Atopinio dermatito profilaktika – geriausias būdas išvengti ligos

Atopinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė odos liga, dažnai sukelianti bėrimus ir niežulį. Liga paveikia visas gyvenimo kokybės sritis – ne tik sergančiojo, bet ir jo šeimos narių. Pasaulyje šia liga serga apie 10–20 proc. vaikų ir jaunuolių. Lietuvoje įvairiose amžiaus grupėse sergančiųjų yra 2–3 proc. Apie atopinį dermatitą ir jo profilaktiką pasakoja KMUK Vaikų ligų klinikos gydytoja doc. Jolanta KUDZYTĖ.
 

Atopinį dermatitą sukelia ir provokuoja maisto bei aplinkos alergenai, kontaktiniai alergenai, odos infekcijos ir odos dirgikliai, netinkamas klimatas, emocinė įtampa.
Ligai būdingi paūmėjimai, kurių dažnis nevienodas įvairiems žmonėms ir nevienodai kartojasi ligos metu.
Esant paūmėjimui didėja paraudimas, niežulys, susidaro papulės ir šašai, kurie gali infekuotis.
Mažiems vaikams dažniau išberiamas veidas, kakta, skruostai, ausų kaušeliai ir oda už jų, liemuo, rankų ir kojų tiesiamieji paviršiai. Pažeidimai labiau šlapiuoja.
Didesniems vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems dažnesni kaktos, vokų, lūpų, kaklo šonų, sprando, tiesiamųjų plaštakų paviršių, rankų ir kojų lenkiamųjų paviršių pažeidimai. Šiuo atveju būdingesnė „sausoji“ ligos forma – atsiranda nukasymų, oda tampa stora, sausa, ryškesnio piešinio.
 

 

Profilaktika


Bene svarbiausia vengiant atopinio dermatito yra profilaktika.
Labai svarbu pašalinti ligą sukeliantį alergeną. Į tai labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį tėvams, sergantiems alerginėmis ligomis, kadangi polinkis susirgti alergine liga paveldimas.
 

Profilaktika pradedama nėštumo laikotarpiu


Svarbi tinkama nėščiosios dieta. Maistas turėtų būti kuo įvairesnis, nereikėtų valgyti vienos rūšies produktų dideliais kiekiais, kadangi jie gali įjautrinti organizmą.
Reikšmingos darbo sąlygos. Dirbančios su cheminėmis medžiagomis, kirpyklose, su vaistais turėtų nėštumo metu atsisakyti šio darbo.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į gyvenamąsias patalpas, vengti drėgmės, nes gali atsirasti pelėsių.
Nėštumo metu nereikėtų daryti remonto, nes įvairios cheminės medžiagos, dažai, tirpikliai, lakai gali provokuoti alergines ligas.
Nėščiajai reikia mesti rūkyti, kadangi tai skatina alerginių ir lėtinių ligų atsiradimą.
Būsimoji mama turėtų atkreipti dėmesį į tai, kokius vaistus vartoja, ar šie vaistai tikrai būtini.
 

Kūdikį maitinančios motinos dieta, aplinka ir gyvenimo būdas


Maitinanti mama turėtų nerūkyti.
Reikėtų atsisakyti spalvotų kvapnių vitaminų, atsargiau vartoti B grupės vitaminų. Vaistų vartoti tik tada, kai būtina. Vengtini yra antibiotikai, ypač sirupo pavidalo, aspirinas, vaistai nuo uždegimo.
Maistas turėtų būti įvairus. Iš pieno produktų atsisakyti karvės, ožkos pieno, daugiau vartoti raugintus pieno produktus: rūgpienį, kefyrą, jogurtą be priedų, galima sviesto, grietinės.
Kvietinių miltų, grikių gaminiai laikomi „pavojingesni“ nei kitų grūdinių kultūrų.
Patariama nevalgyti vištienos, veršienos, ypač rekomenduojama žvėriena, triušiena, nutrijos mėsa, galima valgyti neriebios kiaulienos, jautienos, kalakutienos.
Termiškai apdorotos daržovės ir vaisiai alergiją sukelia daug rečiau, todėl kompotas, tyrė, troškintos daržovės visada yra saugiau nei neapdorotos, ypač pomidorai, paprikos, morkos, citrusiniai vaisiai, ananasai, persikai.
Labai atsargiai reiktų valgyti braškes, žemuoges, avietes.
Didelį pavojų kelia žuvis, jūros gėrybės, įvairūs riešutai, ypač žemės.
Kavos, juodosios ar žaliosios arbatos be priedų vartoti nedideliais kiekiais galima. Reikėtų atsisakyti kakavos, kvapnių, spalvotųjų gėrimų.
Nerekomenduojamas pomidorų padažas, kiaušiniai, majonezas. Maistą gaminant vartoti minimalų kiekį prieskonių.
 

Kūdikio dieta


Iki 6 mėnesių kūdikis turi gauti tik motinos pieną, papildomų produktų galima duoti jau vyresniems nei 6 mėnesių amžiaus vaikams.
Jei vaiką išbėrė, o motina neturi savo pieno, duodama hidrolizuoto pieno mišinių. Nustatyta, kad sojų mišiniai sukelia alergiją 70 proc. atvejų.
Karvės pieno gali būti duodama tik vyresniam nei metų amžiaus vaikui, kiaušinių – vyresniam nei dvejų, riešutų, žuvies, vyresniam nei trejų metų.
Labai svarbi ir namų aplinka. Vaikui kenkia tėvų rūkymas, dulkių erkės.
Daugelis vaikų alergiją maistui „išauga“ iki 3 metų amžiaus. Išlikusios alerginės ligos mažiau priklauso nuo maisto.
 

Gydymo principai


Jei profilaktinės priemonės nepadeda ir liga vis dėlto pasireiškia, reikia gydyti.
Visais atvejais odos barjerinei funkcijai atkurti pirmiausia vartojami neutralūs tepalai – emolientai (Essex, Excipial, Linola-Fett, Cutibasa, Dermobasa, Eucerin).
Viena iš svarbių gydymo grandžių yra uždegimo slopinimas. Tam galima skirti hormonų preparatų, vartojamų vietiškai, ar geriamųjų, jei ligos eiga sunki.
Uždegimą galima slopinti ir vietiniais nehormoniniais imunomoduliatoriais, pvz., pimekrolimu (Elidel) Tai naujesnis preparatas, jis ne tik greitai nuslopina atopinio dermatito simptomus – odos paraudimą, patinimą niežėjimą, bet, laiku ir taisyklingai vartojant, palengvina ligos eigą: atopinio dermatito paūmėjimai būna retesni ir lengvesni, mažiau reikia gliukokortikosteroidų, gerėja gyvenimo kokybė. Šis vaistas ypač veiksmingas jautriai veido ir kaklo odai gydyti. Jis tinka gydyti ilgą laiką – net metus gydant nepastebima jokių kliniškai reikšmingų nepageidaujamų reakcijų. Svarbu, kad vaistas neslopina vietinio imuniteto, nesukelia odos atrofijos.
Jei yra stiprus niežulys, vartotini II ar III kartos antihistamininiai paciento neslopinantys vaistai. Jų galima vartoti keletą mėnesių, galima gydyti kūdikius.
Sunkiais atvejais tenka gydyti ir imunosupresiniais vaistais (ciklosporinu A).
Atsiradus bakterinėms komplikacijoms, skiriama vietinio poveikio antibiotikų.
Paaugliams arba suaugusiems žmonėms galima taikyti fototerapiją (UVB, UVA, PUVA).
Labai svarbus ligonio ir jo šeimos narių gydymas, psichoterapija.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai