Preparato diabetui gydyti veikimą galima numatyti

Visi mes laukiame nuostabaus Kalėdų meto. Tikime ir svajojame, kad neužgęstanti Viltis mus visada suras, o bėdos ir nelaimės – visada aplenks. Tačiau kartais taip nutinka, kad nelaukta ir netikėta ateina liga. Dažnai žmonės, išgirdę diagnozę, puola į neviltį, juos užplūsta mintys: „Jei būčiau galėjęs numatyti savo ateitį, gal būčiau galėjęs ką nors pakeisti“. Senieji išminčiai sakė, kad medicina yra ir filosofija, ir menas, ir mokėjimas numatyti, ir meilė mūsų pacientams. Iki šiol, norėdami padėti ligoniams ir nesuklysti, mes, gydytojai, svarstome konkretaus paciento gydymo variantus, parinkdami, mūsų manymu, jam tinkamiausią, taip tarsi numatydami vaisto veikimą konkrečios paciento ligos atveju.
 

Šiuo metu viena iš labiausiai paplitusių ligų pasaulyje yra cukrinis diabetas, sukeliantis gausybę grėsmingų komplikacijų – apakimą, inkstų pažeidimą, kojų gangreną ir amputacijas, miokardo infarktą, insultą, kurios ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir jį trumpina. Veiksmingas ir laiku pradėtas gydymas gali jas atitolinti. Vartodami tinkamų vaistų tinkamu momentu, galėsime numatyti ligos eigą.


 

Niekada nepamirškite savikontrolės


Kaip ir gydant kiekvieną ligą, taip ir diabetą, labai svarbus paciento noras jaustis sveikam. Jis turi suprasti diabeto mokytojos ar gydytojo nurodymų dėl racionalios mitybos, fizinio krūvio, savikontrolės ir tinkamo medikamentų vartojimo svarbą. Sergantysis diabetu gliukozės kiekį turėtų tikrinti nevalgęs ir 2 val. po valgio (po pusryčių, pietų ir vakarienės) bei eidamas miegoti vakare. Pageidautina, kad gliukozės svyravimai nevalgius būtų 4,4–6,6 mmol/l, o po valgio – iki 8,9 mmol/l.
Labai svarbus žymuo yra glikuotas hemoglobinas, kurį turi žinoti kiekvienas sergantysis. Šis tyrimas atliekamas 1–4 kartus per metus ir rodo ilgalaikę diabeto kontrolę, t.y. ar paskutiniuosius 3 mėn. buvo gydyta veiksmingai. Jei kontrolė gera, jis mažesnis nei 6,5 proc.
Žinodami savo tyrimų rezultatus ir jų svyravimus, jausitės ramiau ar, esant reikalui, laiku kreipsitės į medikus, jiems jūsų savikontrolės rezultatai padės koreguoti gydymą.
 

Kaip keitėsi diabeto gydymas insulinu


Tyrimai įrodė, kad sveiko žmogaus insulino išskyrimas yra labai sudėtingas procesas. Insulinas nuolat išskiriamas visą parą, daugiausia – valgant (išskyrimo pikai). Jis padeda pasisavinti maisto medžiagas, tarp jų ir gliukozę, kuri yra energijos šaltinis visoms organizmo ląstelėms.
Ieškodami būdų, kaip geriausiai imituoti natūralią insulino gamybą, mokslininkai sukūrė greito veikimo insulino analogus, kurie, suleisti prieš valgį, imituoja insulino pikus. Taip atsirado galimybė sumažinti daug žalos organizmui darančios gliukozės kiekį po valgio.
Tuo metu liko neišspręsta bazinio insulino, reikalingo normaliam gliukozės kiekiui kraujyje palaikyti tarp valgių ir miegant, problema. Vieną ar du kartus per dieną vartojamas įprastas ilgo veikimo insulinas sukeldavo hipoglikemijas tuo metu, kai jos būdavo labiausiai netikėtos, ypač naktį. O atsiradusi hipoglikemijų baimė skatindavo gausiai valgyti daug angliavandenių turintį maistą. Įprasto ilgo veikimo insulino poveikis tam pačiam pacientui, suleidus tą pačią insulino dozę, labai skyrėsi skirtingu paros metu ar skirtingomis savaitės dienomis, net vartojant tą patį angliavandenių kiekį, ir buvo sunku numatyti glikemijos svyravimus ir paciento savijautą. Todėl buvo atliekami moksliniai tyrimai ir ieškoma insulino, kuris tolygiai visą parą palaikytų nuolatinį bazinį insulino kiekį. Prieš keletą metų buvo surastas šiuo metu naujausias ilgo veikimo insulino analogas, kuris dėl savo unikalios struktūros ir nepakartojamo veikimo įgijo „insulino su numatomu veikimu“ pavadinimą ir buvo pradėtas plačiai vartoti įvairiose pasaulio šalyse.
 

Gydymas naujaisiais ilgo veikimo insulino analogais leidžia jaustis saugiai


Moksliniai tyrimai įrodė, kad tik vartojant šio naujojo insulino analogo kiekvienam pacientui galima pasiekti panašius glikemijos rezultatus kiekvieną dieną septynias dienas per savaitę, taigi neleidžiama atsirasti nenumatytiems glikemijos svyravimams. Kai gliukozės svyravimai nedideli, insulino analogo sukeliamų hipoglikemijų dažnis minimalus, tad galima jų nebebijoti. Be to, ir diabeto kontrolė (gliukozės kiekis ir glikuotas hemoglobinas), vartojant šio „numatomo veikimo“ insulino analogo kartu su greito veikimo insulino analogais, yra daug geresnė nei vartojant kitų insulinų. Nepastebėta ir didesnio svorio augimo.
Svarbiausia tai, kad tam pačiam pacientui, nepaisant amžiaus, sudėjimo, diabeto sunkumo laipsnio, įvairiu paros metu insulino veikimas yra tolygus, koncentracija mažai svyruojanti, todėl preparato veikimą ir gydymo poveikį galime numatyti. Kiekviena diena tampa tarsi tokia pati – kiekvieną rytą keliatės, dirbate įprastus darbus, po jų sportuojate ar ilsitės, vakarieniaujate ir einate miegoti, o jūsų bazinio insulino kiekis, parinkus tinkamą vaisto dozę, išlieka tolygus, tad jūs jaučiatės saugiai.
Galėjimas numatyti gydymo rezultatus tiek pacientui, tiek gydytojui yra svarbus ir dėl geros ligos kontrolės, ir dėl minėtųjų komplikacijų prevencijos, ir dėl stabiliai geros sergančiojo savijautos.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai