Sergantiesiems demencija reikalinga pagalba

Nuolat progresuojančios ir nepagydomos ligos atvejais tinkama priežiūra ir aplinka gali padėti tiek ligoniui, tiek jį slaugantiems žmonėms. Kalbant apie sergančiuosius demencija, jų priežiūros taktika keičiasi atsižvelgiant į demencijos sindromo stadiją – pačioje pradžioje reikia skatinti ligonio savarankiškumą, stengtis kiek galima pagerinti (ar išsaugoti) blogėjančias kognityvines (pažintines) funkcijas; o kai liga jau progresavusi, svarbiausia pasirūpinti tinkama, saugia aplinka, bei nuolatine ligonio slauga.
 

Tiek artimuosius, tiek slaugos specialistus demencija sergančių ligonių priežiūra smarkiai vargina. Tačiau nereikia skubėti viską atlikti patiems, leiskite kuo daugiau darbų/užduočių skatinti atlikti ligonius, nes taip jie ilgiau išlieka savarankiški ir labiau patenkinti savimi. Pritaikant namų aplinką sergančiajam, reikia turėti omenyje, kad ji būtų paprasta, saugi ir patogi. Apskritai reikia stengtis išlaikyti ligoniui pažįstamą namų aplinką. Įvairūs pakeitimai, naujovės glumina pacientą, sunkina jo orientaciją. Reikalingus daiktus jis turėtų rasti įprastose, žinomose jam vietose.
 

Bendravimas, pokalbis


Bendravimą su sergančiuoju demencija nulemia jo atminties blogėjimas, kalbos sutrikimai, dėmesio stoka, apatija, nerimastingumas. Svarbu išmokti tinkamai bendrauti su tokiu asmeniu, nes bendravimo problemos, tarpusavio nesupratimas sukelti paciento pyktį ar agresiją. Prižiūrint tokį ligonį dera nuolat pabrėžti/paskatinti išlikusius ligonio sugebėjimus ir lanksčiai prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos. Svarbu išlikti kantriam, laukti, kol pacientas atsakys į mūsų klausimus, nepertraukinėti (prisiminkite, kad paciento mastymas lėtesnis, jis sunkiau ir ilgiau „renka“ reikiamus žodžius, jam sunkiau atsiminti ir pan.). Jei matote, kad ligoniu sunku rasti tinkamą žodį, galima subtiliai pasiūlyti spėjamą – kurio galima ligonis nesuranda/neprisimena. Bendravimas bus paprastesnis, jei klausimus formuluosite taip, kad ligonis galėtų atsakyti „taip“ arba „ne“. Jei matote, kad pacientas nesupranta, reikia klausimus kantriai pakartoti ar perfrazuoti. Niekada ligoniui neprieštaraukite, nes dėl to gali kilti audringos reakcijos, tokios kaip riksmas, pyktis, verksmas.
Ligos pradžioje kurį laiką ligoniai dar pajėgūs gyventi savarankiškai ar vieni. Tačiau ateina metas, kai palikti ligonio be priežiūros jau nebegalima.
 

Kada ligonis nebegali gyventi vienas?


Jei pastebite, kad jums artimas asmuo:
· baigęs virti pamiršta išjungti viryklę ar, prisipylęs į virdulį vandens, užsukti vandens čiaupą;
· pamiršta uždaryti buto ar namo duris;
· baigęs pokalbį, nebeišjungia telefono ir/ar nebemoka juo naudotis, prireikus skubios pagalbos;
· nepastebi ant grindų telkšančio vandens ar be reikalo degančios ugnies bei kitų pavojingų situacijų;
· stresinėse situacijose pasimeta ar neprognozuojamai/neadekvačiai elgiasi;
· nebesijaučia laimingas, pasilikęs vienas namuose, o tampa susijaudinęs, nuliūdęs ar užsisklendžia savyje;
· praranda orientaciją ar pradeda klajoti,ligonio jau nebegalima palikti vieno, be nuolatinės priežiūros.


 

Mitybos patarimai


Parinkite patogią vietą valgymui. Nors didžiąją dalį gyvenimo valgyta virtuvėje ar valgomajame, ligonis gali geriau jaustis ir valgyti savo kambaryje. Tačiau nereikia palikti ligonio vieno.
Sergant demencija gali pasikeisti skonis ir sustiprėti potraukis saldumynams. Ilgainiui demencija sergančiajam kyla sunkumų nustatant/suprantant, kas yra maistas ir kas ne, net sunku susigaudyti, ką daryti su rankoje laikomu maistu. Taigi pavojingus, kenksmingus sveikatos maisto produktus laikykite neprieinamose ligoniui vietose (kaip ir saugodami nuo vaikų).
Sergančiajam kyla sunkumų, nustatant, kuri lėkštė yra jo. Net kai patiekalas stovi priešais jį, vis vien neaišku, kuris skirtas jam. Patartina sužymėti lėkštes ir indus, kad būtų aišku, jog jie priklauso ligoniui. Taip pat aiškiai pažymėkite puodelius. Apskritai demencija sergančiam ligoniui patartina parinkti aiškiais, ryškiais, spalvotais simboliais pažymėtus plastikinius indus. Įrankiai turi būti saugūs – kad nesusižeistų, neįsipjautų.
Sutrikusi atminčiai, ligonis pamiršta, kad jau valgė. Taigi galima pasiūlyti keletą negausių pusryčių ar palikti matomose vietose daržovių, lengvų užkandžių. Jei ligonis yra maitinamas, daryti tai neskubant, mažais kąsneliais, pasodinti, kad neužspringtų.
Būna, kad kartu su demencija ligonis serga ir kitomis ligomis, nuo tokių asmenų gali tekti slėpti tam tikrus maisto produktus, pvz., cukrų ir saldumynus.
 

Tualetas, higienos įgūdžiai


Saugant ankstesnius naudojimosi tualetu įpročius, reikia pasirūpinti, kad ligonis naudotųsi tualetu reguliariai, ryte ar vakare, taip pat, atsižvelgiant į skysčių vartojimo įpročius, kas kelias valandas dieną. Tualeto ir vonios durys turi būti aiškiai pažymėtos, lengvai prieinamos. Žiūrėti, kad kelyje nebūtų jokių kliūčių – užrakinamų durų, laiptų, baldų ir pan. Esant bendravimo problemoms, ligoniai dažnai negali pasisakyti, kad nori į tualetą. Tokiais atvejais reikia mėginti atspėti pagal elgesį – nusirenginėja, darosi neramus. Jei yra judėjimo sutrikimų ar tualetas toli, galima kambaryje laikyti kėdę-tualetą. Jei tualete žmogus pamiršta, ko atėjęs, reikia padėti jam paprastais nurodymais, o jei ir to nebesupranta, tuomet padėti jam nusirengti, atsisėsti ir nusivalyti. Jei išsivysto šlapimo ar išmatų nelaikymas, pasirūpinti gera/tinkama kūno higiena. Reikia nepamiršti, kad nemažai šlapimo nelaikymui gydyti skirtų vaistų pablogina pažinimo funkcijas. Vėlyvose demencijos sindromo stadijose prireikia sauskelnių.
Palaikykite susiformavusius maudymosi įpročius, tačiau nepalikite ligonio vieno vonios kambaryje. Vonios duryse neturi būti jokių kabliukų ar rakinamų spynų. Reikia žiūrėti, kad vandens temperatūra būtų tinkama, patiesti tinkami, neslidūs kilimėliai, po maudymosi neliktų ant grindų vandens. Taip apsisaugosite nuo galimai traumuojančių paslydimų. Asmens higienai naudojami instrumentai turi būti tvarkingi ir saugūs. Reikia nuolat prižiūrėti rankų ir kojų nagus.
 

Veikla dieną, fizinis aktyvumas


Reikia stengtis, kad pacientas išlaikytų kasdienius įpročius – laiku keltis, praustis, rengtis, pusryčiauti ir pan. Dėl fizinio aktyvumo trūkumo neretai didėja priklausomybė nuo artimųjų ar slaugančiųjų. Efektyviai gali padėti įtraukimas į kasdieninę sudėtingų sprendimų nereikalaujančią namų ūkio ir ruošos veiklą. Pasivaikščiojimas lauke ar žaidimai su sviediniu patalpose taip pat pagerina savijautą. Reikia rūpintis, kad aplinka, kur pacientas vaikšto, būtų saugi (dėl galimų kritimų), vasarą yra didelė rizika perkaisti, o žiemą – sušalti. Žiūrėkite, kad jūsų slaugomas žmogus gertų pakankamai skysčių, jei daug vaikšto.
Jei jūsų prižiūrimas žmogus blogai miega naktį Galima vadovautis praversiančiais patarimais:
· Pamėginkite padėti tokiam asmeniui susivokti laike. Laikykite laikrodžius įvairiose gerai matomose vietose.
· Laikykite atitrauktas užuolaidas ar žaliuzes, kad žinotų, koks paros metas – diena ar naktis.
· Ribokite kofeino kiekį.
· Skatinkite fizinį aktyvumą – mėginkite padėti ligoniui kasdien atlikti bent keletą fizinių pratimų.
· Neleiskite pernelyg dažnai prigulti pogulio.
· Miegamajame turi būti ramu, gerai išvėdinta. Patalynė patogi, palaikanti tinkamą kūnui temperatūrą.
· Nakties metu palikite naktinę lemputę. Visiška tamsa gali sustiprinti sumišimą.
· Jei jūsų slaugomas asmuo nakties metu kenčia dėl ligų sukeliamo skausmo, pasitarkite su gydytoju, ar galima būtų duoti jam nakčiai vaistų nuo skausmo.
· Pasitarkite su gydytoju dėl nemigos. Gydytojas kartais paskiria migdomųjų vaistų.
 

Jei problemų kelia klajonės


Kartais gali padėti pačios paprasčiausios priemonės, t.y. nieko baisaus, jei jūsų slaugomas žmogus vaikštinėja saugioje vietoje, pvz., aptvertame kieme, kurių vartų atverti jis negali. Taigi, iš anksto pasirūpinę saugia aplinka, jūs galite išvengti nereikalingų konfliktų. Galima pastatyti kokį specialų ženklą ar baldus, kurie užtvertų kelią; mėginkite priminti, kad negalima vaikščioti pro tam tikras duris. Tuo pačiu tikslu galima skersai durų pririšti kaspiną ar paslėpti durų rankeną, užkabinant ant jos gabalą audinio ar kokį rūbą. Gera priemonė – įspėjimo/aliarmo sistema, reaguojanti, kai jūsų slaugomas asmuo ruošiasi palikti tam tikras patalpas ar teritoriją. Galite pasinaudoti specialiais durų užraktais, kurių „neįveiks“ ligonis. Tačiau tokiu atveju jokiu būdu negalima palikti ligonio vieno, nes, kilus gaisrui, jis gali žūti.
Paslėpkite paltus ir batus, kad neatsirastų poreikio kažkur eiti vienam, be palydovo. Naudokite specialią apyrankę (ar pan.) su asmens duomenimis, kad slaugomajam asmeniui palikus namus ir paklydus, jis būtų atpažintas.
 

Sveikatos priežiūros ir gydymo klausimai


Sergantysis demencija nepajėgus pasirūpinti savo sveikatos būkle, tad slaugančiajam reikia bendrauti su šeimos gydytoju, rūpintis, kad laiku būtų išrašyti ir nupirkti lėtinėms ligoms gydyti skiriami vaistai, atlikti reikiami tyrimai. Apie naujai atsiradusius simptomus, ligonio elgsenos pasikeitimus, sveikatos būklės pasikeitimus reikia informuoti gydytoją, jis įvertins šito priežastis.
Demencijos sindromo pradžioje ligoniai pajėgūs patys savarankiškai vartoti skiriamų vaistų – tereikia jiems surašyti, kokių ir kada vaistų vartoti. Vėlesnėse stadijose pacientui vaistų palikti negalima, nes jis neprisimena, kiek ir kokių reikia vartoti. Yra rizika, kad suvartos vaistų per daug (perdozavimo, apsinuodijimų ir mirties pavojus) ar visai neišgers (taip pat pavojinga, jei vaistai būtini). Tokiais atvejais vaistai laikomi ligoniui neprieinamoje vietoje ir juos privalo pacientui paduoti slaugantis asmuo.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai