Pavasarinis nuovargis – mitas ar realybė?

Pavasarinis nuovargis – šiuo laiku ypač dažnai girdima frazė. Kas tai – kasmet pasireiškiantis sveikatos sutrikimas ar kitų ligų simptomas? Konsultuoja psichologė Vita ČIORAITIENĖ.
 

Pavasarį po ilgos žiemos, persirgtų ligų, vitaminų stokos, saulės šviesos stygiaus išsekęs žmogus pajunta nuovargį ir jėgų stoką, kurią specialistai apibūdina kaip pavasarinį nuovargį. Tačiau psichologai linkę manyti, kad tokio reiškinio nėra.
Jei žmogus savo savijautą apibūdina kaip pavasarinį nuovargį, tam išties įtakos gali turėti fiziniai veiksniai – ypač nuovargis po ilgai užsitęsusios žiemos. Tačiau daugiau tai yra nusiteikimas, kurį ir lemia žmogaus psichologija.
Žmonės linkę daug dalykų priskirti gamtai, bet juk yra tokių, kurie pavargę visus metus, o kiti atvirkščiai – nuolat trykšta gyvybe ir yra aktyvūs.
 

Vasaros laukimas


Pavasaris yra tarsi vasaros pradžia, ir tas laukimas prieš vasarai ateinant yra pats sunkiausias. O juk būtent šis sezonas mums asocijuojasi su atostogomis, poilsiu, atsakomybės nusimetimu ir įvairiomis linksmybėmis, kurių kitais metų laikais yra kur kas mažiau.
 

Vaikai


Vaikas per žiemą taip pat nemenkai pavargsta, todėl pavasarį, gali pasidaryti labai vangus, apatiškas, verksmingas, dirglus, neatsparus virusams ir greitai peršalti, gali sutrikti miegas, dingti apetitas. Todėl nenuostabu, kad pavasarį vaikų rezultatai mokykloje dažnai suprastėja. Ir tai nutinka tiek dėl fizinių, tiek dėl psichologinių priežasčių – gana ilgai besitęsiantys mokslo metai juos ne tik kaip reikiant išvargina, bet ir pabosta laukti vasaros, juolab kad saulė šviečia ir mintys atsiduria jau visai kitur...
Jokiu būdu nebauskite vaiko už tai, kad jis pradėjo blogiau mokytis. Tinkamas sprendimas – leisti vaikui keletą dienų pailsėti – ilgiau pamiegoti, pabūti gryname ore, tik tas poilsis neturėtų apsiriboti televizoriaus žiūrėjimu ar žaidimu su kompiuteriu. Tegu tos poilsio dienos būna skirtos sveikatai stiprinti.
Verta atkreipti dėmesį į vaiko mitybą. Nepamirškite mėsos bei žuvies, kuriose yra vaiko smegenims būtinų baltymų. O štai šokoladu geriau nepikt-naudžiauti, nes jis pasunkina kepenų veiklą ir kartu dar labiau susilpnina imunitetą.
Linksmi žaidimai taip pat padeda vaikams atsipalaiduoti. Įtampą sumažina žaidimas su vandeniu, smėliu, judrūs žaidimai, kuriuos suaugusieji ne visada mėgsta, tačiau, kartkartėmis prisijungus prie vaikų, ir jiems tai padėtų kaip-mat įveikti stresą.
 

Depresija


Vienas iš depresijos simptomų – liūdesys – yra glaudžiai susijęs su nuovargiu, nes liūd-nas žmogus kartu jaučiasi ir labai pavargęs, o pavargęs būna ir liūdnas, ir piktas.
Stereotipiškai mes linkę depresiją sieti su rudeniu ir žiema. Psichologų pacientai, sergantys depresija, pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams, ima džiūgauti, kad jaučiasi geriau, tačiau ligos, pasirodžius saulei, tikrai neišnyksta. Saulė padeda, bet vasarą sergančiųjų psichologinėmis ligomis yra nemažai. Sunkumų, su kuriais susiduriame, gali iškilti bet kada, o depresija kaip tik ir yra susidūrimas su gyvenimo sunkumais, kurių negali nugalėti, nerandi kelio, kaip tai padaryti.


 

Mažakraujystė


Mažakraujystė taip pat susijusi su nuovargiu. Tai lengviausiai atpažįsta­mas ank­s­ty­va­­sis šios ligos simptomas sergant bet kuria jos forma. Dėl mažakraujystės sutrinka gyvybiškai svarbios organizmo funkcijos. Itin susirūpinti savo sveikata patartina jaunoms mo­­te­­ri­ms, nes dažnai mažakraujystė joms išsivysto laikantis griežtos dietos, daug sportuojant, nėštumo metu.
Jei mažakraujystė išsivysto dėl kai kurių mineralų stokos žmogaus organizme, ji nesunkiai pagydoma vartojant specialių maisto papildų arba valgant visavertį maistą. Tačiau, mažakraujystei išsivysčius dėl tam tikrų patologinių procesų, būtina gydytojo pagalba.
Jaučiant nepaaiškinamą nuovargį, būtina apsilankyti pas gydytoją ir išsiaiškinti, kokios priežastys jį sukelia. Tai gali būti ne įprasto pavasarinio nuovargio, o rimtos ligos signalas, juk jų simptomai panašūs.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai