Ką reikia žinoti apie diabetinę neuropatiją?

Sergant cukriniu diabetu 10–15 metų, daugeliui, neatsižvelgiant į diabeto tipą, atsiranda kraujagyslinių komplikacijų – tiek smulkiųjų kraujagyslių, tiek stambesnių kraujagyslių pažeidimų. Šį kartą – apie vieną iš cukrinio diabeto pasekmių – diabetinę neuropatiją. Kodėl ši komplikacija išsivysto, ką jaučia sergantysis ir kaip jis galėtų pats sau padėti? Į šį ir daugiau su tuo susijusių klausimų atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro gydytoja Eglė BALČIŪTĖ
 

Kas yra diabetinė polineuropatija?
Diabetinė polineuropatija (DPN) – tai nervų pažeidimas ir jų funkcijų sutrikimas sergant cukriniu diabetu, kai nėra kitų priežasčių.
Tai yra viena dažniausių diabeto komplikacijų, pasireiškianti daugiau kaip 50 proc. sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu. Jos išsivystymui turi reikšmę hiperglikemijos sukelti pokyčiai, oksidacinis stresas, B grupės vitaminų nepakankamumas.
Cukrinis diabetas – lėtinė liga, todėl svarbus susirgusio asmens dalyvavimas ligos gydymo procese, jo mokymas apie ligą ir jos pasekmes.
Kokie yra diabetinės polineuropatijos simptomai?
Dažniausias simptomas yra skausmas. Sergantieji skundžiasi deginančio, šaudančio, dilgčiojančio, veriančio, duriančio pobūdžio skausmais, dažnai palyginamais su karštų adatų ar elektros srovės pojūčiais. Deginimo jausmas primena vaikščiojimą ant karšto smėlio ar skruzdėlyčių bėgiojimą. Skausmai dažnai nenuolatiniai, ne visada nusakoma tiksli lokalizacija, vargina dažniausiai naktį. Būdingas tirpimas („kojinių“ ar „pirštinių“ tipo parestezija – dilgčiojimas, tirpimas) ir ypatingas jautrumas prisilietimui (pvz., negali užmigti dėl skausmo, nes kojos liečiasi su lova). Progresuojant neuropatijai gali vystytis blauzdų mėšlungis, padidėjęs galūnių nuovargis, raumenų silpnumas ir nykimas, svorio kritimas, nejautra, eisenos sutrikimai.


Ar skausmas yra aktuali problema tokiems ligoniams?
Taip. Beveik pusė visų pacientų į medikus kreipiasi dėl to, kad pajunta skausmą. Būdingas naktinis skausmas, todėl sergantysis neišsimiega, sutrinka normalus gyvenimo ritmas, nukenčia gyvenimo kokybė.
Skausmo intensyvumui įvertinti yra naudojami įvairūs klausimynai bei skausmo intensyvumo skalės.
Progresuojant ligai skausmai gali išnykti savaime, ligonis pradeda nebejausti kojų, todėl bet koks jų suspaudimas, sutrenkimas gali tapti diabetinės pėdos opų atsiradimo priežastimi.
Kaip diagnozuoti diabetinę polineuropatiją?
Tipiški sergančiojo skundai leidžia gydytojui be ypatingų tyrimų įtarti polineuropatiją.
Pirmiausia apžiūrimos paciento kojas ir plaštakas. Būdinga suragėjusi, sausa, įtrūkinėjusi oda, nuospaudos ar paburkę pėdos audiniai. Kartais būna sumažėjusi raumenų masė, tonusas ir jėga. Stebima, ar nėra pakitimų sąnariuose.
Diabetinės neuropatijos patvirtinimui atliekami jautrumo mėginiai.
Jautrumas temperatūrai pėdos viršuje nustatomas šiltu ir šaltu įrankiu. Ligonio klausiama, kur jaučiamas stipresnis ir kur ne toks stiprus šaltis.
Semmes–Weinstein Monofilamentu patikrinamas lietimo ir spaudimo jutimas pėdos srityje, nustatomas apsauginio jutimo sutrikimas. Tikrinama abi pėdos 6 taškuose, po tris kartus kiekvienoje vietoje. Tiriamasis turi pasakyti TAIP, kai jaučia prisilietimą, ir nurodyti, KAS liečiama (kairė ar dešinė pėda). Jei ligonis jaučia du iš trijų prisilietimų vienoje srityje, – apsauginiai jutimai nesutrikę. Du neteisingi atsakymai rodo, kad yra sutrikę jutimai ir padidėjusi išopėjimo rizika.
Tai jautriausias metodas pado išopėjimui, kurio priežastis – neuropatija, nustatyti.
Tiksliai nustatyti neuropatijos diagnozę ir jos sunkumo laipsnį leidžia kamertono 128 cycle Rydel–Seiffer rodmenys. Kadangi vibracinio jautrumo sutrikimai yra vieni pirmųjų neuropatijos simptomų, kamertonu galima nustatyti neuropatiją ankstyvoje stadijoje.
Skausmo suvokimo sutrikimą parodo adatos dūrio testas. Vienkartinės adatėlės turi vieną buką ir vieną aštrų galą. Patikrinami visi taškai, kur įtariami jutimo sutrikimai. Kadangi tyrimas gali būti skausmingas, rekomenduojama jį atlikti paskutinį, ypač vaikams.
Ar diabetinę polineuropatiją reikia gydyti?
Gera metabolinė diabeto kontrolė ir pacientų mokymas yra svarbiausi veiksniai, galintys apsaugoti nuo neuropatijos, atitolinti jos atsiradimą, stabdyti progresavimą. Tačiau, nustačius neuropatiją, turi būti skiriamas patogenezinis ir simptominis gydymas.
Kuo rekomenduojate gydyti?
Patogenezinio neuropatijos gydymo pagrindą sudaro alfa lipo rūgšties preparatai, pvz., Thiogamma. Preparato skiriama lėtos infuzijos būdu, iki 1200 mg per parą, 10–14 dienų. Vėliau gydymas tęsiamas geriamąja vaisto forma po 600 mg 2–3 mėnesius.
Taip pat neuropatijai gydyti vartojami benfotiamino preparatai, pavyzdžiui, Milgamma N.
Benfotiaminas – tai lipiduose tirpi vitamino B1 forma, pasižyminti dideliu biologiniu pasisavinimu, geru patenka į audinius. Preparato skiriama po 1 kapsulę 3 kartus per dieną 2–3 mėnesių kursu. Benfotiamino derinys su vit.B6 ir vit.B12 yra labai svarbus nervinių ląstelių regeneracijai, skausmo ir kitų neuropatijos simptomų sumažėjimui.
Esant nepakeliamam skausmui, gali būti rekomenduojami analgetikai, vaistai nuo traukulių arba net antidepresantai. Galimas ir vietinis gydymas drėkinamaisiais ir minkštinamaisiais kremais, vartojami lidokaino tepalas skausmingoms vietoms tepti, antibakteriniai ir fungicidiniai tepalai ir kremai.
Labai svarbios prevencinės priemonės – asmeninė higiena, kasdienė kojų priežiūra, mankšta.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai