Cezario operacija – mada, kurios reikėtų vengti

Per pastarąjį dešimtmetį cezario pjūvio operacijų skaičius padvigubėjo. Didelė dalis šių operacijų atliekama dėl įvairių vaisiaus ir nėščiosios patologijų. Tačiau nemažai prie jos populiarėjimo prisidėjo skausmo baimė, klaidingas įsitikinimas, jog „Cezario operacija“ yra mažiau pavojinga bei madinga. Deja, pasak „Narmeda“ klinikos gydytojo akušerio-ginekologo Egidijaus JAKIŪNO, cezario pjūvio operacijos nėra tokios jau nekaltos kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
 

Operacija, siekianti šimtmečius


Cezario operacija daroma jau seniai. Ji minima žydų talmude, graikų mituose ir romėnų įstatymuose. Manoma, kad operacijos pavadinimas kilęs nuo Romos imperijos laikais galiojusio įstatymo „Lex cesarea“, kuris reikalavo, kad vaisius būtų išimtas iš gimdymo metu mirusios moters įsčių gelbėjimo ar laidojimo tikslais. Keletas šaltinių nurodo, kad garsiojo Romos imperatoriaus Gajaus Julijaus Cezario pavardė kilusi iš to, kad vienas iš karvedžio protėvių gimė šios operacijos būdu. Ilgus šimtmečius dėl prastos sanitarinės padėties ir kitų priežasčių dauguma moterų po cezario operacijos neišgyvendavo.
Ši situacija kardinaliai pasikeitė pastaraisiais dešimtmečiais. Antibiotikų atsiradimas bei operacijos tobulėjimas lėmė tai, kad cezario operacija tapo viena dažniausių operacijų pasaulyje. Ši tendencija pastebima ir Lietuvoje.
Pasak gyd. Egidijaus Jakiūno, nemažai prie to prisidėjo kaimynių, tetų bei draugių šiurpūs atsiminimai, susiję su gimdymu natūraliais gimdymo takais. Neretai moteris atvyksta iš anksto nusiteikusi prieš natūralų gimdymą ir reikalauja cezario operacijos. Tačiau, pasak mediko, visos moterys turėtų rinktis gimdymą natūraliais takais. Cezario pjūvio operacija atliekama tik iškilus pavojui motinos ar vaiko sveikatai ar tais atvejais, kai moteris dėl vienokių ar kitokių priežasčių (tai įvairios moters ligos) negali gimdyti pati.
Deja, atsiranda medikų, kurie cezario pjūvio operacijas atlieka ir be medicininių indikacijų. Dauguma gydytojų vienbalsiai sutinka, kad vien dėl moters noro atlikti tokią operaciją neetiška. Visada paprasčiau operuoti, nes operacija tetrunka trisdešimt minučių, o gimdymas – vidutiniškai apie šešias valandas.

 

Tamsioji „lengvo“ gimdymo pusė


Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad cezario operacija patogesnė ir lengvesnė, tačiau realybė visai kitokia.
Tai yra intervencija, dėl kurios padidėja kraujavimo, gimdos uždegimo, žaizdos ir šlapimo takų infekcijos rizika. Kad būtų išvengta šių komplikacijų, pooperaciniu laikotarpiu skiriami antibakteriniai, gimdą sutraukiantys, kraujo krešumą koreguojantys preparatai.
Tačiau visiškai išvengti komplikacijų nepavyksta. Retesniais atvejais įvyksta šlapimo takų bei žarnyno pažeidimai ar tromboembolijos (užsikemša kraujagyslės), dėl kurių moteris gali tapti neįgali visam likusiam gyvenimui.
Nereikėtų pamiršti ir anestezijos keliamo pavojaus. Gyd. E. Jakiūno teigimu, cezario pjūvio operacija kelia pavojų ir naujagimiui. Dėl šios operacijos padidėja kūdikio sužalojimo, gydymo intensyvios terapijos skyriuje grėsmė ir didesnė plaučių patologijos rizika.
Po cezario operacijos moteris ligoninėje praleidžia ilgesnį laiką nei gimdydama pati. Be to, ilgiau užtrunka ir organizmo atsigavimas.
Po cezario operacijos padidėja grėsmė kitiems nėštumams: kito nėštumo metu gali įvykti gimdos plyšimas, padidėti placentos pirmeigos ir kitų anomalijų rizika. Gyd. E. Jakiūno teigimu, moters mirties rizika dėl cezario pjūvio operacijos padidėja net kelis kartus, palyginti su gimdymu natūraliais takais. Ypač pavojinga, kai atliekama skubi operacija.
Gimdymas natūraliais takais yra saugus ir motinai ir vaisiui, pogimdyminis laikotarpis lengvesnis nei po operacijos, gimdamas vaikas gauna streso hormonų, dėl ko jis labiau pasiruošia savarankiškam gyvenimui, būna stipresnis. Po normalaus gimdymo jau po 6 valandų mama su vaiku gali važiuoti namo, tuo tarpu pooperacinis laikotarpis trunka daug ilgiau.
 

Vis dar gajūs mitai


Nemažai prie cezario pjūvio operacijos populiarėjimo prisideda ir gausybė visuomenėje paplitusių mitų.
Vienas dažniausių – gimdyti natūraliais takais negalima dėl nėščiosios trumparegystės. Pasak gyd. E. Jakiūno, trumparegystė nėra gimdymo natūraliais takais kontraindikacija. Akių ligos, kurias galėtų komplikuoti natūralus gimdymas (stangos), yra ypač retos. Apie stangų pavojų tokiais atvejais sprendžia akių ligų gydytojas. Jei gimdymas negalimas, tokiais atvejais renkamasi cezario pjūvio operacija.
Tačiau nereikėtų pamiršti, kad yra ir kitų būdų sumažinti stangų poveikį – tai gimdymo užbaigimas panaudojant vaisiaus vakuumekstrakciją ar akušerines reples. Kitas mitas, kad moteris po cezario pjūvio operacijos kitą vaiką privalo gimdyti tik tokiu pat būdu. Pasak mediko, tik nedaugeliui moterų po cezario pjūvio operacijos negalima gimdyti natūraliais gimdymo takais. Apie 80–90 proc. moterų gali sėkmingai pagimdyti pačios, jei nėra kitų priežasčių vėl atlikti operaciją.
Pasak jo, natūralus gimdymas geriau ir moteriai ir vaikeliui. Kiekviena moteris po natūralaus gimdymo į įprasto gyvenimo vėžias grįžta skirtingai. Gimnastika, fizinis aktyvumas padeda greičiau atsigauti. Kegelio pratimai padeda palaikyti tarpvietės raumenų tonusą, yra gera šlapimo nelaikymo ir lytinių organų nusileidimo profilaktikos priemonė. Praėjus 6 savaitėms po gimdymo ar cezario pjūvio operacijos, galimas įprastinis fizinis krūvis ir sportas.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai