Insulino analogai suteikia galimybę kontroliuoti cukrinį diabetą

Susirgęs cukrinu diabetu žmogus juo serga visą likusį gyvenimą – liga, deja, nepagydoma. Tačiau šiandien yra gydymo būdų, kuriais ligą galima valdyti ir žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą. Tinkamai gydant galima išvengti komplikacijų ar jas atitolinti. Sergant diabetu ateina toks momentas, kai net ir gydant geriamaisiais medikamentais kasa nebepagamina pakankamai insulino. Tada organizmas turi jo gauti papildomai – todėl ir pradedama gydyti insulinu. Kaip tik tuo periodu sergantiesiems atsiranda daugiausiai neaiškumų. Į dažniausius klausimus apie gydymą insulinu atsakė KMUK Endokrinologijos instituto gydytoja endokrinologė dr. Narseta MICKUVIENĖ.
 

Kodėl būtinas insulinas?


Insulinas – tai baltyminės kilmės hormonas, kurį išskiria kasos ląstelės. Sergant cukriniu diabetu kasa neišskiria insulino, išskiria jo per mažai, ar jis netinkamai veikia žmogaus organizme. Dėl to sutrinka medžiagų apykaita, didėja gliukozės kiekis kraujyje, blogėja sergančiojo savijauta. Gydymo insulinu esmė ta, kad jo vartojant pakartojami fiziologiniai trumpalaikiai insulino išskyrimo pikai, atsirandantys valgant, bei palaikoma nekintama bazinė insulino koncentracija tarp valgių. Taip reguliuojamas gliukozės kiekis kraujyje. Pradėjus vartoti insulino, pagerėja baltymų, angliavandenių ir riebalų apykaita, dėl to sergantysis jaučiasi geriau: jam nebe taip silpna, mažiau troškina, rečiau norisi šlapintis.
Gydant insulinu ne tik kompensuojamas insulino trūkumas, bet ir pagerinamas audinių jautrumas insulinui, slopinama gliukozės sintezė kepenyse naktį, ląstelės apsaugomos nuo toksinio gliukozės ir lipidų poveikio. Tai leidžia išvengti pavojingiausio dalyko sergant diabetu – jo komplikacijų. Jos kyla dėl to, kad ilgainiui pažeidžiamos smulkiosios ir stambiosios organizmo kraujagyslės. Dėl to smarkiai padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, atsiranda regėjimo sutrikimų, padidėja kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo tikimybė. Dėl diabeto komplikacijų sergantieji tampa nedarbingi, padidėja mirtingumas.
 

 

Kokį insuliną patartina pasirinkti?


Insulino preparatus parenka ir skiria gydytojai endokrinologai. Šiuo metu dažnai rekomenduojama rinktis mišraus veikimo tipo insulino analogus. Jų privalumas tas, kad jie gerina tris parametrus iškart – glikemiją nevalgius, glikemiją po valgio ir glikuotą hemoglobiną. Tai leidžia ilgą laiką gerai kontroliuoti diabetą.
Mišraus veikimo tipo insulino analogai imituoja sveiko žmogaus kasos darbą, todėl juos vartojant, gaunami geresni glikemijos rodikliai ir mažesnė hipoglikemijos rizika.
Šiuos insulinus labai patogu vartoti. Kadangi jie yra greitai pasisavinami, galima švirkšti prieš pat valgį ar iškart pavalgius (nereikia, kaip buvo įprasta su anksčiau vartotais insulinais, laukti 30 min.)
Svarbu, kad, vartojant šių insulinų, sumažėja svorio padidėjimo grėsmė – dėl to, kad nereikia taip dažnai užkandžiauti.
Mišraus veikimo analogą (pvz., NovoMix 30) sudaro insulino aspartatas ir insulino aspartato protaminas. Šios medžiagos imituoja dvi insulino sekrecijos fazes: greito veikimo insulino dalis atitinka pirmąją insulino sekrecijos fazę ir koreguoja glikemiją po valgio, ilgai veikianti insulino dalis atitinka bazinę sekreciją. Todėl dviem insulino injekcijomis galima puikiai valdyti glikemiją visą parą. Preparatas padeda beta ląstelėms ilgesnį laiką palaikyti insulino gamybą. Taip diabetas geriau kontroliuojamas, sumažinama komplikacijų tikimybė.
 

Ar neišvengiama gyvenimo ritmą derinti prie insulino injekcijų?


Jeigu gydoma greito veikimo analogu, kurio reikia vartoti 3–4 kartus per dieną (prieš kiekvieną valgį), ir vidutinio ar ilgo veikimo insulinu, kurio vartojama 1–2 kartus per dieną, tada tikrai daugkartinės insulino injekcijos pasunkina sergančiojo gyvenimą.
Mišraus veikimo insulino analogai vartojami tik du kartus per dieną. To užtenka, kad veiksmingai būtų sumažintas tiek pavojingas gliukozės kiekis po valgio, tiek ir nevalgius ir būtų užtikrinta gera ilgalaikė diabeto kontrolė.
 

Kaip galima žinoti, ar diabeto gydymas veiksmingas?


Apie gydymo veiksmingumą galima spręsti pagal glikemijos svyravimus per dieną. Reikia matuoti glikemiją nevalgius ir dvi valandas po valgio.
Gliukozės kiekio svyravimai nevalgius turėtų būti 4,4–6,6 mmol/l, o po valgio – iki 8,9 mmol/l. Didesnis nei 11,1 mmol/l gliukozės kiekis po valgio pavojingas.
Taip pat svarbu sekti glikuoto hemoglobino kiekį. Jis rodo diabeto gydymo veiksmingumą per paskutiniuosius 3 mėnesius. Jis turėtų būti mažesnis nei 6.5 proc. Jeigu jūsų glikemijos rodiklis didesnis, būtinai pasitarkite su gydytoju dėl gydymo.
 

Kaip vartojamas insulinas?


Insulinai ar jų analogai injekuojami po oda. Tradiciškai susiklostė, kad žmonės linkę injekcijų bijoti, nerimauja, ar sugebės tai daryti patys. Išties tai gal buvo aktualu anksčiau, kai nebuvo šiuolaikinių priemonių, švirkštai ir adatos būdavo daugkartiniai, daug vargo sukeldavo jų virinimas ir pan. Mūsų dienomis dėl to tikrai neturėtų kilti problemų – dabar yra patogių ir paprastai vartojamų insulino švirkštų, pavyzdžiui, FlexPen. Jais naudotis tikrai paprasta, ir dauguma tai padaryti išmoksta lengvai bei greitai.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai