Celiulito vystymosi etapai

I. Sulėtėjus kraujo tekėjimui mažajame kraujo apytakos rate, sutrinka audinių aprūpinimas krauju bei atsiranda išankstinė prielaida celiulitui pasireikšti, nors akivaizdžių požymių kol kas dar nematyti. Vienas iš ankstyvojo celiulito pasireiškimo požymių – lėčiau gyjančios mažos žaizdelės bei įdrėskimai.
Dėl veninės kraujo apytakos sulėtėjimo, audiniuose kaupiasi skystis. Mažosiose venose bei kapiliaruose kraujotakos praktiškai beveik ir nelieka. Čia gaminamos kenksmingos medžiagos (tokios kaip pieno rūgštis, amoniakas), kurioms veikiant kraujagyslių sieneles, prasideda uždegimas.
Limfos cirkuliacijai sulėtėjus, ji pradeda kauptis audiniuose. Tokiu būdu, limfoje esantis baltymas (sudarydamas skaidulines struktūras) nusėda audiniuose.

II. Sutrikus normaliai audinių kraujo apytakai, padidėja venų bei kapiliarų pralaidumas, o tai (užsistovėjusio kraujo poveikyje) gali sukelti nedidelius įplyšimus. Kraujas ir limfa, prasiskverbę į audinius, padidina vidinį audinių slėgį, ir taip dar labiau sutrikdomas kraujo bei limfos nutekėjimas.

Matomi šio etapo požymiai – subliuškusios venos (taip vadinamos kraujagyslių žvaigždutės) ir nedideli, pakitusios odos spalvos ploteliai. Apčiuopos būdu pastebima, jog dengiamasis audinys tapo stangrus ir kietas, o liečiant, – skausmingas.

III. Per kelias savaites ar mėnesius audiniuose susikaupusių skysčių limfagyslės jau nebeįstengia pašalinti. Skysčio susikaupimas šiame etape tampa būdingu audinių požymiu. Audiniai išbrinksta, pastorėja ir dėl to iškyla paviršiun plaukelių folikulai bei prakaito liaukos – oda tampa nelygi ir savotiškai panaši į “apelsino žievelę”.



IV. Limfos tekėjimas tuomet faktiškai jau nebevyksta, o baltymas, susisukęs į specifinės formos skaidulas, nusėda audiniuose. Dėl fibroblastuose vykstančių gyvybinės veiklos procesų (kuriems nebeužtenka deguonies ir maisto medžiagų) baltyminės skaidulos sustorėja. Aplink riebalines ląsteles šios skaidulos sudaro tamprų tinklą, kuris, sudarydamas griežtą “pasienio užkardos” efektą, neleidžia pasišalinti skysčiams iš audinių, ir dėl to oda atrodo “išgverusi”, glebi. Dėl skysčio susikaupimo audiniai perdaug jais prisisotina, o tai trukdo normaliai kraujo cirkuliacijai, tad jis paprasčiausiai nuteka aplinkiniais keliais, “apeidamas” šią sritį, dėl to ir odos temperatūra čia gerokai sumažėja.
Veninė kraujotaka, gyvybinės ląstelių veiklos produktų šalinimas bei toksinų neutralizacija sutrinka. To išdavoje lengvai pažeidžiamas gyslų vientisumas ir lengvai susidaro mėlynės, kurios atslūgsta gana negreitai.
V. Kadangi kraujas į celiulitinį audinį nebepatenka, tos sritys, pro kurias jis teka, paprastai reaguoja į didelius čia pritekančio kraujo kiekius. Dėl metabolinių toksinų, susikaupusių kraujagyslių aplinkoje, jų spindis žymiai padidėja (daugiau priteka kraujo), todėl tarp šaltų celiulitinio audinio plotų atsiranda karštesnės vietos – “salelės”.

VI. Aplinkui riebalines pažeisto audinio ląsteles ir toliau formuojasi baltyminės skaidulos. Riebalų šalinimas iš riebalinių ląstelių nebevyksta dėl nepakankamo jų aprūpinimo krauju. Riebalai šiose ląstelėse (dėl jų paviršiuje esančių riebalus saugančių receptorių) ir toliau kaupiasi. Riebalų daugėja, skaidulos darosi vis storesnės, o jų kiekis vis didėja. Riebalai, limfa ir baltyminės skaidulos sudaro stambius korėtus darinius – steatomas. Sudarydamos specifinius sustorėjimus bei iškilimus odos paviršiuje, šios steatomos “gadina” ir visą figūrą.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai