Vaistai ir šviesa – pavojingas derinys

Kartais net neilgai pabuvę saulės šviesoje kai kurie pastebi odos paraudimą, pajunta stiprų niežulį ar net pamato atsiradusias pūsleles. Taip dažniausiai nutinka žmonėms, vartojantiems vaistus, kurie, veikiant saulės šviesai, gali sukelti alerginę reakciją – dermatozę. Tad keletas praktinių patarimų, ką reikėtų žinoti apie vaistų ir šviesos sukeltą dermatozę ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį.
 

Fotodermatitas – tai atvirų odos vietų uždegimas, atsiradęs dėl išoriškai ant odos ar į organizmo vidų patekusių medžiagų sąveikos su ultravioletiniais spinduliais. Ši odos alerginė reakcija pasireiškia paraudimu, stipriu niežuliu ir pūslėmis. Fotodermatitas gali kilti kaip reakcija į kai kurių vaistų vartojimą.
Dažnai problema yra ta, kad žmonės vartoja medikamentus, nežinodami vaisto sudėties ir veikimo, retas kuris skaito apie šalutinius vaisto poveikius bei domisi, ar, vartojant šį vaistą, galima būti saulėje. Nustatyta, kad būti saulėje nerekomenduojama geriantiesiems kai kuriuos antibiotikus, vaistus nuo depresijos, šlapimo išsiskyrimą skatinančius vaistus bei medikamentus, skirtus cukriniam diabetui, širdies ritmo sutrikimams, sąnarių ligoms gydyti. Taip pat vartojantiesiems kai kuriuos tepalus ir kremus nuo uždegimo, pvz., tepalus su penicilino grupės antibiotikais, neomicinu, levomicetinu, tepalus nuo grybelio, akių lašus su β blokatoriais, retai – vietinius kortikosteroidus ir kt.

 

Kaip mūsų oda ginasi nuo ultravioletinių spindulių?


Nuo ultravioletinių spindulių poveikio odą apsaugoti padeda kai kurie natūralūs fotoapsauginiai mechanizmai, pvz., raginio odos sluoksnio sustorėjimas, pigmentacija (melaninas), selektyvus radikalus sujungiančių riebaluose tirpių vitaminų (A, E, C) kaupimasis, fermentai superoksiddismutazė (SOD) ir gliutationperoksidazė, kurie išaktyvina laisvuosius radikalus (apsaugo keratiną, elastiną ir kolageną) ir kt. Tačiau tai yra natūralūs mūsų organizmo mechanizmai.
 

O kuo mes patys galime prisidėti prie odos apsaugos?


• Visų pirma reikėtų vengti kontakto su medžiagomis, kurios gali sukelti alerginę odos reakciją. Vartojantiems vaistus (pvz., minėtuosius antibiotikus, vaistus nuo grybelio, šlapimo išsiskyrimą skatinančius preparatus, hormoninius kontraceptikus ir kt.), kurie gali sukelti alerginę reakciją nuo saulės spindulių, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir visada atidžiai perskaityti vaisto informacinį lapelį. Ir, aišku, pavartojus vaistų, vengti būti saulėje.
Be to, nereikėtų užmiršti, kad tiems, kurių oda jautri saulės spinduliams, alerginę odos reakciją gali sukelti ir dekoratyvinė kosmetika, parfumerija, atsargiai reikėtų naudoti blizgius lūpų dažus, kremą po skutimosi, baktericidinį muilą ir pan.
• Jeigu nėra galimybių nutraukti vaistų vartojimo, tai į lauką reikėtų stengtis išeiti kada saulė yra mažiau aktyvi, tai yra anksti ryte ir vakare.
• Reikėtų dėvėti specialius drabužius. Jautresniems žmonėms, susiruošusiems į gamtą iškylauti ar tiesiog pailsėti, reikėtų rengtis drabužius ilgomis rankovėmis, uždengti atviras kūno vietas nuo saulės spindulių. Dirbantys sode ar darže turėtų nepamiršti apsimauti pirštinių, nes alerginę reakciją kartais gali sukelti ir tam tikri augalai (rūtos, garstyčios, narcizai, tulpės, saulėgrąža, jazminai, ramunėlės ir kt.).
• Naudoti specialius fotoapsauginius preparatus. Renkantis kremą nuo saulės, reikėtų atsižvelgti į odos tipą, tačiau dermatologai pataria naudoti kremus, kurių SPF yra ne mažiau nei 15. Preparatų SPF turi saugoti ir nuo UVB, ir nuo UVA tipų saulės spindulių. Taip pat šie preparatai turi būti fotostabilūs ir atsparūs vandeniui. Geriau rinktis tokį kremą, kurio apsauginis poveikis truktų ne mažiau kaip dvi valandas, ir atviras kūno vietas gausiai ištepti kremu.
• Žinantiems, kad yra alerginių reakcijų tikimybė, visada reikėtų pasirūpinti vaistais nuo alergijos, ypač jų rekomenduojama turėti išvykstant į kelionę ar iškylą. Atsiradus bėrimams, nerekomenduojama patiems jų gydyti, dėti įvairių kompresų, o geriau pasikonsultuoti ir pasitarti su gydytoju, nes gali prisidėti infekcija, ir oda gali supūliuoti.
• Jei vaistai ir šviesa sukėlė dermatozę, patartina pažeistas vietas tepti tepalu ar geliu su cinko oksidu. Beje, tokios priemonės tinka ir esant „paprastiems“ saulės nudegimams. Jos slopina uždegimą, mažina niežulį, nedirgina net jautrios odos. Reikia tepti ant pažeistos odos 1–3 kartus per dieną, kol sugis.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai

Mūsų draugai