){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Depresija – sunki, varginanti liga, kasdien veikianti sergančiojo mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną, nes tai kartu ir kūno, ir sielos liga. Šitai labai svarbu suprasti ir ligoniui, ir jį supantiems žmonėms.
Depresija gali pasireikšti labai įvairiai. Žmonės dažnai neteisingai mano, kad pirmiausia reikia ieškoti vien liūdesio požymių. Kartais sergantysis depresija gali atrodyti labai geros nuotaikos, darbingas, tačiau depresija slepiasi po varginančiais galvos skausmais, nuolatiniu pykinimu, virškinimo sutrikimais, suirzimu ir pan.
Kitas žmogus neapibūdina savo savijautos ir elgesio pokyčių kaip ligos, nes šito nesupranta. Pervargimą, nerimą, prastą nuotaiką, nervingumą jis sieja su nepalankiomis aplinkybėmis darbe ar šeimoje. Sunkiais atvejais žmogus nebesugeba atlikti paprasčiausių veiksmų. Sergantysis dažnai kaltina save dėl jėgų neturėjimo be priežasties, dėl to, kad nedžiugina, rodos, džiaugsmingi gyvenimo įvykiai. Būna, kad ir artimieji nesupranta ligonio, priekaištauja, kad artimas žmogus tampa nuobodus, kažkodėl nuolat suirzęs, jam niekas neįdomu.
Visuomenei būtina suprasti, kad depresija gali būti pavojinga gyvybei liga ir kad dažnai reikia paskatinti artimą žmogų kreiptis pagalbos į šeimos gydytoją ar psichiatrą, kadangi negydoma depresija gilėja, vis sunkiau gydoma ir galiausiai gresia savižudybe. Depresiją privalu gydyti vaistais, vadinamaisiais antidepresantais. Tikroji depresija nepagydoma tik vitaminais, poilsiu, atostogomis, gerais įspūdžiais ar varginančio darbo atsisakymu.
Sergant depresija, pakinta medžiagų, reguliuojančių nervinius procesus smegenyse, kiekis ar pusiausvyra. Kol kas nėra tiksliai žinoma, kodėl tai įvyksta, bet aišku, kad depresiją gali sukelti daugelis veiksnių: paveldimumas; ilgalaikės somatinės (kūno) ligos; intensyvaus hormonų persitvarkymo periodai (paauglystė, nėštumas, gimdymas, menopauzė); piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholiu, kai kuriais vaistais; socialiniai veiksniai (staigūs įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimai: išėjimas į pensiją, bedarbystė, emigracija); ilgalaikiai ar ūminiai psichologiniai išgyvenimai (stresai): mylimo žmogaus mirtis, šeimyninė nesantaika, skyrybos; ūminiai fizinės sveikatos sutrikimai (širdies infarktas, smegenų insultas).
Depresija paprastai gydoma ambulatoriškai ir tik sunkiais, užsitęsusiais atvejais gali prireikti gydymo ligoninėje. Pagrindinė gydymo priemonė – vaistai – antidepresantai (AD).
Lietuvoje šiuo metu yra didelis pasirinkimas kokybiškų AD, kurie skiriasi savo sudėtimi bei veikimo pobūdžiu. Vaistą parenka gydytojas pagal depresijos simptomus ir gretutines ligas.
Antidepresantai, padidinantys serotonino kiekį smegenyse, yra naujos kartos vaistai, tačiau jau gerai pažįstami tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Jų atstovas sertralinas yra gerai ištirtas, saugus pacientams, sergantiems ir kitomis ligomis (netgi po miokardo infarkto), nesąveikauja su kitais vartojamais vaistais. Panašiomis savybėmis pasižymi ir citalopramas, ir escitalopramas. Kai šalia depresijos yra nerimas, baimė, gydytojas gali paskirti sertralino, citalopramo, escitalopramo, paroksetino, kurie ypač veiksmingai gydo minėtus simptomus. Mirtazapinas, kitos, taip pat naujos klasės AD, tinka tuomet, kai asmuo serga sunkia depresija, pasireiškiančia nemiga, sumažėjusiu apetitu, svorio kritimu. Naujos kartos AD pasižymi tuo, kad yra gana gerai toleruojami ir beveik nesukelia nepageidaujamų poveikių. O jei jų būna, dažniausiai jie praeina pirmąją vaisto vartojimo savaitę. Šių vaistų dažniausiai pakanka vartoti vieną kartą per dieną, tai ganėtinai patogu gydant ilgą laiką.
Gydant depresiją, net ir pritaikius AD bei būklei pagerėjus, reikia toliau lankytis pas gydytoją. Depresijos simptomai laikui bėgant gali keistis, o tai reiškia, kad reikia keisti vaistus.
Ankstyvas gydymas gali sustabdyti depresijos virtimą sunkesne ar lėtine forma. Reikia žinoti, kad, net pradėjus gydyti, būklė pagerėja ne iš karto, o po 2–4 sav. Vos pajutus būklės pagerėjimą, nereikia nutraukti vaistų vartojimo. Depresijos gydymas trunka mažiausiai 6 mėn., o, nutraukus jį per anksti, liga dažnai vėl atsinaujina.
Pasitikėkite savo gydytoju, lankykitės pas jį nurodytu laiku, nesvarbu, ar jaučiatės blogiau, ar geriau.
Tikėtina, kad, vis daugiau sužinant apie depresiją, keisis aplinkinių požiūris į ją ir į sergančiuosius. Kuo anksčiau bus pradėta gydyti, tuo anksčiau ir greičiau bus įveikta liga.
Sausis laikomas vienu liūdniausių mėnesių. Po malonaus švenčių maratono tenka grįžti į darbus bei į mokslus, o kitos atostogos, saulė ir šiluma, atrodo, kažkur toli, už kalnų. Nieko tokio, jei slogi nuotaika pasitaiko tik retkarčiais, tačiau jei prislėgta nuotaika užsitęsia – galbūt tai vienas pirmųjų depresijos signalų? ...
Skaityti daugiauMūsų skaitytojas teiraujasi: „Mano žmona serga depresija nuo tada, kai gimė mūsų dukrytė (jai dabar penki mėnesiai). Atrodo, kad jokios priemonės, kurių mes ėmėmės, kurias siūlė šeimos gydytoja, nedavė naudos – žmona jaučiasi vis blogiau, o tai labai sunkina visos šeimos gyvenimą. Šeimos gydytoja siūlo kreiptis į psichiatrą, nes mano, kad ją reikia gydyti vaistais. Žmona atsisakinėja, teigdama, kad nenori tapti priklausoma nuo vaistų; (ar tai tiesa?), be to, ji vis dar maitina dukrytę. Gal yra kitų pagalbos būdų?” Gydytojos psichiatrės Alvydos Pilkauskienės prašome atsakyti mūsų skaitytojui bei papasakoti plačiau apie pogimdyminę depresiją. ...
Skaityti daugiauŠiuo metu depresija – vyraujanti psichikos liga. Mūsų geografinėje platumoje iki 70 proc. pacientų, besiskundžiančių įvairiais negalavimais, serga būtent depresija. Bent kartą šią būseną išgyvena apie 25 proc. moterų ir 10–15 proc. vyrų....
Skaityti daugiauSkaitytojai jau pastebėjo, kad pastaruoju metu labai daug rašoma ir kalbama apie depresijas. Neretai tenka išgirsti nuomonę, kad ši problema pernelyg sureikšminta ir išpūsta, tačiau specialistų žiniomis, apie 70 proc. sergančiųjų depresija yra iš viso negydomi, o kiti nurodo, kad negydoma dar didesnis skaičius sergančiųjų. Taip yra dėl to, kad pacientai nesikreipia pagalbos bei dėl to, kad ne visada tinkamai gydomi. Pvz., 2002 m. užsienyje atlikto tyrimo duomenimis (ištirta 18 679 gyventojų), tik 7 proc. depresijų atvejų buvo gydoma tinkamai - t.y. antidepresantais....
Skaityti daugiauPastaruoju metu apie depresiją nemažai kalbama bei rašoma. Nors specialistai tvirtina, kad depresija vis dar nepakankamai diagnozuojama ir gydoma, tenka išgirsti ir tokią nuomonę: “depresija sirgti dabar madinga”, “depresijos problema pernelyg sureikšminta ir išpūsta”....
Skaityti daugiauTamsūs rytai, tamsūs vakarai ir apniukusios dienos ne vienam sugadina nuotaiką, o dažnam sukelia sunkiai nuvejamą liūdesį, pasyvumą ir melancholiją. Juk rudens ir žiemos nelaukiama ne tik dėl šaltų orų, bet ir dėl tarsi ore tvyrančio sąstingio, kuris ir lemia minėtus sunkius jausmus, vadinamus sezonine depresija. Lapkričio „Sveiko žmogaus“ numeryje kalbame apie ją ir tai, kaip nuo jos apsisaugoti....
Skaityti daugiauDepresijos priežastys vis dar nėra iki galo aiškios, o kartais pastebimos priežasties gali ir nebūti. Manoma, kad kai kurie žmonės jau gimsta turėdami polinkį susirgti depresija. Kitiems tam tikrų medžiagų disbalansą smegenyse ir depresiją gali sukelti sukrečiantys įvykiai, ligos, vaistai ir kiti veiksniai. Vieni iš tokių reikšmingų veiksnių yra lėtinės somatinės ligos, tokios kaip diabetas, vėžys, artritas, širdies yda, ŽIV ar lėtinis skausmas ir kt. Kartais depresija, beviltiškumo jausmas ir neviltis priverčia sergančiuosius depresija galvoti apie gyvenimo nutraukimą. Todėl ją pastebėti būtina....
Skaityti daugiauDepresija – sunki, varginanti liga, kurios našta dažnai užgriūva ne tik patį sergantįjį, bet ir šeimos narius. Taigi kiekvieną sergantįjį šia klastinga liga reikia vertinti labai dėmesingai ir ypač tuomet, jei depresija serga mama, auginanti mažus vaikučius. Liga moters jėgas dažnai pakerta taip, kad ji negali tinkamai pasirūpinti vaikais. Negana to, kaip rodo tyrimai, lėtine depresija, nerimo ir kitais sutrikimais sergantys tėvai formuoja neteisingą vaikų požiūrį į sveikatą, taip skatindami „somatizaciją“*. Taip pat tėvų psichikos sveikata, psichologinė būsena yra svarbus veiksnys, nulemiantis, ar vaikas bus vedamas pas gydytoją ir kaip dažnai....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad pogimdyminė depresija prasideda tuoj pat po gimdymo ir trunka tik kelias dienas, tačiau vis daugiau jaunų mamų skundžiasi užsitęsusiu prislėgtumu, irzlumu, nuolatiniu nuovargiu, motyvacijos stoka bei seksualinio potraukio praradimu. Apie pogimdyminės depresijos priežastis, požymius ir gydymą kalbamės su Vilniaus Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centro medicinos psichologe-psichoterapeute LINA KALINAUSKIENE....
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauKaip ir širdies bei kraujagyslių ligos, depresija tampa viena iš labiausiai paplitusių ligų. Skirtingų tyrėjų duomenimis, ja serga iki 20 proc. išsivysčiusių šalių gyventojų. Todėl labai svarbu, kad gydytojai gebėtų įtarti šią ligą, žinotų jos gydymo metodus bei laiku nusiųstų pacientą pas specialistą. Juk dažnai depresija tiek pačių ligonių, tiek aplinkinių vertinama kaip tingulys, blogas charakteris, išglebimas, egoizmas arba pesimizmas. Verta atsiminti, kad depresija - tai ne paprasčiausiai bloga nuotaika, o liga, turinti pakankamai aiškų biologinį pagrindą, kurią galima efektyviai išgydyti, nes žinomi veiksmingi jos gydymo būdai bei priemonės. Kuo anksčiau bus nustatyta diagnozė ir kuo greičiau pradėta tinkama terapija, tuo daugiau šansų, kad pacientas greitai pasveiks, liga nesikartos ir neįgaus sunkios formos, smarkiai sutrikdančios sergančiojo darbingumą, pabloginančios gyvenimo kokybę, dažnai lydimos noro nusižudyti. Taigi kokie yra depresijos diagnostikos kriterijai?...
Skaityti daugiauPavasarinis nuovargis – šiuo laiku ypač dažnai girdima frazė. Kas tai – kasmet pasireiškiantis sveikatos sutrikimas ar kitų ligų simptomas? Konsultuoja psichologė Vita ČIORAITIENĖ....
Skaityti daugiauAtrodytų, kad pavasaris neša gerą nuotaiką, džiaugsmingą laukimo jausmą, bet, pasirodo, ne visiems. Psichiatrai žino, kad šiuo metų laiku pagausėja pacientų, sergančių depresija....
Skaityti daugiauDauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauSenėjimas tampa vis aktualesne tema, nes pagyvenusių ir senų žmonių populiacija didėja. Dažnam kyla klausimai: ar įmanomas sveikas senėjimas? Ar psichikos sutrikimai vyresniame amžiuje susiję su normaliu senėjimo procesu, ar tai liga? ...
Skaityti daugiauDalis žmonių prisipažįsta, kad jie visiškai nelaukia švenčių, nes jos teikia daugiau nemalonių nei gerų emocijų, be to, vargina ir ...trukdo dirbti. Kartais tokios mintys ima kirbėti nė neprasidėjus šventiniam šurmuliui. Populiariai tokia nuotaika vadinama švenčių depresija. Ar tai tik terminas šventės nelaukimo nuotaikai (nenuotaikai) apibūdinti, o gal – dvasinė liga? Į šį klausimą atsakė Medicinos centro „Neuromeda“ gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Zita Alseikienė....
Skaityti daugiauDaugelis įvairaus sunkumo psichikos ligų (psichozės, depresija, neurozės ir kt.) turi biologinį pagrindą, t.y. sergant jomis atsiranda biocheminių pakitimų tam tikrose smegenų struktūrose. Sutrinka nervinį impulsą pernešančių medžiagų – neuromediatorių – pusiausvyra (vienų santykinai padaugėja, kitų – sumažėja). Būtent dėl to pasireiškusių vegetacinės nervų sistemos sutrikimo simptomų ar psichikos sutrikimų, pvz., depresijos, nerimo, įkyrumų ir pan., nepavyksta įveikti vien tik valios pastangomis. Norint jų atsikratyti, dažniausiai tenka vartoti vaistų. Jei pagal ligos simptomus galima įtarti, kad labiau pažeista tik vieno neuromediatoriaus sistema (tokiu atveju pasireiškia palyginti nedaug simptomų ir liga trunka neilgai), pakanka gydyti vienu medikamentu ir galima tikėtis, kad būklė gana greitai pagerės? Jeigu simptomai yra įvairialypiai (pvz., ir nerimas, ir bloga nuotaika, ir vegetacinės nervų sistemos funkcijos sutrikimas, ir nemiga), taip dažniausiai ir pasitaiko klinikinėje praktikoje, tada veiksmingiausia gydyti kelių vaistų deriniu....
Skaityti daugiauPasaulinė sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2020 m. depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje. Būtent ji lems daugiausiai mirčių. Jau šiandien daugiau kaip pusę savižudybių įvykdo žmonės, sergantys depresija. Statistika leidžia suvokti problemos mastą, tačiau ji nepajėgi atspindėti depresiją sergančio žmogaus nevilties, liūdesio, nerimo, baimės, skausmo ir kitų simptomų. Ar iš tiesų būtina kentėti, o gal yra veiksmingų ir saugių būdų šiai ligai įveikti? ...
Skaityti daugiauTuo metu, kai vieni žmonės depresiją vadina „madinga“ liga, o kiti mano, kad tai žmogaus silpnumo požymis, specialistai atranda vis daugiau įrodymų, kurie leidžia depresiją priskirti prie lėtinių, visą gyvenimą trunkančių ligų. Tai iš esmės keičia ir požiūrį į gydymą: jis turi būti ilgalaikis, o kai kuriais atvejais - tęstis ir visą gyvenimą. Priešlaikinis gydymo nutraukimas ar vaisto vartojimas nepakankamomis dozėmis skatina užtrukusių, gydymui atsparių depresijos formų atsiradimą. Tai sutrikdo žmogaus šeimyninius santykius, darbinę ir socialinę veiklą bei padidina savižudybės riziką. Planuojant depresijos, kaip lėtinės ligos, gydymą, svarbu parinkti tokį medikamentą, kurį būtų patogu vartoti ilgą laiką, užkertant kelią atkryčiui. ...
Skaityti daugiaugyvenimo istorija 38 m. amžiaus moteris kreipėsi dėl konfliktų šeimoje. jos...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauDalis žmonių patiria sunkios depresijos epizodus, kai apie prasidėjusią ligą supranta tiek jie patys, tiek aplinkiniai: vargina bloga nuotaika, nerimas, nenoras bendrauti, sumažėjęs darbingumas, mintys, kad neverta gyventi. Tačiau yra ir kitokia depresijos forma, dėl kurios sergantieji pas specialistus dažnai patenka atsitiktinai, nes nelaiko to liga. Tai - distimija....
Skaityti daugiauŠią istoriją aprašyti leido joje dalyvavę asmenys, tikrieji jų vardai neskelbiami....
Skaityti daugiau
