Cerebrinio paralyžiaus diskinezinė forma (G 80.3)

Apibūdinimas. Cerebrinio paralyžiaus diskinezinė forma sudaro apie 25–30 % atvejų. Dažniausiai etiologija siejama su perinataline asfiksija ir branduoline gelta, tačiau dabar prenatalinių ir perinatalinių veiksnių įtaka vėlesnių hiperkinezių formavimuisi vertinama prieštaringai.

Klinika. Ekstrapiramidiniai judesių sutrikimai pasireiškia iki 90 % vaikų, patyrusių stiprią naujagimių geltą. Dažniausiai būna atetozės, labiau apimančios rankas ir mažiau kojas. Kartu gali būti veido hiperkinezės, fonacijos pokyčių ar kitų judesių sutrikimų. Kai kamieno branduoliai pažeidžiami, esant bilirubininei geltai, atsiranda būdinga žvilgsnio parezė, kurtumas, sutrinka pažinimas. Neišnešiotiems naujagimiams šių požymių gali būti ir nesant didelės hiperbilirubinemijos. Kitais cerebrinio paralyžiaus atvejais atetozės, sukeltos ne hiperbilirubinemijos, paprastai atsiranda išnešiotiems kūdikiams, kurių intelekto raida normali. Atetozių būna apie 25 % vaikų, kuriems yra cerebrinis paralyžius. Kartais atetozės išryškėja ne tuoj pat po gimimo. Šis reiškinys mėginamas paaiškinti tuo, kad anatominis substratas, būtinas atetozėms pasireikšti, pažeidimo metu būna nepakankamai susiformavęs. Atetozės gali progresuoti net antruoju gyvenimo dešimtmečiu, o jų pobūdiskisti, paprastai jos tampa distoninės. Kita hiperkinezės forma – chorėja – dažniausiai kaip ir choreoatetozė būna iki 25 % sergančių cerebriniu paralyžiumi asmenų. Ligonių, kuriems ji pasireiškia izoliuotai, intelekto koeficientas (IQ) dažnai (iki 95 % atvejų) būna mažesnis kaip 70. Kaip ir atetozės, chorėjos vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, dažniausiai pasireiškia 3–5 gyvenimo metais, dėl to gali kilti diferencinės diagnostikos sunkumų.

 

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.

Mūsų draugai