Kada reikia susirūpinti dėl atminties spragų?

Kiekvienas mūsų pastebime, kad bėgant metams atmintis jau nebe ta. Ir nors, medikų teigimu, užmaršumas – natūralus procesas, bet ne tada, kai pamirštame planuotus susitikimus, datas, vardus, nerandame daiktų, sutrinka dėmesys, atsiranda irzlumas ir apatija. Tai gali būti progresuojančios Alzheimerio ligos simptomai. Kada ir kam reikėtų susirūpinti dėl užmaršumo?
 

Vyresnių žmonių liga


Alzheimerio liga nėra senėjimo simptomas, tačiau rizika susirgti didėja metams bėgant. Tai lėtinė smegenų liga, pasireiškianti progresuojančiu atminties sutrikimu, kalbos ir įvairiais elgesio sutrikimais, dėl kurių sutrinka kasdienė ligonio veikla. Šiuo metu pasaulyje Alzheimerio liga serga daugiau kaip 35 mln. žmonių. Senstant populiacijai, šios ligos kamuojamų žmonių skaičius sparčiai auga. Prognozuojama, kad 2050 m. pasaulyje Alzheimerio liga sirgs 115 mln. žmonių. Tarp 85-erių metų sulaukusių asmenų ir vyresnių šia liga serga kas trečias. Su Alzheimerio liga susijusios sveikatos priežiūros ir sergančio asmens slaugos išlaidos JAV ir Europos šalyse šiuo metu prilygsta išlaidoms koronarinei širdies ligai ir onkologinėms ligoms kartu.
 

Gydoma tik 10 proc.


Rugsėjo 21-ąją minėjome tarptautinę Alzheimerio ligos dieną. Ta proga daugelyje šalies gydymo įstaigų vyko nemokamos patikros, atvirų durų dienas paskelbė ir Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikų (SK) Atminties sutrikimų kabinetas. „Iš tiesų reikia daugiau kalbėti apie šią ligą, nes anksčiau už gydytojus pirmuosius ligos simptomus turėtų pastebėti namiškiai ir tai, kad jų artimieji pamiršta anūkų vardus, nesugeba atlikti paprasčiausius buities darbus, jie neturėtų laikyti senatvės požymiais“, – pabrėžia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos docentas VUL Santariškių klinikų Neurologijos centro gydytojas neurologas Gintaras Kaubrys.
Anot gydytojo, bėda ne tik, kad liga nustatoma per vėlai, o kad dalis ligonių išvis į gydytojus nesikreipia, t.y. nežinomas tikslus sergančiųjų skaičius. Manoma, kad Lietuvoje gydoma tik 10 proc. visų sergančiųjų.
 

Skundžiasi viskuo, tik ne atmintimi


Anot doc. G.Kaubrio, dažniausiai patys sergantieji Alzheimerio liga atminties sutrikimais nesiskundžia. „Ligoniai skundžiasi kuo tik nori – galvos svaigimu, nugaros skausmu ir pan., bet kai paklausi apie atmintį, suranda daugybę įvairiausių pasiteisinimų, pvz., pagal amžių atmintis nėra bloga. Vadinasi, pastebėti keistą artimo žmogaus elgesį – nesuprantamą užmaršumą, nepateisinamus poelgius – turėtų giminės. Tuo tarpu šeimos gydytojai turėtų išgirsti artimųjų žodžius ir nepaleisti tokį ligonį, o laiku nusiųsti pas neurologą“, – pabrėžia doc. G.Kaubrys.
Kol kas Alzheimerio liga nepagydoma, tačiau skiriant vaistų galima išsaugoti kai kurias pažintines funkcijas ir sulėtinti ligos progresavimą, taip pat gydymas gali padėti atitolinti hospitalizacijos būtinybę, išsaugoti savarankiško funkcionavimo galimybes, sumažinti elgesio sutrikimų dažnį ir taip palengvinti slaugą bei sumažinti pacientą supantiems artimiesiems tenkančią naštą. „Taigi ankstesnis ligos gydymas išsaugotų ilgesnį kokybiškesnio gyvenimo laikotarpį tiek pačiam sergančiajam, tiek jų artimiesiems“, – pažymi doc. G.Kaubrys.
 

Nuo Alzheimerio ligos neapsaugotas nė vienas


Šiuo metu nėra žinoma Alzheimerio ligos profilaktikos priemonių – jų paiešką sunkina tai, kad patologiniai procesai smegenyse prasideda kelis dešimtmečius anksčiau nei atsiranda klinikinių simptomų, o ir ligi šiol nėra žinomas pirmasis veiksnys, skatinantys šios ligos vystymąsi.
Kita vertus, demencija pasireiškia, kai pereinamas tam tikras pažeidimų slenkstis, o peržengti jį padeda kraujotakos bei endokrininės ligos. „Taigi, jeigu apie Alzheimerio ligos prevenciją kalbėti per drąsu, tai smegenų kraujotakos sutrikimų prevencija tikrai yra ir gerai žinoma. Tai kraujospūdžio bei gliukozės koncentracijos kraujyje normalizacija, kelio širdies ligoms vystytis užkirtimas. Visa tai leis nutolinti ligos pasireiškimą“, – įsitikinęs gydytojas.
 

Kada susirūpinti


Jeigu jūsų artimąjį:
• vargina nuolatiniai ir progresuojantys atminties sutrikimai,
• nerišliai kalba,
• sutrinka orientacija laiko ir erdvės atžvilgiu,
• sunku priimti sprendimus ar atlikti kasdienius įprastus darbus,
• netinkamai apsirengia,
• daiktus laiko neįprastose vietose (akiniai šaldytuve ir pan.),
• persekioja neramios mintys ir kt.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai