Svarbu atpažinti: depresija

Šiuo metu depresija – vyraujanti psichikos liga. Mūsų geografinėje platumoje iki 70 proc. pacientų, besiskundžiančių įvairiais negalavimais, serga būtent depresija. Bent kartą šią būseną išgyvena apie 25 proc. moterų ir 10–15 proc. vyrų.
 

Depresija – sudėtinga ir klastinga liga


Depresija – sunki, varginanti liga, kasdien veikianti sergančiojo mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną, nes tai kartu ir kūno, ir sielos liga. Šitai labai svarbu suprasti ir ligoniui, ir jį supantiems žmonėms.
Depresija gali pasireikšti labai įvairiai. Žmonės dažnai neteisingai mano, kad pirmiausia reikia ieškoti vien liūdesio požymių. Kartais sergantysis depresija gali atrodyti labai geros nuotaikos, darbingas, tačiau depresija slepiasi po varginančiais galvos skausmais, nuolatiniu pykinimu, virškinimo sutrikimais, suirzimu ir pan.
Kitas žmogus neapibūdina savo savijautos ir elgesio pokyčių kaip ligos, nes šito nesupranta. Pervargimą, nerimą, prastą nuotaiką, nervingumą jis sieja su nepalankiomis aplinkybėmis darbe ar šeimoje. Sunkiais atvejais žmogus nebesugeba atlikti paprasčiausių veiksmų. Sergantysis dažnai kaltina save dėl jėgų neturėjimo be priežasties, dėl to, kad nedžiugina, rodos, džiaugsmingi gyvenimo įvykiai. Būna, kad ir artimieji nesupranta ligonio, priekaištauja, kad artimas žmogus tampa nuobodus, kažkodėl nuolat suirzęs, jam niekas neįdomu.
Visuomenei būtina suprasti, kad depresija gali būti pavojinga gyvybei liga ir kad dažnai reikia paskatinti artimą žmogų kreiptis pagalbos į šeimos gydytoją ar psichiatrą, kadangi negydoma depresija gilėja, vis sunkiau gydoma ir galiausiai gresia savižudybe. Depresiją privalu gydyti vaistais, vadinamaisiais antidepresantais. Tikroji depresija nepagydoma tik vitaminais, poilsiu, atostogomis, gerais įspūdžiais ar varginančio darbo atsisakymu.
 

Kas sukelia depresiją?


Sergant depresija, pakinta medžiagų, reguliuojančių nervinius procesus smegenyse, kiekis ar pusiausvyra. Kol kas nėra tiksliai žinoma, kodėl tai įvyksta, bet aišku, kad depresiją gali sukelti daugelis veiksnių: paveldimumas; ilgalaikės somatinės (kūno) ligos; intensyvaus hormonų persitvarkymo periodai (paauglystė, nėštumas, gimdymas, menopauzė); piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholiu, kai kuriais vaistais; socialiniai veiksniai (staigūs įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimai: išėjimas į pensiją, bedarbystė, emigracija); ilgalaikiai ar ūminiai psichologiniai išgyvenimai (stresai): mylimo žmogaus mirtis, šeimyninė nesantaika, skyrybos; ūminiai fizinės sveikatos sutrikimai (širdies infarktas, smegenų insultas).


 

Gydymas


Depresija paprastai gydoma ambulatoriškai ir tik sunkiais, užsitęsusiais atvejais gali prireikti gydymo ligoninėje. Pagrindinė gydymo priemonė – vaistai – antidepresantai (AD).
Lietuvoje šiuo metu yra didelis pasirinkimas kokybiškų AD, kurie skiriasi savo sudėtimi bei veikimo pobūdžiu. Vaistą parenka gydytojas pagal depresijos simptomus ir gretutines ligas.
Antidepresantai, padidinantys serotonino kiekį smegenyse, yra naujos kartos vaistai, tačiau jau gerai pažįstami tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Jų atstovas sertralinas yra gerai ištirtas, saugus pacientams, sergantiems ir kitomis ligomis (netgi po miokardo infarkto), nesąveikauja su kitais vartojamais vaistais. Panašiomis savybėmis pasižymi ir citalopramas, ir escitalopramas. Kai šalia depresijos yra nerimas, baimė, gydytojas gali paskirti sertralino, citalopramo, escitalopramo, paroksetino, kurie ypač veiksmingai gydo minėtus simptomus. Mirtazapinas, kitos, taip pat naujos klasės AD, tinka tuomet, kai asmuo serga sunkia depresija, pasireiškiančia nemiga, sumažėjusiu apetitu, svorio kritimu. Naujos kartos AD pasižymi tuo, kad yra gana gerai toleruojami ir beveik nesukelia nepageidaujamų poveikių. O jei jų būna, dažniausiai jie praeina pirmąją vaisto vartojimo savaitę. Šių vaistų dažniausiai pakanka vartoti vieną kartą per dieną, tai ganėtinai patogu gydant ilgą laiką.
Gydant depresiją, net ir pritaikius AD bei būklei pagerėjus, reikia toliau lankytis pas gydytoją. Depresijos simptomai laikui bėgant gali keistis, o tai reiškia, kad reikia keisti vaistus.
Ankstyvas gydymas gali sustabdyti depresijos virtimą sunkesne ar lėtine forma. Reikia žinoti, kad, net pradėjus gydyti, būklė pagerėja ne iš karto, o po 2–4 sav. Vos pajutus būklės pagerėjimą, nereikia nutraukti vaistų vartojimo. Depresijos gydymas trunka mažiausiai 6 mėn., o, nutraukus jį per anksti, liga dažnai vėl atsinaujina.
Pasitikėkite savo gydytoju, lankykitės pas jį nurodytu laiku, nesvarbu, ar jaučiatės blogiau, ar geriau.
 

Pabaiga


Tikėtina, kad, vis daugiau sužinant apie depresiją, keisis aplinkinių požiūris į ją ir į sergančiuosius. Kuo anksčiau bus pradėta gydyti, tuo anksčiau ir greičiau bus įveikta liga.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai