Pykti – nesveika

Kaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų.
 

Pykstame skirtingai


Pyktis yra natūralus atsakas į pavojų. Jis skatina kovoti ir pulti grėsmingomis aplinkybėmis. Taigi tam tikras pykčio kiekis būtinas, kad išgyventume. Tačiau kartais jį sunku suvaldyti.
Pastebėta, kad vieni žmonės supyksta greičiau ir stipriau nei kiti. Paprastai nuolat susierzinę ir dirglūs žmonės gyvena atsiriboję, paniurę ar serga sunkiomis ligomis, tokiomis kaip hipertenzija, širdies ligos, opaligė, vėžys ir pan.
Manoma, kad pykčio stiprumui turi įtaką fiziologinės ir genetinės priežastys. Pavyzdžiui, kai kurie kūdikiai nuo pat gimimo yra irzlesni, greičiau verkia. Be abejo, įtakos turi ir socialiniai ir kultūriniai veiksniai, šeima (šeimose, kuriose daug agresijos, pykčio, dažnai nepilnose, vaikai užauga piktesni).
 

Pyktis – daugelio ligų veiksnys


Tyrimai rodo, kad nuolatinis pyktis gali paskatinti ligų išsivystymą, gali privesti prie savižudybės. Be to, paskatinti blogus įpročius, pavyzdžiui, rūkymą, ir net priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų. Nuolat pykčio kamuojami žmonės dažniau suserga depresija. Jau įrodyta, kad pyktis gali sutrikdyti kraujotaką, širdies ritmą, jis siejamas su padidėjusia rizika susirgti širdies ligomis.
Pyktis vienodai kenkia tiek vyrams, tiek moterims.
Mokslininkai teigia, kad konfliktų su vyrais metu pyktį užgniaužiančios moterys dažniau miršta nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir vėžio nei tos, kurios savo pyktį išlieja. Ir nors apskritai širdies ligų rizika didesnė vyrams, tačiau nepalanki aplinka šeimoje ligomis šią riziką ilgainiui suvienodina.
Nepripažintas pyktis gali būti daugelio psichosomatinių ligų veiksnys, kadangi jis sunaudoja daug energijos ir sukelia didžiulį stresą. Nesveikas stresas pagimdo įvairiausius fizinius skausmus. Dr. Floyd Ring, kuris studijavo įvairias ligas, sukeliamas blogai valdomo pykčio, tvirtina, kad per smarkios tiek fizinės, tiek žodinės pykčio apraiškos sukelia kraujagyslių trombozę, degeneracinį artritą, skrandžio opas. Žmonės, slopinantys baimę ir pyktį, pasak dr. F.Ring’o, serga odos ligomis, reumatiniu atritu ir opiniais kolitais. Galų gale tie, kurie neišdrįsta parodyti pykčio ar baimės, rizikuoja susirgti astma, hipertenzija ar migrena.


 

Skatina svorio augimą


Sakoma, kad apkūnūs žmonės geresni, tačiau, nesenų tyrimų duomenimis, pyktis ne tik sukelia įvairias ligas, bet ir didina antsvorio riziką, ypač paaugliams. Paaugliai, kurie nuolat slopina pyktį, dažniau turi antsvorio nei paaugliai, kurie moka geriau kontroliuoti savo pyktį. Tyrėjai tai aiškina tuo, kad paaugliai, kuriems kyla problemų išreikšti savo pyktį, gali izoliuotis nuo bendraamžių, todėl tapti mažiau aktyvūs, arba gali nuraminti save valgydami riebų maistą – toks elgesys skatina svorio padidėjimą.
Kita vertus, gali būti ir atvirkščiai – antsvorio turintys paaugliai dėl to gali būti pikti. Vieno tyrimo metu trejus metus buvo stebima 14–17 metų amžiaus paaugliai, dalyviai pildė klausimyną, skirtą įvertinti, kaip jie susidoroja su pykčiu.
Pasirodė, kad paaugliai, kurie nemoka kontroliuoti savo jausmų, paprastai sveria daugiau. Remdamiesi tyrimo rezultatais, mokslininkai tvirtina, kad būtina mokyti paauglius kontroliuoti savo pyktį. Tuo labiau kad jis didina ne tik antsvorio paauglystėje, bet ir daugelio ligų riziką suaugus.
 

Pyktis ir cukrinis diabetas


Ankstesni tyrimai nustatė, kad sergantiesiems 2 tipo diabetu labiau būdingas pyktis nei nesergantiems. Diabetas yra susijęs su sustiprėjusiais psichologiniais simptomais. Tai, kad depresijos simptomai dažni sergantiesiems cukriniu diabetu, įrodyta tyrimais. Atlikus apklausą JAV, iš 14 žmonių, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu daugelis išreiškė tvirtą nusivylimą ir pyktį. Panašūs rezultatai buvo gauti atviro interviu metu su 22 sergančiaisiais diabetu Korėjoje. Pastebėta, kad gydymo insulinu pradžia dažnai susijusi su neigiamomis emocijomis, tokiomis kaip pyktis ir baimė. Taip pat pastebėta, kad CD sergantys asmenys, gydomi psichikos sveikatos centruose, yra daug piktesni nei asmenys, kurie gydomi psichikos sveikatos centruose, bet neserga CD. Be to, priklausomybė tarp pykčio ir diabeto didesnė nei tarp pykčio ir amžiaus, lyties ar psichinės sveikatos diagnozės.
 

Gali sutrumpinti gyvenimą


Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pykčio nekontroliuojantis žmogus gyvena perpus trumpiau nei galėtų. Tie, kurie nuolat provokuoja pykčius, patiria infarktą, kraujotakos sutrikimus ir miršta 50–60 metų. Tikrosios per ankstyvų mirčių priežastys – konfliktai ir pyktis, nuolatiniai jų sukeliami stresai.
Supykusio žmogaus nervų sistema paralyžiuojama, blokuojamas kvėpavimas, susilpnėja visi pojūčiai, suprastėja rega, klausa. Rytų medicinoje pykčio emocija ir fiziologiniai kepenų sutrikimai laikomi bendru neatsiejamu reiškiniu.
Jei žmogus ilgai laiko nuoskaudas, negali kam nors atleisti, pats sau nuodija gyvenimą. Manoma, kad ilgas nuoskaudų laikymas sukelia vėžį. Į kitą asmenį nukreiptas pyktis pakenkia pačiam pykstančiajam. Pagal Rytų mediciną, dėl konfliktų, bendravimo klaidų prasideda visos nervų ligos.
Beje, nors sakoma, kad pyktis gali sutrumpinti gyvenimą, tačiau jo slopinimas gali būti mirtinas. Pasirodo, kad pykčio slopinimas sergantiesiems širdies ligomis trigubai padidina miokardo infarkto riziką ir riziką mirti per artimiausius 5–10 metų, rašoma žurnale „American Journal of Cardiology“. Pykčio metu gali sutrikti širdies kraujotaka ir sutrikti širdies ritmas, o tai didina širdies ligų riziką. Tačiau tai nereiškia, kad pykčio proveržiai yra geriausias būdas susitvarkyti su šiais jausmais.
Žmonės yra linkę arba išlieti, arba užslėpti pyktį, tačiau abu atvejai turi neigiamų pusių. Taigi svarbu surasti aukso vidurį ir viską spręsti konstruktyviai, o dar geriau stengtis nepykti.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai