Diabeto gydymo naujienos

Jau senovės egiptiečiai žinojo apie cukrinį diabetą. Eberso papiruse, parašytame daugiau nei prieš tris su puse tūkstančio metų, aprašyti pagrindiniai ligos požymiai. Ir visą tą laiką buvo tobulinamos gydymo ir profilaktikos priemonės, tačiau ir šiandien cukrinis diabetas išlieka klastinga ir paplitusi liga.
 

Cukrinio diabeto plitimas neaplenkė ir Lietuvos. Vakarietiško gyvenimo stiliaus plitimas, sėslus gyvenimo būdas, visuomenės senėjimas, netinkama mityba – visa tai skatina antrojo tipo cukrinio diabeto plitimą. Net 80 proc. diabetu cukriniu diabetu yra nutukę. Tačiau neteisinga manyti, kad visi mėgstantieji saldų maistą būtinai susirgs. Blogiausia tai, kad net pusė sergančiųjų net nežino, kad jie serga.
Cukrinis diabetas ne visada tinkamai kontroliuojamas ir gydomas. Kokiomis endokrinologijos naujovėmis gali „pasigirti“ mūsų medikai per kelerius paskutiniuosius metus, klausėme Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto direktoriaus prof. habil. dr. endokrinologo Antano NORKAUS.
 

Kaip pasikeitė cukrinio diabeto statistika pastaraisiais metais?


Nuo 1985 m. sergančiųjų cukriniu diabetu pagausėjo daugiau nei tris kartus. 2000 m. pasaulyje buvo registruota 160 mln. sergančiųjų šia liga. Prognozuojama, kad ligos plitimo mastai nelėtės ir ateityje. Iki 2025 m. diabetikų skaičius gali išaugti iki 300 mln. žmonių. Ypač greitai auga sergančiųjų 2 tipo diabetu skaičius.
 

Kokie svarbiausi įvykiai, Jūsų nuomone, įvyko pastaruoju metu endokrinologijos, o ypač diabeto, diagnostikos srityje?


Visai neseniai, rugsėjo 8–11 dienomis Romoje (Italija) vyko 44-asis kasmetinis Europos diabeto studijų asociacijos kongresas, kuriame buvo daugiau nei 15000 dalyvių ne tik iš Europos, bet ir kitų pasaulio šalių. Jame dalyvavo ir grupė Lietuvos endokrinologų. Kongrese buvo pristatyti naujausi fundamentiniai ir taikomojo pobūdžio mokslo-tiriamųjų darbų rezultatai cukrinio diabeto klausimais, pademonstruotos naujausios technologijos diabeto gydymo bei diabetinių komplikacijų diagnostikos ir gydymo klausimais.
Galima pasidžiaugti ir gera naujiena iš Briuselio. Rugsėjo pabaigoje Briuselyje pristačius pirmojo Europos sveikatos priežiūros paslaugų, susijusių su diabeto gydymo rezultatus, paaiškėjo, kad tarp 29 Europos Sąjungos šalių Lietuva užima 15 vietą.
Pirmoje vietoje yra Danija, po jos – Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Nyderlandai. Iš buvusių sovietinių šalių Lietuva – pirmoje vietoje! Prieš tai buvo 29-oje. Tai didelis mūsų šalies medikų, pacientų organizacijos ir apskritai – valstybės institucijų pastangų įvertinimas.
 

Kokie svarbiausi įvykiai diabeto diagnostikos srityje? Kartu prašome priminti skaitytojams, kaip diagnozuojamas cukrinis diabetas.


Cukrinio diabeto diagnostikos srityje (klinikine prasme) didesnių naujienų nėra. „Auksinis standartas“ diagnozuojant 2 tipo cukrinį diabetą yra gliukozės tolerancijos mėginys. Jį atliekant – ryte nevalgius tiriamajam kraujo plazmoje nustatomas gliukozės kiekis ir duodama išgerti 75 g gliukozės, ištirpintos vandenyje. Po 2 valandų kraujo plazmoje nustatomas gliukozės kiekis pakartotinai. Atsižvelgiant į gautus rezultatus, gali būti diagnozuotas 2 tipo cukrinis diabetas, viena iš dviejų prediabeto stadijų arba normali gliukozės tolerancija – t.y. tuo požiūriu žmogus sveikas.
2 tipo cukrinis diabetas gali būti nustatomas ir kitais atvejais: vienas jų – kai yra šiai ligai būdingi simptomai ir požymiai (troškulys, dažnas šlapinimasis, svorio kritimas, blogai gyja žaizdos ir kt.) ir nustatomas padidėjęs gliukozės kiekis kraujo plazmoje.
2 tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas ir tuomet, kai 2 kartus atsitiktinai, tačiau ne tą pačią dieną kraujo plazmoje nustatomas padidėjęs gliukozės kiekis.
Reikia prisiminti, kad prieš atliekant gliukozės tolerancijos mėginį bent 3 dienas tiriamasis turi maitintis įprastai – negalima maisto riboti, ypač angliavandenių.
 

Ar galėtumėte palyginti diabeto diagnostikos galimybes dabar ir prieš 10-20 metų? Ar dabar įgyvendinama viskas, apie ką buvo „svajota“?


Cukrinis diabetas – išplitusi ir plintanti liga. Jei šiuo metu pasaulyje šia liga serga apie 200 milijonų žmonių, tai prognozuojama, kad 2025 metais sergančiųjų šia liga gali padaugėti net iki 400 milijonų. Ne išimtis ir Lietuva. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, prieš 20 metų 2 tipo cukrinio diabeto paplitimas buvo apie 2 proc., o šiuo metu Lietuvoje sergančiųjų šia liga yra 5 proc. Tačiau, kadangi 2 tipo diabetas turi „nebylų“ pobūdį – daugelį metų sergantieji šia liga gali nejausti jokių simptomų, todėl daugiau nei 50 proc. atvejų liga diagnozuojama pavėluotai, t.y. išsivysčius diabeto komplikacijoms. Tokiu atveju apie diabeto komplikacijų profilaktiką kalbėti jau vėlu. Tokiam pacientui reikia bandyti padėti tiek, kad esamos komplikacijos neprogresuotų.
Dėl „nebylaus“ 2 tipo cukrinio diabeto pobūdžio iš 5 proc. sergančiųjų tik šiek tiek daugiau nei 1/3 yra žinomi, t.y. registruoti ir gydomi.
Nuo cukrinio diabeto neišgydoma, tačiau išeitis yra: turi būti gerai kontroliuojami šios ligos sukelti metaboliniai sutrikimai. Tai gali apsaugoti nuo diabeto komplikacijų, o, joms jau esant, – sustabdyti jų progresavimą.
Cukrinis diabetas – brangiai kainuojanti problema tiek anksčiau, tiek dabar. Šiuo metu sergantieji šia liga Lietuvoje yra gydomi naujausiais vaistais nuo diabeto. Jie mūsų pacientams prieinami. Tačiau, norint sėkmingai kovoti su šia sunkia ir klastinga liga, ypatingą dėmesį reikia skirti jos prevencijai, o tam reikia daug pinigų. Ir pats žmogus turi rūpintis savo sveikata.
 

Gal yra kokių naujausių gydymo metodų, apie kuriuos dauguma ligonių dar negirdėję?


Pasaulio mokslininkai daug dėmesio skiria naujų cukrinio diabeto gydymo vaistų paieškai ir kūrimui. Į klinikinę diabetologiją jau ateina naujos kartos vaistai – inkretinai. Artimiausiu metu jais bus pradėti gydyti ir mūsų pacientai. Jie skiriami kombinuotam 2 tipo diabeto gydymui, juos derinant su kitais šiuo metu klinikinėje praktikoje vartojamais ir geriamaisiais vaistais. Tai nauja galimybė geriau kontroliuoti cukrinio diabeto sukeltus metabolinius sutrikimus ir tam tikrai pacientų daliai atitolinti brangiau kainuojančio insulino skyrimą.
 

Kaip pasikeitė gyvensenos rekomendacijos pacientams?


Anksčiau buvo kalbama apie dietas sergantiesiems cukriniu diabetu. Šiuo metu akcentuojama ne dieta, o racionali mityba. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas svorio korekcijai, nes dauguma sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu yra nutukę. Specialių dietų sergantiesiems cukriniu diabetu nėra. Pacientai turi žinoti, kad mityboje turi būti nekintamas maisto medžiagų, ypač angliavandenių, kiekis.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai