Ar saugu dirbti kompiuteriu?

isai neseniai kompiuteris buvo prabanga, o dabar jau daug kas be jo neįsivaizduoja ne tik savo darbo, bet ir poilsio. Tai, ką anksčiau dirbo keli žmonės, dabar, dirbdamas kompiuteriu, gali atlikti vienas žmogus. Kompiuterio reikšmė darbo efektyvumui lyg nenuginčijama, - jis praverčia daugelyje veiklos sferų. Tačiau dažnai pažeidžiamos saugios darbo su kompiuteriu sąlygos, daug kas dirba senesnio modelio kompiuteriais. Besidžiaugiant masine “kompiuterizacija”, pamirštas kitas lazdos galas, - dauguma net nežino, koks kompiuterių poveikis sveikatai, o ką jau kalbėti apie taisyklių laikymąsi!
 

Užsienyje jau seniai pastebėta ir iškelta dirbančiųjų su kompiuteriu sveikatos problema, pas mus - tik prabylama. 1998 m. gruodžio 1-2 dienomis Vilniuje,. Litekspo parodų rūmuose, vyko pirmoji tarptautinė paroda ir konferencija “Profesinė sauga ir sveikata”. Viena iš giliai analizuotų temų - darbas su kompiuteriu. Atskleistas ne tik tiesioginis, fiziologinis, bet ir psichologinis (iki tol mums negirdėtas) poveikis žmogui. Remtasi Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse (kur padėtis panaši) neseniai atliktais tyrimais bei apklausomis.
Vienoje Baltarusijos gamykloje atliktas tyrimas rodo, jog dirbantiems su kompiuteriais ilgiau nei 4 val. dažniausiai pasireiškė kaulų, raumenų, kraujo apytakos ir nervų sistemos bei odos ir regėjimo patologiniai pakitimai. Jų simptomai - greitas nuovargis, galvos skausmai, dirglumas, depresija ir pan. Kad kuo mažiau būtų žalojama žmogaus sveikata, siūloma dirbti tik aukštos kokybės, sertifikuotais kompiuteriais, laikytis nustatytų profesinės saugos reikalavimų. Organizuojant darbo procesą, laikytis fiziologinių ir higieninių normų reikalavimų, nuolat kontroliuoti darbo sąlygas ir t.t.
Kito tyrimo metu visiems tirtiems dirbantiems su kompiuteriu nustatytas regos įtampos kenksmingumas. 25 proc. dirbančiųjų nebuvo taikomas darbo ir poilsio režimas - t.y. buvo viršyta higienos norma. Regos ir įtampos faktinio kenksmingumo dydis priklauso nuo darbo su kompiuteriu trukmės, t.y. nuo darbo ir poilsio režimo. O elektromagnetinio ir elektrostatinio lauko įtampos nustatytų dydžių svyravimais priklauso nuo kompiuterio klasės ir darbo vietos, bet ne nuo darbo laiko su kompiuteriu trukmės.
Esant netinkamam aplinkos apšvietimui ir naudojamai displėjaus rūšiai, pasireiškia dirbančiųjų regos sutrikimo simptomai: akys parausta, tampa jautrios šviesai, peršti ir t.t.
Fiziologiniai-cheminiai veiksniai ne tik daro tiesioginį poveikį tam tikriems organizmo fiziologiniams procesams, bet ir kenkia netiesiogiai, nes veikia kaip psichologinis impulsas. Vien žinojimas, jog yra kenksmingas veiksnys, kelia baimę, kad galima prarasti sveikatą ar net gyvybę. Kenksmingo veiksnio įtaka gali būti perdėta. Tai atsitinka, kai įvedama nauja technika ar technologija, pvz., kompiuterizavimas. 40-yje įvairių Vilniaus firmų atlikta darbuotojų apklausa. Susisteminus duomenis padarytos išvados: didžioji dalis dirbančiųjų - jauni žmonės, iki 44 m. amžiaus. 55 proc. dirba 6 val. ir ilgiau, 40 proc. - 4 val. Daugiau kaip 30 proc. respondentų darbo vietą apibūdina kaip nekomfortišką, o 25 proc. - kaip nepatogią. Padaryta išvada, kad dirbantieji psichologiškai prisitaiko prie darbo vietos ir pradeda ignoruoti komforto pojūtį. Nė vienoje kompiuterio darbo vietoje nėra atramėlės kojoms, o 92,5 proc. neturi dokumento laikiklio. Darbo stalo plotas nėra pritaikytas darbui su kompiuteriu (dažniausiai naudojami paprasti stalai). 77.5 proc. neturi atramėlės riešui nei prie klaviatūros, nei prie pelės. 30 proc. kompiuteriai neturi ekrano filtro ir 95 proc. apklaustųjų dirba nuo 4 iki 8 val.


Norint sumažinti psichosocialinio streso poveikį dirbant su kompiuteriu, reikia keisti socialinę ir techninę sistemą, įvertinant darbo aplinkos poveikį.
Kompiuteriai paspartina streso atsiradimą, be to, keičia darbo pobūdį: atsiranda daugiau monotonijos, didesnės galimybės darbą kontroliuoti, darbas tampa labiau socialiai izoliuotas, atsiranda priklausomybė nuo kompiuterio programos, mažiau galimybių savarankiškai planuoti darbo laiką. Padidėja fiziologinė įtampa, kadangi darbas yra sėdimas ir mažai galimybių keisti kūno padėtį. O kur dar kiti faktoriai, pavyzdžiui, triukšmas, elektromagnetiniai spinduliai, oro temperatūra ir t.t.
Pirmieji streso simptomai - tai apetito stoka, kūno svorio mažėjimas, atminties pablogėjimas, nuolatinis nuovargis, galvos skausmai, mieguistumas. Vėliau dėl padidėjusios cholesterolio ir gliukozės koncentracijos vystosi širdies vainikinių kraujagyslių ligos, dėl išsiskiriančių vazokonstrikcinių medžiagų padidėja arterinio kraujo spaudimas, o dėl padidėjusios steroidų koncentracijos kraujyje ir dėl skrandžio rūgščių išsiskyrimo atsiranda stresinės skrandžio opos. Dirbančiųjų su kompiuteriu psichofiziologiniai tyrimai leidžia teigti, jog šis darbas reikalauja didelės nervinės fizinės įtampos, blogėja dėmesys, pastabumas. Darbo režimas nėra pakankamai reglamentuotas, nedaromos būtinos pertraukėlės, dirbama ilgiau nei 40 val. per savaitę. Tai gali pakenkti sveikatai. Kompiuterizuotų darbo vietų ergonominis įrengimas neatitinka higieninių reikalavimų, o tai sukelia papildomą fiziologinę įtampą ir gali būti viena iš streso priežasčių.
 

KELETAS HIGIENINIŲ DARBO SU KOMPIUTERIU REIKALAVIMŲ:


• Dirbantis su kompiuteriu privalo periodiškai tikrinti sveikatą kartą per dvejus metus.
• Patalpos turi būti nuolat vėdinamos.
• Atstumas tarp kompiuterio ekrano ir kito kompiuterio ekrano užpakalinės pusės - ne mažesnis kaip 2 m (nes užpakalinė pusė spinduliuoja dar labiau), o vienoje eilėje sustatytų videoterminalų atstumas tarp šoninių sienų ne mažesnis kaip 1.2 m.
• Atstumas nuo galinės sienos, kurioje yra durys, iki darbo stalo turi būti ne mažesnis 1.2 m.
• Atstumas nuo operatoriaus akių iki ekrano turi būti ne mažesnis kaip 40 cm.
• Kėdė turi atitikti ergonominius reikalavimus: būti su pakėlimo ir pasukimo mechanizmu, leidžiančiu keisti kėdės aukštį bei atlošo atlenkimo kampą, su alkūnramsčiais. Būtina atramėlė kojom. (Kėdė turi būti pritaikyta darbuotojui, o ne darbuotojas turi taikytis prie kėdės.)
• Nepertraukiamo darbo su kompiuteriu trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 1 val. (Tarp jų reikia pailsėti, pavaikščioti). Vidutiniškai kas dvi valandas turi būti daromos pertraukėlės (10 - 15 min.), kurių laiką gali reglamentuoti darbdavys.
AKIŲ IR BENDRINIAM NUOVARGIUI SUMAŽINTI MED. DR. JŪRATĖ NEVERAUSKIENĖ SIŪLO MAŽŲ PERTRAUKĖLIŲ METU ATLIKTI ATPALAIDUOJANČIUS PRATIMUS:
• Keletą kartų stipriai užsimerkti ir atsimerkti.
• Pakelti akis į viršų ir sukti ratu pagal laikrodžio rodyklę, vėliau prieš laikrodžio rodyklę. Kartoti keletą kartų.
• Sėdint žiūrėti tiesiai priešais save į tolimą objektą (galima žiūrėti pro langą) 2-3 sek., po to fiksuoti žvilgsnį į savo nosies galiuką 2-3 sek. Kartoti keletą kartų.
• Stovint arba sėdint priglausti delną prie sienos pečių aukštyje ir stumti sieną. Pirštai išskėsti taip, kad maksimaliai liestųsi su siena. Svoris turėtų būti vienodas visiems 5 pirštams, delnams, peties sąnariui. Tai turi tęstis iki 60 sek. Pakartoti tai kita ranka iki 10 kartų. Jeigu patogu, pratimą galima atlikti abiem rankom iš karto - taip sutaupysite laiką.
• Užmerkti akis ir jas pamasažuoti rodomųjų pirštų galiukais (iki 30 sek.).
• Tačiau reikia prisiminti, kad akių nuovargis gali vystytis esant netinkamai korekcijai, pablogėjus regėjimui ar esant netinkamam darbo vietos apšvietimui. Akių nuovargį galima mažinti specialiais lašeliais.
Kiekvienu neaiškiu atveju reikia kreiptis į akių gydytoją.
Akių gydytoja med. dr. Jūratė Neverauskienė,
Tel.: ( 8 27) 33 15 11,
33 15 55.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai