Citomegaloviruso infekcija (B25)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – Cytomegalovirus (Human Herpes virus 5) (CMV, HHV5), turintis DNR, priklauso Herpesviridae šeimai.
2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – sergantis CMV infekcija žmogus ar besimptomis viruso nešiotojas;
užkrėstas žmogus nuolat išskiria virusus su seilėmis, šlapimu, išmatomis, o maitinančios motinos – su pienu;
užsikrečiama įvairiais būdais: lašiniu per orą, sąlyčio (per seiles), lytinių santykių metu, per motinos pieną, perpilant kraują, persodinant organus.

Galimas prenatalinis vaisiaus užkrėtimo kelias (3% sergančių moterų, 10% nėščiųjų nėštumo metu CMV infekcija gali paūmėti); Perinatalinis užkrėtimas – naujagimis užkrečiamas gimdymo metu per užkrėstus motinos gimdymo takus.
3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis nežinomas, nes pirminė CMV infekcija dažniausiai slapta (latentinė); daliai ligonių gali pasireikšti ūminė fazė, kuriai nurimus, liga pereina į
antrinę latentinę citomegaliją. Įgimta (prenatalinė) citomegaliją Užkrėtus vaisių ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu: vaisiaus žuvimas gimdoje,
įvairių organų raidos sutrikimai, mikrocefalija (30–50%) su ar be galvos smegenų kalcifikacijos, mikrogirija, hidrocefalija, širdies ydos, inkstų, plaučių, virškinamojo kanalo vystymosi defektai.
Užkrėtus vaisių vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu: priešlaikinis gimdymas, iš karto po gimdymo simptomų triada: gelta, hepatosplenomegalija ir hemoraginiai odos bėrimai, tarpaudininė pneumonija,
nefritas,
enterokolitas,
klausos nervo uždegimas,
chorioretinitas, regimojo nervo atrofija (aklumas),
protinio ir fizinio vystymosi atsilikimas,
galima mirtis pirmomis savaitėmis po gimimo.
Įgyta citomegalija
Ūminiai klinikiniai naujagimių, vaikų ir jaunuolių ligos požymiai (citome-galovirusinė mononukleozė arba mononukleozės sindromas):
ilgalaikis (15 d.–3 mėn.) karščiavimas 38–40 °C, astenija, faringitas, galvos skausmai, silpnumas, apie 25% pacientų – splenomegalija, hepatomegalija, gelta,
tonzilitas ir limfadenitas (dažniausiai sprando) būna retai.
Jei infekcija išplitusi: pneumonija, miokarditas, encefalitas, artritas.
Kiti reti ligos požymiai:
tarpaudininė pneumonija,
Guillain-Barre poliradikuloneuritas,
miokarditas, perikarditas,
gastritas, ezofagitas, kolitas (pseudomembraninis, opinis), cholangitas, hepatitas,
retinitas (dažniau imunosupresljos atvejais) su hemoragijomis ir tinklainės edema.
4. Diagnozę pagrindžia:
virusologinis tyrimas – viruso išauginimas iš tiriamosios medžiagos (seilių, šlapimo, gerklų išplovų), mikroskopija: bioptate iš pažeistų organų (plaučių, kepenų, inkstų, antinksčių, galvos smegenų, žarnų), seilėse, smegenų skystyje, šlapime randama tipiškų gigantiškų ląstelių su intarpais (citomegalinės ląstelės), kurios atrodo kaip „pelėdos akys“; CMV antigenų radimas audiniuose, šlapime imunologinėmis reakcijomis; savitųjų antikūnų IgM klasės radimas (IFR, ELISA) rodo pirminį užkratą arba latentinės infekcijos paūmėjimą, tačiau net po 4 mėn. nuo ligos pradžios jų gali nebūti (svarbi yra titrų dinamika); CMV nukleorūgščių radimas tiriamojoje medžiagoje (PGR);
kraujo tyrime randama limfocitozė, dažnai trombocitopenija, granulocitopenija, hemolizinė anemija, padidėja transaminazių aktyvumas, ypač ALT, kepenų punkcijos histologiniame tyrime – nespecifinio hepatito vaizdas, moterims įtariama lėtinė CMV infekcija, jei gimsta negyvi naujagimiai, persileidimai, priešlaikiniai gimdymai.
5. Diagnozės formulavimas:
CMV infectio (infectio citomegalovirosa): hepatitis ac. (retinitis ac. ir kt.) f.levis (mitis, gravis). Mononucleosis citomegalovirosa f.levis (mitis, gravis).
II. Gydymas:
1. Trečiasis režimas.
2. Dieta – P1.
3. Etiotropinis gydymas (kai yra ūminė ligos eiga, imunosupresinė būklė): gancikloviro švirkščiama į veną 10 mg/kg 2 kartus per parą, darant vienos valandos pertrauką, trukmė – 3 sav.; gancikloviro į akies vidų (400 mg 2 kartus per savaitę), kurso trukmė – 3 sav. (esant akių patologijai); arba foskarneto infuzija: pradinė dozė – 20 mg/kg per 30 min., vėliau 200 mg/kg per dieną (2 infuzijos per 2 vai.), dozė palengva mažinama, atsižvelgiant į kreatinino klirenso rezultatus, kurso trukmė – 3 sav., CMV retinitui gydyti į veną švirkščiama foskarneto 60 mg kg per parą kas 8 val., trukmė – 14–21 d., sunkiais atvejais 90–120 mg/kg per parą. Gancikloviras turi mielotoksinį, o foskarnetas - nefrotoksinį poveikį, todėl kūdikiams ir vaikams, sergantiems ūmine CMV infekcija, gydyti vietoj jų skiriama izoprinozino, kuris slopina CMV dauginimąsi, stiprina organizmo imuninę sistemą. Vaisto dozė parenkama individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę bei kūno masę.
Vaistų neskiriama nėščiosioms ir maitinančioms motinoms. Literatūroje aprašyti nėščiųjų CMV pirminės ūminės infekcijos gydymo antihemotoksiniu Engystol preparatu (po 1 tab. 3 kartus per dieną, 14 dienų) atvejai, nustatytas savitųjų IgM klasės antikūnų išnykimas kraujyje.
4. Patogenezinis gydymas:
karščiavimo laikotarpiu – detoksikuojantis gydymas: gliukozės, elektrolitų tirpalai gerti ar į veną.
5. Simptominis gydymas:
galvos skausmas malšinamas nenarkotiniais analgetikais.
Imunoprofilaktika: jei žinoma, jog buvo seronegatyvios nėščiosios sąlytis su ligoniu, jai reikėtų įšvirkšti žmogaus anti-CMV imunoglobulino.

 

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai