Tinkamas vaikų atopinio dermatito gydymas

Atopinis dermatitas (AD) – dažna liga, ypač paplitusi tarp vaikų. Jau prieš 10 metų vaikai dažnai sirgo alerginėmis odos ligomis, o per pastaruosius keletą metų jų sergamumas AD išaugo beveik du kartus.
 

Atopinis dermatitas – tai lėtinė odos liga, pasireiškianti uždegimu, niežėjimu ir išbėrimais. Sergamumo AD padidėjimas siejamas su vis didėjančiu aplinkos užterštumu, chemijos pramonės vystymusi, besikeičiančiais mitybos įpročiais. Du trečdaliai vaikų AD suserga iki vienerių, keturi penktadaliai – iki penkerių metų amžiaus. Sergantieji yra labai imlūs bakterinėms odos infekcijoms, ypač auksiniam stafilokokui, kurio išskiriami toksinai dar labiau pablogina odos būklę. Apie 80 proc. vaikų pakinta storosios žarnos mikrofloros pusiausvyra, 50–80 proc. sergančiųjų (ypač sunkia forma) vėliau gali susirgti bronchine astma, alerginiu rinitu. 25–75 proc. ligonių paauglystėje vystosi kontaktinis plaštakų odos uždegimas. AD komplikacijos gali būti antrinė bakterinė, grybelinė ar virusinė infekcijos, eritrodermija, laktozės, gliukozės, galaktozės nepasisavinimas iš žarnyno dėl alerginio plonosios žarnos gleivinės uždegimo. Norint išvengti galimų komplikacijų, užkirsti kelią kitų alergijų vystymuisi, būtina tinkamai gydyti AD.
AD gydymo principai:
- alergeno pašalinimas: dieta, aplinkos kontrolės priemonės,
- barjerinės epidermio funkcijos atkūrimas: emolientai,
- uždegimo slopinimas: gliukokortikoidai, vartojami vietiškai ar geriamieji; imunomoduliatoriai, vartojami vietiškai (pimekrolimas, takrolimas); antihistamininiai vaistai (papildomai, esant stipriam niežėjimui),
- kova su antrine infekcija (antibiotikai), jos prevencija,
- fototerapija ir fotochemoterapija (UVB, UVA-1, PUVA),
- ligonio ir jo šeimos mokymas,
- psichoterapija.
Vaikams, sergantiems AD, labai svarbu vengti tam tikrų maisto produktų, kurie gali sukelti odos pažeidimus. Reikėtų kuo mažiau vartoti citrusinių vaisių, šokolado, aštrių produktų. Būtina pasirūpinti tinkama patalyne, kuri nekeltų odos alergijos, palaikyti namuose tinkamą drėgmę (galėtų pagelbėti oro drėkintuvai). Odą gali dirginti pliušiniai žaislai, pūkinės pagalvės, kilimai – į visa tai tėvai turėtų atsižvelgti, stengdamiesi padėti vaikui išgyti.
Odą būtina drėkinti. Po maudymosi reikia pasitepti specialiomis drėkinamosiomis priemonėmis. Emolientuose nėra gydomųjų medžiagų, tai hipoalerginiai, be dažomųjų priedų, kvapiųjų medžiagų tepalai. Jų vartoti reikėtų ilgą laiką be pertraukų kasdien. Odos minkštinamas poveikis trunka 3–4 valandas, todėl naudoti reikia dažnai (4–6 kartus per parą). Emolientai naudojami kartu su gydomuoju tepalu (pažeistos vietos iš pradžių tepamos gydomuoju tepalu, po to emolientais). Reikia atsiminti vadinamąją 3 minučių taisyklę – po vandens procedūrų odą reikia ištepti emolientu per tris minutes. AD atveju galima rinktis, pvz., Ceridal Lipogel odos gelį, jis užtikrina šiuolaikišką ir natūralią sausos odos priežiūrą, atkuria natūralią drėgmės pusiausvyrą.
Emolientus (pvz., Eucerin, Essex, Sebamed, Excipial) gamina daugelis gerai žinomų farmacijos įmonių. Emolientai, kurių sudėtyje yra šlapalo (pvz., Eucerin Trockene Haut 3% Urea Lotio), slopina niežėjimą, malšina uždegimą bei skatina epidermio atsinaujinimą.
Skiriant pacientui odos drėkinamųjų, apsaugančių preparatų, būtina žinoti, kad sudedamosios emolientų dalys gali sukelti nepageidaujamų poveikių, todėl geriausia rinktis natūralių lipidų pagrindu pagamintus preparatus, pavyzdžiui, Šveicarijos farmacijos kompanijos „Spirig Pharma“ Excipial. Jie yra sukurti kelių rūšių, kad pacientai juos galėtų prisitaikyti odai gydyti ir prižiūrėti pagal savo odos tipą, pasirinkdami Excipial kremą, riebų kremą, U hidrolosjoną ar U lipolosjoną.
Vaikų atopiniam dermatitui gydyti dažniausiai vartojamas riebus Excipial kremas (54 proc. lipidų) ir Excipial U lipolosjonas (36 proc. lipidų ir 4 proc. šlapalo). Jų sudėtyje yra daugiau lipidų ir jie pakankamai maitina ligos pažeistą, išsausėjusią odą, suteikia jai elastingumo, ramina, kai būna sudirgusi ir jautri, mažina jos paviršiuje atsiradusį uždegimą ir niežulį (ypač šlapalo turintis Excipial U lipolosjonas).
Esant lengvai ligos eigai, jei vien dieta ir odos drėkinimas nepadeda, skiriama vietiškai veikiančių gliukokortikoidų. Ilgalaikį vartojimą apriboja nepageidaujamas poveikis – odos atrofija, raudono veido sindromas, telangiektazija, taškinių kraujosruvų atsiradimas. Mažiausią odos atrofiją sukeliantį poveikį turi šiuolaikiniai vietiniai kortikosteroidai flutikazono propionas, mometazonas, metilprednizolono aceponas (priklauso stipriai veikiančių gliukokortikosteroidų grupei), halcinonidas su šlapalu Betacorton (labai stipriai veikiantis kortikosteroidas). Metilprednizolono kremas Advantan slopina odos uždegimą ir alergiją, taip pat reakciją, nulemtą padidėjusios ląstelių regeneracijos, todėl sumažina objektyvius (eritemą, odos sustorėjimą ir šiurkštumą) ir subjektyvius (niežulį, deginimą, skausmą) simptomus.
Jei ligos eiga sunki, skiriama geriamųjų gliukokortikoidų. Šiuos vaistus galima derinti su imunomoduliatoriais. Neseniai AD gydyti pradėtas vartoti naujas preparatas Elidel, kurio veiklioji medžiaga – anksčiau minėtas pimekrolimas. Šis vaistas priklauso vietiškai veikiančių imunomoduliatorių grupei. Tai gana brangus gydymas, tačiau tik pradėjus vartoti Elidel kremą iš karto, vos atsiradus pirmiesiems ligos požymiams, išvengiama tolimesnio AD progresavimo ar sunkaus paūmėjimo.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai

Mūsų draugai