Kai užmaršumas – liga

Atminties sutrikimu skųstis populiaru: skundžiasi tiek moksleiviai ar studentai, tiek vidutinio, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau yra riba, kai sutrikusi atmintis rodo ne paprastą užmaršumą dėl susikaupimo (dėmesio koncentracijos) stokos ar apsauginę smegenų reakciją dėl per didelio informacijos kiekio, bet ligą – demenciją.
 

Atmintis gali pablogėti bet kokiame amžiuje dėl bet kurios smegenų kraujotaką ar medžiagų apykaitą paveikiančios ligos ar būklės (piktnaudžiavimo alkoholiu, depresijos, šizofrenijos, skydliaukės, kepenų, širdies ar plaučių ligų, galvos traumų, auglių, aukštos temperatūros, blogos mitybos, kai kurių vaistų vartojimo), tačiau šie atminties sutrikimai dažniausiai yra laikini. Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonių atminties sutrikimai yra progresuojantys, ir patys žmonės tampa nekritiški savo ligos atžvilgiu. Jiems atrodo, kad jų atmintis esanti ne blogesnė negu kitų to amžiaus žmonių, tuo tarpu jų elgesys aplinkiniams atrodo mažiausiai keistas… To labiausiai ir bijomasi – ar mano užmaršumas netaps progresuojančio atminties sutrikimo pradžia, kai aš pats jau nieko nebesuprasiu?
 

Dėl ko atsiranda demencijos


Demencija (lot. dementia: de – be, mens, mentis – protas) – tai įgyta silpnaprotystė, intelekto nykimas. O intelektas gali būti apibrėžiamas kaip individo sugebėjimas mąstyti ir adekvačiai elgtis savo aplinkoje.
Demenciją vyresniame amžiuje dažniausiai sukelia Alzheimerio liga arba kraujotakos sutrikimai (vadinamoji kraujagyslinė demencija).
Alzheimerio liga yra pamažu progresuojanti, retai pasireiškia jaunesniems nei 65 metų asmenims, tuo tarpu metams bėgant ji dažnėja. Kas ketvirtas penktas 80–90 metų žmogus serga Alzheimerio liga, o vyresniems nei 90-ties ji nustatoma kas trečiam.
Kraujagyslinė demencija atsiranda staiga po pakartotinių insultų, arba atmintis blogėja „laipteliais“ sergantiems kraujagyslių ligomis (pvz., arterine hipertenzija) žmonėms.
Susirgusiems Alzheimerio liga atminties sutrikimai progresuoja pamažu, ir pradžioje sergantysis dar dažnai suvokia, kad su juo kažkas vyksta, bei leidžiasi įkalbamas ir nuvedamas pas gydytoją.
Manoma, kad didelę reikšmę Alzheimerio ligos išsivystymui turi genai. Liga vystosi jau daug metų iki jos klinikinio pasireiškimo, tik simptomai pasireiškia tada, kai smegenų tūris yra sumažėjęs ne mažiau kaip 100 ml. Ligos vystymąsi paskatina galvos traumos, operacijos atliekant bendrinę nejautrą ir visi veiksniai, pabloginantys smegenų mitybą.


 

Demencija pakenkia atminčiai


Alzheimerio liga pirmiausia pakenkia trumpalaikei atminčiui – dėl to žmogus neprisimena, ką ryte valgė ar kur padėjo akinius, bet puikiausiai gali papasakoti, ką veikė vaikystėje. Sutrinka ne tik trumpalaikė atmintis, bet ir atpažinimas, kalba (nebemoka atlikti paprastų nurodymų, kalbant dažnai trūksta žodžių), orientacija erdvėje (nebegali nukopijuoti paprastų figūrų, nupiešti laikrodžio, pasiklysta žinomose gatvėse ar bute), tikslinga veikla. Ligonis nebemoka parduotuvėje elgtis su pinigais, pamiršta, kai reikia nupirkti keletą produktų, nebesugeba sumokėti mokesčių, naudotis miesto transportu, pamiršta išgerti vaistų arba išgeria jų pakartotinai. Dažnai keičiasi charakteris, tampa ūmus, emocijos greitai keičiasi, prarandami interesai, domėjimasis anksčiau pamėgtais dalykais, sunku pasirinkti elementariose situacijose (pvz., ką rengtis). Naujai ko nors išmokti tampa praktiškai neįmanoma, tuo tarpu seniai įgyti įgūdžiai (vairavimo, valgio gaminimo) išlieka gana ilgai.
 

Ligą galima nutolinti


Yra daug įrodymų, kad asmenims, kurie turi aukštesnį išsilavinimą ir didesnius intelektualinius gabumus, liga pasireiškia vėliau, t.y. pakyla ligos pasireiškimo slenkstis. Tam sukurtos metodikos, padedančios treniruoti dėmesį ir atmintį, tai veiksminga ne tik siekiant nutolinti galimus atminties sutrikimus, bet ir esant pradinėms Alzheimerio ligos stadijoms. Iš paprastesnių – tai kryžiažodžių sprendimas, skaičiavimas mintinai, senų nuotraukų peržiūrėjimas, siekiant prisiminti seniai matytų žmonių vardus, pavardes, vietovių pavadinimus.
Yra manoma, kad ligą gali nutolinti ir ilgą laiką vartojami vaistai bei maisto papildai (ginkmedžių preparatai, omega – 3 nesočių riebalų rūgštys, vitaminas E, pakeičiamoji hormonų terapija).
Svarbu ir pakankamas fizinis aktyvumas, visavertė mityba, laiku koreguoti kraujotakos ligas ir jų rizikos veiksnius (padidėjusį kraujospūdį, cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje, dislipidemiją).
Artimieji, pastebėję šeimos nario atminties ar elgesio pakitimus, turėtų paskatinti jį kuo greičiau kreiptis pas gydytoją bei jį palydėti, nes šiuo metu yra veiksmingų vaistų, kurių vartojant ligos pradžioje įmanoma sulėtinti jos progresavimą ir išlaikyti šviesią atmintį.
 

Jei Jūsų artimasis serga Alzheimerio liga


• Ligoniui reikalinga kantrybė, neskubėkite ir neskubinkite jo
• Nekelkite ligoniui pernelyg didelių reikalavimų
• Kalbėkite trumpais, aiškiais sakiniais
• Naudokite didelėmis raidėmis užrašytus priminimus
• Nesiginčykite: ligonis visada teisus
• Palaikykite įprastas taisykles ir įpročius, leiskite užsiimti įprasta veikla. Nekeiskite daiktų vietos
• Jei ligonis išeina iš namų vienas – dėl visa ko įdėkite į jo kišenę raštelį su vardu, pavarde, gyvenamosios vietos adresu ir savo telefonu
• Nesistenkite tenkinti visų įgeidžių – darykite tai, kas jums atrodo protinga, o ligonį pasistenkite „nukalbinti“. Pavyzdžiui, nusidėvėjusius jo mėgstamus rūbus pakeiskite naujais, pasakę, kad tik padėjote skalbti
• Duokite pakankamai skysčių ir pasirūpinkite visaverte mityba. Jei ligonis pamėgo saldumynus ir cukrų, nelaikykite jų matomoje vietoje.
• Stenkitės visada palaikyti gerą nuotaiką – ligoniai tuo „užsikrečia“, ir jų susierzinimas praeina lyg nebuvęs. Tik pats jokiu būdu nepasiduokite ligonio nuotaikoms…
• Būklę gali pabloginti vietos pakeitimas – stenkitės be būtino reikalo neguldyti į ligoninę ir nekeisti gyvenamosios vietos
• Pakankamai ilsėkitės, rūpinkitės savo kūno ir psichikos sveikata: Alzheimerio liga sergančiųjų artimieji daug dažniau serga depresija. Prisiminkite, kad, jei jūs susirgsite, artimuoju niekas kitas taip nepasirūpins…

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai