Svarbiausia užbėgti už akių komplikacijoms

Kas dešimt sekundžių pasaulyje diagnozuojami du nauji diabeto atvejai. Vien Lietuvoje turime apie 60 tūkst. sergančiųjų. „Deja, dar didesnė dalis žmonių net neįtaria, jog serga šia liga“, – sako Kauno medicinos universiteto endokrinologijos klinikos vadovas prof. habil. dr. Gintautas Kazanavičius. Kaip diabetas atrodo? Niekas nepasakys. Žmonės, sergantys šia liga, niekuo nesiskiria nuo sveikųjų. Moka būti linksmi, bendrauja, gyvena pašaliniai akiai lyg ir tokį patį gyvenimą kaip visi.
 

Ligos simptomai apgaulingi


Cukrinis diabetas yra lėtinė endokrinologinė liga, kuri pasireiškia nuolat didėjančiu gliukozės kiekiu. Prof. habil. dr. Gintautas Kazanavičius sako, kad gliukozės daugėja, nes sutrinka insulino sekrecija arba jo tiesiog nepakankamai išskiriama. Insulinas yra hormonas, kurio reikia, kad kraujo gliukozė patektų į ląsteles ir būtų paversta energija. Tiek insulino stoka, tiek sutrikęs jo veikimas gausina gliukozės kiekį kraujyje, dėl to ilgainiui pažeidžiamos organizmo kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai.
Anot Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovo, pirmieji cukrinio diabeto požymiai gali būti panašūs ir į kitų ligų požymius. Pirmiausia ligonis jaučia silpnumą, dažnai ir gausiai šlapinasi, kankina troškulys, burnos džiūvimas, kojų tirpimas, nuovargis, blogėja regėjimas, prastai gyja žaizdos, krenta svoris ir šiaip nuolat kamuoja prasta savijauta. Tačiau cukrinis diabetas diagnozuojamas atlikus kraujo tyrimą ir nustačius gliukozės kiekį. Tai geriausias lakmuso popierėlis atpažįstant šią ligą. Ir jei gliukozės kiekis viršija 5,5, galima įtarti diabetą.
 

Gydymas tabletėmis baigėsi dešimtimis operacijų


Vytautas Labanauskas pasakoja, kad diabetas jam buvo diagnozuotas prieš trisdešimt aštuonerius metus visai netikėtai. Tiesiog prieš vykdamas į užsienį atostogauti vyriškis nuėjo pasitikrinti sveikatą ir sužinojo diagnozę. „Tikriausiai diabetu sirgau jau ir anksčiau, nes nuolatinis burnos džiūvimas kankino jau senokai, tik aš nežinojau, kad tai gali būti ligos požymis”, – pasakoja Vytautas. Vėliau vyriškis papuolė pas gydytoją, kuri nesureikšmino šios ligos ir dar beveik metus gyveno be jokio rimto gydymo. Sunerimęs dėl savo sveikatos vyriškis ėmė konsultuotis su kitais medikais. Jų buvo daug. Ir visi siūlė gydytis tabletėmis. „Tos tabletės dar buvo rusų gamybos, tokios didžiulės, kad išgėręs jas jausdavausi sotus ir net valgyti nenorėjau”, – šypteli Vytautas.
Tačiau po dešimties metų gydantis tik tabletėmis, liga nesitraukė. Atsirado komplikacijų. Ant kojų pirštų atsirado nedidelių, bet skausmingų žaizdelių. Medikai konstatavo, kad kreiptasi per vėlai, ir pasiūlė vienintelę išeitį – pirštų amputaciją. „Taip ir pradėjau amputuoti tuos pirštus vieną po kito. Kiekvienam reikėjo atskiros operacijos, o po operacijos gijimas irgi buvo sudėtingas”, – prisimena operacijų maratoną Vytautas. Dabar vyriškis teturi du pirštus ant vienos kojos ir nei vieno piršto ant kitos. Tada nuo nuolatinio tablečių vartojimo vyriškiui užkalkėjo kraujagyslės – vėl sekė viena po kitos operacijos, o kur dar trys išgyventi infarktai.
Ir tik po beveik trisdešimties metų vyriškis papuolė pas gydytoją, kuris griežtai uždraudė gerti tas tabletes ir pasiūlė diabetą gydyti insulinu. „Nuo to laiko komplikacijos baigėsi. Tik, deja, organizmas nuo operacijų liko išsekęs. Jei nuo pat pradžių medikai man būtų skyrę insuliną, tikriausiai su diabetu būtų buvę paprasčiau gyventi”, – pasakoja beveik keturiasdešimt metų diabetu sergantis vyriškis.
 

Insulino bijoti nereikia


Prof. habil. dr. Gintautas Kazanavičius sako, kad sergančiam cukriniu diabetu žmogui svarbiausia yra vengti gresiančių komplikacijų. „O to išvengti padeda geras cukraus kiekis kraujyje, lipidai ir sureguliuotas arterinis kraujo spaudimas – tai trys banginiai, ant kurių laikosi diabeto gydymas”, – sako G. Kazanavičius. Sergantysis turi žinoti, kad gerą savijautą palaikyti padeda fizinis aktyvumas ir laiku skirtas tinkamas gydymas. „Tabletės nėra visagalės. Ligos pradžioje jos gal ir padeda. Tačiau, kai liga progresavusi, insulino terapija yra būtina. Tenka pastebėti, kad žmonės jo baiminasi. Vyrauja įsitikinimas, jog, pradėjus insulino terapiją, iš karto prasidės komplikacijos. Tai neteisinga nuomonė. Jei, pradėjus insulino terapiją, vystosi komplikacijos, tai tėra tik užburto rato paskutinis langelis. Kai pavėluotai skiriame insuliną, jau nebegalime sustabdyti tos griūties lyg nuo kalno krentančių akmenų. Todėl pavėluotai skirtas insulinas ir nebegali sustabdyti komplikacijų atsiradimo. Todėl laiku pradėta insulino terapija gali apsaugoti nuo komplikacijų”, – aiškina endokrinologijos skyriaus vadovas. Medikas sako, kad insulinas turi būti paskirtas laiku, o gydant diabetą jis gali būti vartojamas kartu su tabletėmis.
„Tai yra pasauliniai standartai. Pacientai dažnai gydytojų prašo neskirti insulino, tačiau ši taktika nėra teisinga. Tad labai svarbu, kad žmonės suvoktų, jog gydant diabetą insulinas yra vaistas numeris pirmas”, – pabrėžia G. Kazanavičius
 

Nuo insulino atradimo medicina patobulėjo


Šiuo metu genų inžinerijos būdu pagaminti insulinai atitinka natūralią žmogaus insulino sudėtį, yra labai aukštos kokybės ir vartojami visame pasaulyje. Insulino preparatai skiriasi pagal veikimo trukmę, pasisavinimo greitį ir sudėtį. Yra įvairios veikimo trukmės insulino preparatų – greitai, trumpai, vidutinės trukmės ir ilgai veikiantys bei mišraus tipo insulinai, kurių sudėtyje yra trumpai ir ilgai veikiančio insulino. Siekiama, kad sintetinio insulino veikimo laikas ir kreivė būtų kuo artimesni natūraliam insulino išskyrimui. Cukrinio diabeto medikamentinio gydymo galimybės šiais laikais yra labai plačios.
Nuo 1922 m., kai gydant diabetą pirmą kartą buvo pavartotas insulinas, iki šiol ligos gydymo srityje įvyko didžiulis progresas. Mokslininkams modifikavus insulino molekulę, buvo sukurti nauji insulino preparatai – insulino analogai. Jie dar artimesni žmogaus fiziologijai. Šiuo metu pasaulyje diabetikai gydomi greito ir mišraus veikimo insulino analogų preparatais. Tai labai patogu pacientams, nes insulino galima švirkšti arba prieš valgį, arba po jo, insulino analogai organizmo daug greičiau pasisavinami.
Normaliai glikemijai pasiekti reikia daugkartinių insulino injekcijų, tačiau tai nepatogu, daugkartinės procedūros gerokai pasunkina 2 tipo diabetu sergančių žmonių kasdienybę. Tačiau problemą padeda išspręsti mišrūs insulino preparatai.
 

Kokį insuliną pasirinkti


Insulinų įvairovė leidžia pritaikyti pacientui tinkamiausią ir patogiausią. Tad kokį pasirinkti? Daugelis klinikinių tyrimų įrodė, kad labai svarbu tinkamai sureguliuoti glikemiją po valgio (iki 8,9 mmol/l), nes tai mažina pavojingų kraujagyslinių ligų riziką. Jei iki šiol ligonis matavo glikemiją tik ryte nevalgius, būtinai reikia pasidomėti, koks cukraus kiekis kraujyje yra praėjus dviem valandoms po valgio. Todėl optimalu vartoti tokį insuliną, kuris reguliuoja glikemiją ir nevalgius, ir po valgio.
Tokį darbą puikiausiai atlieka mišrus insulinas: greitai veikianti jo dalis mažina glikemiją po valgio, o lėtai veikianti – glikemiją tarp valgių ir naktį. Be to, šio tipo insuliną labai patogu vartoti, nes jo dažniausiai pakanka tik dviejų injekcijų per parą. Būtent tokio veikimo ir yra bifazio insulino analogas. Jį patogu ir paprasta dozuoti, lengva susišvirkšti. Pacientams, bijantiems, kad nesugebės tinkamai susišvirkšti insulino, dažnai sunku įveikti insulino švirkštimo baimę iki tol, kol jie patys pamato injektorių. Labai paprastas ir patogus tokio insulino injektoriaus naudojimas dažniausiai nugali šią baimę.
Tačiau vienas insulinas nėra panacėja. Kartais pacientams netinka ilgai ir greitai veikiančio insulino santykis viename preparate, kartais reikia paieškoti tinkamiausio injekcijoms laiko. Tačiau tinkamą sprendimą visada galima rasti. Tik reikia abipusio ligonio ir gydytojo supratimo. 

Gydymas tabletėmis baigėsi dešimtimis operacijų


Vytautas Labanauskas pasakoja, kad diabetas jam buvo diagnozuotas prieš trisdešimt aštuonerius metus visai netikėtai. Tiesiog prieš vykdamas į užsienį atostogauti vyriškis nuėjo pasitikrinti sveikatą ir sužinojo diagnozę. „Tikriausiai diabetu sirgau jau ir anksčiau, nes nuolatinis burnos džiūvimas kankino jau senokai, tik aš nežinojau, kad tai gali būti ligos požymis”, – pasakoja Vytautas. Vėliau vyriškis papuolė pas gydytoją, kuri nesureikšmino šios ligos ir dar beveik metus gyveno be jokio rimto gydymo. Sunerimęs dėl savo sveikatos vyriškis ėmė konsultuotis su kitais medikais. Jų buvo daug. Ir visi siūlė gydytis tabletėmis. „Tos tabletės dar buvo rusų gamybos, tokios didžiulės, kad išgėręs jas jausdavausi sotus ir net valgyti nenorėjau”, – šypteli Vytautas.
Tačiau po dešimties metų gydantis tik tabletėmis, liga nesitraukė. Atsirado komplikacijų. Ant kojų pirštų atsirado nedidelių, bet skausmingų žaizdelių. Medikai konstatavo, kad kreiptasi per vėlai, ir pasiūlė vienintelę išeitį – pirštų amputaciją. „Taip ir pradėjau amputuoti tuos pirštus vieną po kito. Kiekvienam reikėjo atskiros operacijos, o po operacijos gijimas irgi buvo sudėtingas”, – prisimena operacijų maratoną Vytautas. Dabar vyriškis teturi du pirštus ant vienos kojos ir nei vieno piršto ant kitos. Tada nuo nuolatinio tablečių vartojimo vyriškiui užkalkėjo kraujagyslės – vėl sekė viena po kitos operacijos, o kur dar trys išgyventi infarktai.
Ir tik po beveik trisdešimties metų vyriškis papuolė pas gydytoją, kuris griežtai uždraudė gerti tas tabletes ir pasiūlė diabetą gydyti insulinu. „Nuo to laiko komplikacijos baigėsi. Tik, deja, organizmas nuo operacijų liko išsekęs. Jei nuo pat pradžių medikai man būtų skyrę insuliną, tikriausiai su diabetu būtų buvę paprasčiau gyventi”, – pasakoja beveik keturiasdešimt metų diabetu sergantis vyriškis.
 

Insulino bijoti nereikia


Prof. habil. dr. Gintautas Kazanavičius sako, kad sergančiam cukriniu diabetu žmogui svarbiausia yra vengti gresiančių komplikacijų. „O to išvengti padeda geras cukraus kiekis kraujyje, lipidai ir sureguliuotas arterinis kraujo spaudimas – tai trys banginiai, ant kurių laikosi diabeto gydymas”, – sako G. Kazanavičius. Sergantysis turi žinoti, kad gerą savijautą palaikyti padeda fizinis aktyvumas ir laiku skirtas tinkamas gydymas. „Tabletės nėra visagalės. Ligos pradžioje jos gal ir padeda. Tačiau, kai liga progresavusi, insulino terapija yra būtina. Tenka pastebėti, kad žmonės jo baiminasi. Vyrauja įsitikinimas, jog, pradėjus insulino terapiją, iš karto prasidės komplikacijos. Tai neteisinga nuomonė. Jei, pradėjus insulino terapiją, vystosi komplikacijos, tai tėra tik užburto rato paskutinis langelis. Kai pavėluotai skiriame insuliną, jau nebegalime sustabdyti tos griūties lyg nuo kalno krentančių akmenų. Todėl pavėluotai skirtas insulinas ir nebegali sustabdyti komplikacijų atsiradimo. Todėl laiku pradėta insulino terapija gali apsaugoti nuo komplikacijų”, – aiškina endokrinologijos skyriaus vadovas. Medikas sako, kad insulinas turi būti paskirtas laiku, o gydant diabetą jis gali būti vartojamas kartu su tabletėmis.
„Tai yra pasauliniai standartai. Pacientai dažnai gydytojų prašo neskirti insulino, tačiau ši taktika nėra teisinga. Tad labai svarbu, kad žmonės suvoktų, jog gydant diabetą insulinas yra vaistas numeris pirmas”, – pabrėžia G. Kazanavičius
 

Nuo insulino atradimo medicina patobulėjo


Šiuo metu genų inžinerijos būdu pagaminti insulinai atitinka natūralią žmogaus insulino sudėtį, yra labai aukštos kokybės ir vartojami visame pasaulyje. Insulino preparatai skiriasi pagal veikimo trukmę, pasisavinimo greitį ir sudėtį. Yra įvairios veikimo trukmės insulino preparatų – greitai, trumpai, vidutinės trukmės ir ilgai veikiantys bei mišraus tipo insulinai, kurių sudėtyje yra trumpai ir ilgai veikiančio insulino. Siekiama, kad sintetinio insulino veikimo laikas ir kreivė būtų kuo artimesni natūraliam insulino išskyrimui. Cukrinio diabeto medikamentinio gydymo galimybės šiais laikais yra labai plačios.
Nuo 1922 m., kai gydant diabetą pirmą kartą buvo pavartotas insulinas, iki šiol ligos gydymo srityje įvyko didžiulis progresas. Mokslininkams modifikavus insulino molekulę, buvo sukurti nauji insulino preparatai – insulino analogai. Jie dar artimesni žmogaus fiziologijai. Šiuo metu pasaulyje diabetikai gydomi greito ir mišraus veikimo insulino analogų preparatais. Tai labai patogu pacientams, nes insulino galima švirkšti arba prieš valgį, arba po jo, insulino analogai organizmo daug greičiau pasisavinami.
Normaliai glikemijai pasiekti reikia daugkartinių insulino injekcijų, tačiau tai nepatogu, daugkartinės procedūros gerokai pasunkina 2 tipo diabetu sergančių žmonių kasdienybę. Tačiau problemą padeda išspręsti mišrūs insulino preparatai.
 

Kokį insuliną pasirinkti


Insulinų įvairovė leidžia pritaikyti pacientui tinkamiausią ir patogiausią. Tad kokį pasirinkti? Daugelis klinikinių tyrimų įrodė, kad labai svarbu tinkamai sureguliuoti glikemiją po valgio (iki 8,9 mmol/l), nes tai mažina pavojingų kraujagyslinių ligų riziką. Jei iki šiol ligonis matavo glikemiją tik ryte nevalgius, būtinai reikia pasidomėti, koks cukraus kiekis kraujyje yra praėjus dviem valandoms po valgio. Todėl optimalu vartoti tokį insuliną, kuris reguliuoja glikemiją ir nevalgius, ir po valgio.
Tokį darbą puikiausiai atlieka mišrus insulinas: greitai veikianti jo dalis mažina glikemiją po valgio, o lėtai veikianti – glikemiją tarp valgių ir naktį. Be to, šio tipo insuliną labai patogu vartoti, nes jo dažniausiai pakanka tik dviejų injekcijų per parą. Būtent tokio veikimo ir yra bifazio insulino analogas. Jį patogu ir paprasta dozuoti, lengva susišvirkšti. Pacientams, bijantiems, kad nesugebės tinkamai susišvirkšti insulino, dažnai sunku įveikti insulino švirkštimo baimę iki tol, kol jie patys pamato injektorių. Labai paprastas ir patogus tokio insulino injektoriaus naudojimas dažniausiai nugali šią baimę.
Tačiau vienas insulinas nėra panacėja. Kartais pacientams netinka ilgai ir greitai veikiančio insulino santykis viename preparate, kartais reikia paieškoti tinkamiausio injekcijoms laiko. Tačiau tinkamą sprendimą visada galima rasti. Tik reikia abipusio ligonio ir gydytojo supratimo.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai