Cervikalgija (G 54.2; M 54.2)

Apibrėžimas. Kaklo vertebrogeninė liga paprastai prasideda cervikalgijos sindromu. Tai stuburo judesio segmento pažeidimo, dažniausiai degeneracinės stuburo ligos, pirmieji požymiai. Cervikalgijai būdingi šie simptomai: a) sprando srities skausmas; b) palpacinis stuburo judesio segmento (-ų) skausmingumas (statinė spaudimo alodinija ar hiperalgezija); c) funkcinis stuburo judesio segmento (-ų) nejudrumas; d) paravertebralinė raumenų fiksacija, sustandėjimas, atliekant judesį, išryškėja ribotumas ir tai įvertinama kaip raumenų spazmas.

Klinika. Sprando srities skausmas ūminėje stadijoje būna aštrus (skaičių analogijos skalėje 6–8 balai; skauda sukiojant kaklą, gulint ir bet kokioje padėtyje ramybės būsenos) arba poūmis, maudžiantis, vidutinio stiprumo ar silpnas (2–5 balai;). Jis plinta į šalia stuburo esančius odą, poodį ir kitus audinius, kurių inervacija sutampa su nugarinio nervo užpakaline šaka. Paravertebralinė raumenų fiksacija apima ne tik kaklo sritį, bet ir viršutinę krūtinės dalį, nes refleksiškai spazmuoja ne tik kaklo raumenys (m. trapezius, m. sternocleidomastoideus, m. scalenus), bet ir raumenys, fiksuojantys pečių lanką prie krūtinės ląstos (m. supraspinatus, m. infraspinatus, m. rhomboideus, m. pectoralis major et minor). Pakinta stuburo konfigūracija: išsilygina fiziologinė kaklinės stuburo dalies lordozė, atsiranda kifozė, skoliozė, kifoskoliozė.

Ligos eiga gali būti ūminė (iki 1-1,5 mėn.) ar poūmė (1,5-3mėn.). Pirmuoju atveju visi simptomai būna labai stiprūs, greitai atsiranda ir progresuoja. Antruoju atveju jie progresuoja pamažu, būna silpnesni. Pirmą kartą pasireiškę simptomai trunka ne ilgiau kaip 1–2 savaites, cervikalgijai kartojantis – ilgiau (6–8 savaites).

Gydymas. Esant reikalui ūminio skausmo metu taikoma laikina imobilizacija (3–7 d. ortopedinė apykaklė), skiriama vietinių tepalų ir geriamųjų vaistų – nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, miorelaksantų. Esant stipriam skausmui (pasiekus 8 balus ir daugiau), jei du medikamentai nepadeda, papildomai skirtina tramadolio. Jei šios priemonės nepadeda ir neįtariamas emocinis skausmo komponento dominavimas – tikslinama diagnozė. Iš fizioterapinių priemonių saugiausia TENS. Funkcijai pagerinti ir reparacijai pagreitinti skiriama mobilizuojanti kineziterapija, sukietėjusių raumenų masažas, stuburo judesių gerinimas – mobilizacija. Metabolizmą gerinančių priemonių skyrimo efektyvumas neįrodytas, jos parenkamos individualiai.

Prognozė. Siekiama, kad pacientas sugrįžtų prie įprastų darbų per 2–3 savaites.

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.