Atopinis dermatitas: apie tai, ko dar nežinojote

Vokietijos ir Skandinavijos šalių statistikos duomenimis, atopiniu dermatitu serga 7–15 proc. pasaulio gyventojų. Neretai ši liga prasideda jau pirmaisiais gyvenimo metais. Nepaisant ligos paplitimo ir, atrodytų, gausios informacijos apie ją, vis dėlto yra dalykų, kurių daugelis nėra girdėjęs, nors jie yra svarbūs sergantiems ir norintiems išvengti ligos. Apie tai, ko gal nežinome, pasakoja ilgametis VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės odos ligų skyriaus gydytojas dermatovenerologas Nauris Grušauskas.
 

„Oda – vienas svarbiausių mūsų organų. Galima gyventi be inksto, persodinus plaučius, kepenis, pusę metų išgyventi su širdies stimuliatoriumi ar mechanine širdimi, tačiau netekęs 50– 60 proc. odos žmogus miršta“,– sako dermatovenerologas Nauris Grušauskas.
Pasak jo, paprastai į odą atkreipiame dėmesį tik tada, kai jau susergame. Ir pacientas, nesvarbu, kokio amžiaus, – ar mama, atnešusi kūdikį, ar solidaus amžiaus moteriškė, atėję pas gydytoją dažniausiai sako, kad anksčiau taip nebuvo.“
Kokia tai liga?
„Mano požiūriu, atopinis dermatitas yra viena sunkiausių odos ligų, kuri, deja, yra apaugusi legendomis, – kalbėjo odos ligų gydytojas. – Jeigu kažkas atsitinka odai, kažkodėl manoma, kad tai nešvaru, negražu, stengiamasi pasiteisinti: gyvenu tvarkingai, o mane beria. ar darau ką ne taip? Daugeliui diagnozavus atopinį dermatitą, ligos diagnozė asocijuojasi su netinkama mityba ir prieš akis iškyla dietos, toleruojamų maisto produktų testas ir pan.“
Iš tikrųjų atopinis dermatitas yra ūminis, poūmis ar lėtinis odos uždegimas. „Ūminis – tai reiškia, kad liga atsirado staiga, poūmis – kad liga, miegodama organizme keletą metų, gali vėl pasikartoti. Lėtinis – tai reiškia ne tai, kad liga lėtai vystosi, o kad šia liga galima sirgti labai ilgai: kuriam laikui gali išnykti, o po kiek laiko (metų ar dviejų) vėl atsirasti“, – vaizdžiai pasakoja gydytojas N.Grušauskas.
Pagrindiniai atopinio dermatito simptomai – odos sausumas ir niežulys. Tai keičia ir prastina sergančiojo gyvenimo kokybę. Odos bėrimai, niežtinčios pleiskanojančios papulės dažniausiai būna veido, kaklo srityje, lenkiamuosiuose paviršiuose (pakinkliuose), alkūnėse, ant kelių, riešuose. Kasymosi priepuoliai neretai pasireiškia vakare, ypač sušilus.
Kūdikiams, mažiems vaikams būdingos pūslelės, šašai, odos pleiskanojimai, o vyresniems vaikams ir suaugusiems – odos sustorėjimas, sukietėjimas, įtrūkimai, mazgeliai, nukasymai.
„Jeigu jūsų oda yra sausa, joje yra rausvų dėmelių, bet jų nesikasote, vadinasi, tai nėra atopinis dermatitas. Tai gali būti tiesiog sausos odos simptomai ar kita odos liga – seborėjinis dermatitas“, – aiškina gydytojas, pridurdamas, kad šiais laikais yra priskaičiuojama apie du tūkstančiai odos ligų.
N. Grušausko teigimu, atopinį dermatitą lydi ir kitos atopinės ligos – šienligė ar bronchinė astma. Ir atvirkščiai – jeigu kažkas serga šienlige ar bronchine astma, tai didelė tikimybė, kad ateityje jis susirgs ir atopiniu dermatitu.
Susergama kūdikystėje
Mokslininkai pakankamai ilgai tyrinėja atopinio dermatito kilmę. Garsiausių dermatologų mokslinių pastebėjimų duomenimis, atopinis dermatitas dažniausiai prasideda jau kūdikystėje – net 60 proc. suserga nuo 2 mėnesių iki 1 -erių metų amžiaus. Tad didžioji dalis ligonių yra kūdikiai, kurie negali pasiskųsti negalavimu. Jie blogiau miega, tai suteikia diskomfortą ir artimiesiems. Net 30 proc. vaikų suserga 1–5 metų tarpsnyje, 10 proc. – 6–20 metų.
Suaugusieji serga retai, tačiau jiems ligos prognozė yra labai sunki. Beje, atopiniu dermatitu dažniau serga vyrai.
Kas provokuoja ligą?
Gydytojas Grušauskas teigia, kad svarbūs provokuojantys veiksniai yra įvairūs įkvėpiamieji alergenai: pelėsiai, grybeliai, erkutės mūsų namuose, dulkės, cigarečių dūmai ir pan. Šaltuoju metų periodu liga paprastai paūmėja, nes patalpose šylant radiatoriams sausėja oras.
„Kiekvienas save gerbiantis gydytojas pataria: drėkinkite namų orą. Ypač tai būtina daryti daugiabučiuose namuose, kuriuose įstatyti visiškai orui nelaidūs plastikiniai langai. O kaip atidaryti žiemą langus, kai namuose mažas vaikas? Be to, drėkinant, bet nevėdinant gyvenamųjų patalpų, dažnai ima pelyti palangės, sienos, ir tai vėl gi gali išprovokuoti ligos paūmėjimą“, – patirtimi dalijasi N. Grušauskas. – Ir dar. Vis dažniau butuose ir privačiuose namuose auginamos katės, šuneliai, papūgėlės ar panašūs gyvūnėliai. Jų plaukai, plunksnos gali sudirginti odą, sukelti bronchinės astmos ar alerginės slogos paūmėjimą, todėl, prieš nutariant namuose auginti gyvūnėlį, reikėtų būtinai pasitarti su gydytoju.“
Net 80 proc. sergančiųjų, vasarą nuvažiavę prie jūros, pasijunta kur kas geriau. „Beje, odos būklę pagerina ne sūrus vanduo, jodas ar klimatas, bet ultravioletinių spindulių poveikis, kuris paprastai yra intensyvesnis prie didelių vandens šaltinių, jūros ar vandenyno“, – atkreipia dėmesį dermatovenerologas.
Kaip sako amerikiečių dermatologai, sergant atopiniu dermatitu geriausia pakeisti klimatą į labiau šiltą ir drėgną. Deja, Lietuvos sąlygomis tai sunkiai įgyvendinamas dalykas.
Gana rimtas ligą provokuojantis veiksnys yra mūsų emocijos. Pervargimai, bemiegės naktys, stresai gali išprovokuoti ligą. Todėl vienareikšmiškai pasistenkite sutvarkyti savo gyvenimą ir buitį taip, kad jame būtų kuo mažiau išgyvenimų, pykčių, pavydo, barnių ir panašių neigiamų emocijų. Tuomet jūsų oda tikrai jausis geriau.
Maistas nėra ligos priežastis
„Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį: maistas nėra ligos priežastis, – sako gydytojas N.Grušauskas. – Maisto produktai gali paūminti ligą. Pavyzdžiui, ar matėte, kaip mažas vaikas valgo obuolį? Visa burna ir žandai ištepti obuolių sultimis, o jos rūgščios, todėl gali šiek tiek padirginti odą, tiesa? Norėčiau pabrėžti, kad maisto alergenai negali būti atopinio dermatito priežastis. Vaisiai (obuoliai, apelsinai, mandarinai, citrinos), pieno produktai gali tik paūminti ligą. Tiek aštrus maistas, tiek alkoholis plečia kraujagysles, todėl gali padidinti uždegimą.“
Genetinis polinkis – bene vienas iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių ligos atsiradimą. Kuo daugiau artimųjų serga šia liga, tuo didesnė tikimybė, kad atopiniu dermatitu sirgs ir ateinančios kartos.
„Visų sergančių atominiu dermatitu oda visą gyvenimą sausa, nes yra sutrikusi barjerinė funkcija. Tačiau oda gali būti sausa ir ne dėl šios ligos, – patirtimi dalijasi specialistas. – Pavyzdžiui, penkiasdešimtmetė moteris visą laiką kasdien dėvi pėdkelnes, o vakarais jas nusimovusi pradeda intensyviai kasytis blauzdas, tačiau tai natūrali fiziologinė būsena, nes oda metams bėgant sausėja, tačiau tai nereiškia, kad ji serga atopiniu dermatitu“, – vaizdžiai iliustruoja pašnekovas.
Odos gydymas ir priežiūra
„Svarbiausia yra atkurti odos barjerinę funkciją, t.y. tepti odą minkštinamaisiais emolientais, kad sumažintumėte odos niežėjimą. Koks emolientas jums tiks labiausiai, nuspręsite tik juos išbandę. Tik reikėtų žinoti, kad minkštinamieji kremai yra skirti ne odai gydyti, bet kasdienei jos priežiūrai“, – akcentuoja gyd. N. Grušauskas.
Uždegimą ir niežulį mažina vietinio veikimo kortikosteroidai. Stipriam odos niežėjimui sumažinti galima vartoti antihistamininius vaistus. Nesikasykite, nes taip sudaroma galimybė atsirasti antrinei odos infekcijai. Jai gydyti jau būtini antibiotikai.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai