotakos pokyčiai. Vadovaujantis tyrimo rezultatais, galima nustatyti sutrikimo kilmę – organinė ar psichogeninė.
• Stebėti organų pokyčius gydymo metu (pavyzdžiui, auglių ar audinių išvešėjimo pokyčius).
• Laiku diagnozavus tulžies pūslės akmenligę, galima planuoti chirurginę pagalbą ir išvengti priepuolių, kurie būna labai skausmingi.
• Kartais diagnozuojami vadinamosios nebylios onkologinės ligos – kai procesas gerokai progresavęs, o simptomų nejaučiama. Pasitaiko, kai tyrimo metu pastebime metastazes kepenyse. Tuomet atliekami kiti tyrimai vėžiui identifikuoti bei gydymui skirti.
 

Kokiems žmonėms tikslinga periodiškai pasitikrinti šiuo metodu?


• Profilaktinė patikra rekomenduojama bent kartą per metus visiems vyresniems nei 40 metų žmonėms, net ir nejaučiantiems jokių ligos simptomų.
• Jaučiantiems kokius nors simptomus tikrintis reiktų dažniau; gydytojas patars atsižvelgdamas į ligą, jos pobūdį.
Profilaktinė patikra echoskopu – informatyvu, prieinama ir paprasta.
 

Kaip (ar) reikia pasiruošti tyrimui?


Ypatingo pasirengimo nereikia. Norint tirti tulžies pūslę, kepenis, pageidautina, kad pacientas būtų nevalgęs – taip lengviau apžiūrėti vadinamąjį viršutinįjį pilvo aukštą. Jeigu pageidaujama tirti apatinės pilvo dalies organus, reikia, kad šlapimo pūslė būtų pilna (jaučiams lengvas noras šlapintis). Jei moterims atliekamas ultragarsinis tyrimas transvaginaliniu davikliu, šlapimo pūslė turi būti tuščia.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai