Ateities namas – sveikatą, energiją ir pinigus taupanti oazė

Pasyvus namas – tai mūsų ateities namas. Panašius šūkius girdėti teko tikriausiai ne vienam. Nežinia, ar visi jie, paklausti, kas yra ir kuo nuo įprastinių skiriasi pasyvieji namai, turėtų atsakymą. Pirmieji tokie būstai prieš daugiau nei dvidešimtį metų pasirodė Vokietijoje, o šiandien tokį rasti ar pasistatyti galima ir Lietuvoje. 

Sumažinti energijos suvartojimą naudojant tik vėdinimo sistemą – toks buvo pasyvaus namo standarto sukūrimo tikslas. Trumpai tariant, pasyviu vadinamas namas, kuriam reikia labai nedidelio energijos kiekio patalpoms šildyti ar šaldyti, karštam vandeniui paruošti ar buitiniams prietaisams prijungti. Toks namas sunaudoja vos ne dešimt kartų mažiau energijos nei įprastinis, todėl reikšmingai sumažina išlaidas. Be to, pasyviuose namuose išsaugomas sveikas mikroklimatas, kadangi į vidų nuolat teikiamas grynas filtruotas oras. Galiausiai toks gyvenamasis namas per metus į aplinką išmeta beveik 3 kartus mažiau anglies dvideginio nei tradicinis.

Daugiau apie pasyvius namus kalbamės su Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktoriumi Aidu Vaičiuliu.

 

Trumpai ir aiškiai – kas yra pasyvus namas?

 

Labai paprastai sakant, pasyvus namas yra namas, vartojantis labai mažai energijos ir turintis gerą mikroklimatą.

 

Kiek kainuoja pastatyti tokį namą ir per kiek laiko jis atsiperka?

 

Daug kas nori skaičiuoti, kiek namas kainuoja ir kada atsiperka, tačiau namas niekada neatsiperka, jo vertė beveik visada krenta, kadangi jis dėvisi. Mes galime skaičiuoti tik skirtumą tarp įprastinės statybos būdo ir energiškai efektyvaus.

Pagal statistiką, pastatyti pasyvų namą yra nuo 2 iki 20 procentų brangiau nei įprastinį  (Lietuvoje –  6–12 proc.). Bet šį pabrangimą reikia lyginti su tuo, koks efektas gaunamas, kiek mažiau sumokama už šildymą. Jei šildymo kainą sumažiname 5–8 kartus, tai tas kelių procentų skirtumas labai greitai ištirpsta namo savininko naudai.


Ar gyvenant pasyviame name žiemą reikalingas šildymas, o karštą vasaros dieną vėsinimas?

 

Išvengti šildymo ar vėsinimo neįmanoma, ypač Lietuvoje, kadangi mūsų klimato juostoje yra laikotarpių, kai reikia daug šildytis ir laikotarpių, kai reikia vėsintis.

Pagal pasyvaus namo standartą, pastatas turi sunaudoti energijos ne daugiau kaip 15kWh kv. metrui per metus (apie 6,5 lito kv. metrui, įprastinio būsto būna apie 51,5 lt/kv.m – aut.past) . To galima pasiekti tik viską atliekant kokybiškai, profesionaliai, o ne savadarbiškai ir įprastais būdais. Prieš pradedant statyti būtina išsiaiškinti užsakovo gyvenamojo ploto poreikius, kad architektas galėtų suprojektuoti tinkamą namą. Jau pastačius ar pradėjus statyti namą per vėlu – norimų tikslų pasiekti nebepavyks, nebent pastatytą namą iš karto atnaujintume.

 

Ar architektai turi kūrybinės laisvės, kurdami pasyvių namų dizainą, išvaizdą, ar yra tam tikrų apribojimų?

 

Laisvė yra visiška, skirtumas yra tik kaina – kuo paprastesnė architektūra, tuo lengviau ir pigiau pasiekti energetinį efektyvumą. Lietuvoje yra netgi bažnyčia, kurios išlaikymas kainuoja tiek pat, kiek dviejų kambarių buto Vilniuje. Stereotipą, kad kūrybinė laisvė yra apribota, sukūrė galbūt patys architektai, nežinantys ir nesidomintys, kaip realizuoti savo kūrybines tokiu atveju. Be abejo, sudėtingesnis projektas reikalauja daugiau pastangų – kuo daugiau lūžių, atitvarų sienose, tuo daugiau reikia sprendimų, kadangi lūžių taškuose yra pagrindiniai šilumos nuostoliai. Pvz., daugiau šalčio taškų bus šešiakampiame rombe nei kvadrate, kadangi jame kampų daugiau.

 

Pasyvūs namai prisideda ir prie sveikatos gerinimo?

 

Pasyvus namas yra tiesiogiai susijęs su sveikata. Kokybiškai pastatytame pastate  mikroklimatas yra daug geresnis (dėl keliamų reikalavimų kokybei), o tokiame žmogus yra daug sveikesnis. Pasaulyje buvo atlikti ir tyrimai, kuriais nustatyta, kad žmonėms, nuolat gaunantiems pakankamą deguonies kiekį, mažesnė net cukrinio diabeto rizika.

Šiandien viena iš problemų yra namų atnaujinimas, nes, užsandarinus pastatą ir nepadarius vėdinimo sistemos, atnaujintuose pastatuose atsiranda pelėsių. Jie ne tik blogai atrodo, bet ir labai kenkia sveikatai. Nediegiant vėdinimo sistemos, klausimas nėra, bus ar nebus pelėsis, klausimas – kada jis bus. Jei patalpos sandarios, turi būti ir vėdinimas.


O kokia situacija yra Lietuvoje?

 

Lietuva yra viena iš ambicingiausių šalių perkeliant Europos Sąjungos reikalavimus į nacionalinę teisę. Pasaulyje pastatai vertinami neatsižvelgiant į tai, ar jie išpildė formalius reikalavimus, bet ar yra kokybiški, ar ne. Nepriklausomi ekspertai reikalingi tam, kad būtų išsaugotas objektyvumas. Mūsų valstybėje nėra sukurta trečios šalies vertinimo (nepriklausomo vertinimo sistema), todėl naudojamos pažangiausios pripažintos: „Passivhaus“, BREAM ir kitos. Na, o pasyvių namų perspektyvos Lietuvoje priklauso tik nuo mūsų pačių.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai