Atrodo, kad miestiečių migracijos į kaimą mada nesikeičia, o iškeitusieji didmiesčių triukšmą į kaimo ramybę atranda ne tik atgaivą, bet ir sveikatą. Prieš porą metų žurnalistė Diana Šležienė iš Kauno persikėlė gyventi į Narkūnus – kaimą, besiglaudžiantį prie Gelgaudiškio miestelio. Ir, kaip ji pati sako, ne tik nepražuvo, bet ir išmoko džiaugtis gyvenimu. Su žurnaliste kalbame apie šį kardinalų pokytį, kuriam ne visi gali ryžtis.
Kaip, būdama miesto žmogus ir tokios veiklios profesijos atstovė, ryžotės palikti įprastą aplinką?
Didelio ryžto nereikėjo – gyventi arčiau gamtos, kasdien justi po kojomis žemę buvo sena svajonė. Išėjo taip, kad prie tos svajonės gavau ir „priedą“ – gyvenu sename, dar prieš Antrąjį pasaulinį karą ręstame name, kur tvyro geroji senųjų šeimininkų aura. Tai buvo darbšti, turtinga zanavykų šeima, puoselėjusi sodą, gyvulius, ištvėrusi Sibirą ir vėl sugrįžusi į gimtąją stubą. Šiuose namuose buvo austa, verpta, skaitytos knygos. Gyvi to liudininkai – mano aptiktos senų staklių, baldų liekanos, verpimo ratelis, medžio apdirbimo įrankiai ir kt. Jau gal pusei senųjų Gelgaudiškio gyventojų (gyvenu šalia šio miestelio) išūžiau ausis, klausinėdama apie savo sodybą. Va, ir mėgstamiausia žurnalistinio darbo dalis – bendrauti su žmonėmis, fiksuoti įdomiausias detales čia, šiandien ir dabar.
Tačiau esate pripratusi prie miesto patogumų (turiu omenyje buitį) ar nesunku buvo prisitaikyti?
Name įrengėme visus miesto būsto patogumus, kartu išsaugoję duonkepę, zelikį (taip suvalkietiškai vadinama gulima krosnis) ir kt. Maistas auga lysvėje ar yra perkamas pas vietinius ūkininkus perpus mažesne kaina nei maksimose. O iki tokio paties prekybos centro nusipirkti aliejaus ar ryžių Kaune automobiliu važiuodavome 10–15 km – lygiai tiek pat dabar riedame iki Jurbarko ar Šakių centro. Ir jokiais pinigais neįvertinsi šviežio, ką tik nuskinto pomidoro, naminės duonos ar tikro kiaušinio skonio... Visa tai – skoniai, kvapai – man primena iki 10 metų kaime praleistą vaikystę. Tiesa, ją leidau kitoje Nemuno pusėje.
O aktyviai moteriai netrūksta veiklos?
Veiklos yra dešimtkart daugiau ir, svarbiausia, ji prasminga!
Kaip ir anksčiau, rašau straipsnius į įvairius leidinius, esu žurnalo „Gurmano gidas“ vyr. redaktorė – žodžiu, dirbu pagal profesiją ir visa tai darau naudodamasi bevielėmis susisiekimo priemonėmis. Tiesa, tokiais pat būdais, nepakeldami uodegos nuo kėdės, dirba ir daugelis kolegų Vilniuje ar Kaune, nes darbo krūvis toks, kad nėra laiko susitikti su straipsnio herojumi!
Bet pati maloniausia ir prasmingiausia veikla yra čia, Gelgaudiškyje. Lietuvoje daug kam žinomas Gelgaudiškio dvaras, šio miestelio bendruomenės, gyvuojančios daugiau nei dešimtmetį, veikla. Tiek pat laiko leidžiamas informacinis ir kultūrinis leidinys „Gelgaudukas“ – ar girdėjote, kad 2–3 tūkstančius gyventojų turintis miestelis savo pajėgomis leistų laikraštį?! Kultūros centras čia įrengtas kaip puikiausia Vilniaus kamerinė salė, o koncertuoti atvyksta žinomiausi šalies atlikėjai. Tai didžiausias gelgaudiškiečių pasididžiavimas ir, manau, puikus turizmo traukos centras. Et, atvažiuokit, pamatysit...
Tai, kaip supratau, visiškai nenusivylėte?
Ką jūs! Priešingai! Gal man pasisekė, gal Aukščiausiasis mane atvedė, ten kur būtų gera, bet jaučiuosi laiminga! Pirmaisiais metais vis išgirsdavome atsargius draugų, giminaičių klausimus: ar mums viskas gerai, ar neužpustė, ar turime ką valgyti... Dabar jau visi apsiprato, kad, „tepę slides į gūdų kaimą“, ne tik nepražuvome, bet išmokome džiaugtis gyvenimu, atsikratėme vartotojiškos visuomenės rūpesčių.
Mums, miestiečiams, diena prasideda skubėjimu, o kaip kaime?
Mano diena prasideda tyla, kurios fone girdžiu paukščių čiulbėjimą. Po truputį išmokau tyloje atskirti tam tikrus garsus: medžių šlamesį (sodyboje yra senų liepų alėja, kurios centre – gal tris šimtus metų menantis ąžuolas), šuns amtelėjimą, katės tipenimą. Man nereikia niekur skubėti, nes pabundu su saule ir iki miesto žmonių bendravimo laiko, tarkim 9–10 val. ryto, galiu laiko skirti smaksojimui į žaliuojantį sodą, rytiniam kavos puodeliui, pasivaikščiojimui su šunimi ar stebėjimui, kaip skleidžiasi lelijos tvenkinyje. Kai ryte niekur nereikia bėgti galvotrūkčiais, gali susidėlioti minčių tvarką, ir, prisėdus prie kompiuterio, darbai gula daug lengviau.
Mūsų žurnalas daug rašo sveikatos temomis, tai ir norėčiau kalbą pakreipti šia linkme. Ar kas pasikeitė ir į kurią pusę?
Gal 20 metų dirbau be atostogų (atostogomis nelaikau paknopstomis susiruoštą kelių dienų kelionę), tad lėtinis nuovargis buvo kasdienė duona. Negalavimai dingo pradėjus gyventi kaime – tik po savaitės ar dviejų prisiminiau, kad pamiršau gerti vaistus, kuriuos reikėdavo vartoti kasdien. Prisipažinsiu, jų negeriu jau dveji metai, o jaučiuosi sveika. Vidutiniškai kasdien 2–3 valandas dirbu fizinį darbą – tai geriausia mankšta sąnariams ir pakajus galvai. Kai esi natūraliai pavargęs, užmiegi tik spėjęs pagalvoti, kaip gražiai atrodys šiandien nudažytos palangės ar išgenėtas sodas... Vietoj raminamųjų ar migdomųjų dar galima vakarais pasėdėti ant suolelio prie namo ir stebėti, kaip į mūsų jūrą (taip vadiname tvenkinį) leidžiasi saulė. Jei nebūčiau apsigyvenusi lygumų krašte, tikriausiai būčiau ir nesužinojusi, kokiomis spalvomis nusidažo dangus leidžiantis saulei. Tuos saulėlydžio filmus žiūriu kiekvieną vakarą nemokamai, ir bet kokiu metų laiku!
Kaip į vandenį išnyko mano rytinė alerginė sloga, kuri ne vienerius kankino gyvenant mieste. Padariau išvadą – mažiau dulkių. Dingo migrena – ji, matyt, išsigando gryno oro. Kai pasėdėjus prie kompiuterio ima mausti nugarą, lekiu padirbėti į daržą – skausmą pamirštu. Jei kas nors suerzina, išeinu į kiemą ir galiu rėkti pavėjui ar prieš vėją – pykčio kaip nebūta.
Manau, kad sveikatą gerina ir tai, kad šalia mūsų gyvena šuo ir penkios katės. Kiekvienas gyvūnas turi savą atkeliavimo į namus istoriją, bet dažniausiai tai buvo kitų atstumti padarėliai. Šiandien jie yra nepakartojami mūsų draugai, kiekvienas turi savitą charakterį ir būdą bendrauti su žmonėmis, o gyvenimas be jų būtų liūdnesnis.
Ar mėgstate po žemę raustis?
Kadangi esu gimusi po Žemės ženklu, tai, sukišusi rankas į lysvę, jaučiu palaimą. Kai anksčiau darbe labai pavargdavau, nuvažiuodavau pas draugės mamą į kaimą ir prašydavau, kad man leistų nuravėti kokią lysvę. Padėdavo! Šiemet išbandysiu gamtinę žemdirbystę – braškių daigus sukišau po šiaudais, vasarą pažiūrėsim, ar bus uogų.
Na, bet braškėmis darbai nesibaigia?
„Paveldėjome“ du nemažus šiltnamius, vienas jų skirtas pomidorams, o kitas – agurkams. Lauko lysvėse auginu ridikėlius, salotas, įvairias prieskonines žoles, šiek tiek šakniavaisių. Visa tai nuskinta, išrauta keliauja ant stalo ir yra tiesiog sušlamščiama, nes būna be galo gardu. Sode auga daugiau nei 30 obelų, vyšnios, kriaušės, slyvos, be proto skanūs juodieji serbentai, avietės ir kt. Visi vaismedžiai ir daugelis vaiskrūmių yra senųjų šeimininkų palikimas, kai kurių mūsų sodo obuolių pavadinimus žino tik vyresnės kartos žmonės, mat tokio senumo obelys daugelyje sodybų buvo be gailesčio iškirstos. Iki kitos vasaros geriame obuolių sultis, kurių skonis pakylėja iki dangaus. Ar tai gali pakenkti sveikatai?!
Gal galite pasiūlyti kokių ypatingų receptų?
Mano receptų principas labai paprastas – daržovių šviežumas. Labai mėgstu garžgarstes. Kiek pasmulkinusi jų lapelius, įmetu kelis gabalėlius fetos ar savos gamybos sūrio, įpjaustau didesnį pomidorą, keletą juodųjų alyvuogių, viską apšlakstau alyvuogių aliejumi, ir štai jums puikiausios salotos – negėda ir išrankaus skonio svečiui iš sostinės patiekti. O rūgusį pieną su bulvėmis ar obuolių pyragą po mūsų obelimis lapnoja net didžiausi gyvenimo kaime pesimistai.
Kiek žinau, pati ir slegiate sūrį, ir kepate duoną...
Griekas būtų nekepti naminės duonos, kai turi duonkepę, ar nesuslėgti sūrio, kai iš kaimynės kada panorėjęs gali parsitįsti kibirą šviežio pieno. Išbandžiusi keletą sūrių gamybos būdų, apsistojau ties panyru. Tai šviežio saldaus pieno sūris, sutraukiamas šviežiomis citrinų sultimis. Vėliau jį gardinu druska, įvairiomis žolelėmis, net pipirais. Po poros dienų jis įgauna tam tikrą skonį ir, kaip sako ragautojai, yra pasakiško skonio, šiek tiek primena mocarelą. Tiesa, iš to kibiro pieno išeina ne tik kilogramas gardaus sūrio, bet ir guzas varškės, koks litras rūgpienio, dar puslitris grietinėlės ar grietinės.
Na, o kaip atžalos, ar pritaria mamos pasirinkimui?
Mano vaikai tolerantiški ir džiaugiasi, kad mamai gerai. Jie jau savarankiški, suaugę (dukrai – 25-eri, sūnui – 23 metai) ir visus gyvenimo pasikeitimus priima kaip sveikai mąstantys žmonės. Jie taip pat gerai jaučia gamtos raminamąjį poveikį ir atvažiavę kartais miega net po 12–14 valandų be pertraukos. Džiaugiuosi, kad galiu jiems padovanoti gabalėlį ramybės, kuri tvyro Narkūnų kaimo padangėje.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę