Pasaulis milžiniškais šuoliais bėga į priekį, atrandame technikos naujovių, apie kurias mūsų tėvai ir seneliai nė nesapnavo, tačiau sveikatos dėl to nedaugėja. Tas pats kalbant ir apie mūsų buitį. Skubėdami ir džiaugdamiesi galimybe greitai ją susitvarkyti, renkamės priemones, kurios dažnai ne valo, o užteršia mūsų namus. Gal todėl kai kurie ima atsigręžti į praeitį ir iš mamų ar močiučių atminties traukia tokias valymo priemones, kaip citrina, soda ir paprastas vanduo. Ar iš tiesų chemija tokia pavojinga? Kodėl? Kokios medžiagos sukelia alergijas ar kitas ligas, ko ieškoti cheminių priemonių etiketėse?
Skaitome etiketes
„Tiesa ta, kad, rinkdamiesi ekologines valymo priemones, žmonės taip pat naudoja chemines medžiagas, bet jos nėra tokios agresyvios ir neturi ilgalaikio neigiamo poveikio sveikatai ir aplinkai, – sako nevyriausybinės organizacijos Baltijos aplinkos forumas cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė. – Tačiau net ir citrinų sultys gali sudirginti jautresnę odą ar sodos milteliai kvėpavimo takus.“
Tiesa, specialistė pripažįsta, kad paprastai „chemija“ vadiname chemines medžiagas, kurios gali sukelti ūminių reakcijų (odos paraudimą, kvėpavimo takų dirginimą, apsinuodijimą) arba gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį – yra patvarios (išlieka nesuskilusios ilgą laiką), linkusios kauptis gyvuosiuose organizmuose (taip pat ir žmogaus riebaliniame audinyje, kraujyje), yra toksiškos (siejamos su onkologinėmis ligomis, nervų sistemos pažeidimais, imuninės sistemos pakitimais ir kt.).
Tokio cheminių medžiagų poveikio galima išvengti renkantis mažiau agresyvias valymo priemones, t.y. tas, kurios etiketėse nepažymėtos pavojingumo ženklais (žr. kitame psl.). Vis dėlto ne viską galima rasti etiketėse. „Ilgalaikį neigiamą poveikį turinčios cheminės medžiagos taip pat gali būti dirginančios ar ėsdinančios, tačiau kai kurios iš jų (pvz., ftalatai) ūminio poveikio neturi, todėl jų turinčios valymo priemonės nebus pažymėtos jokiu papildomu ženkleliu, – perspėja L. Stančė. – Tokių pavojingų cheminių medžiagų galima išvengti tik renkantis valiklius, kurie pagaminti iš natūralių, biologiškai skaidžių medžiagų ir kuriuose nėra sintetinių kvapiklių ir dažiklių.“
Patys pavojingiausi
Dažnai girdime, kad žmogui itin žalingi chloro junginiai. „Tai tiesa, – sako cheminių medžiagų ekspertė, – jie žalingi, nes gali dirginti odą, sukelti niežulį, paraudimus, dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, prarijus pažeidžia kepenis ir inkstus, gali sukelti onkologines ligas.“ Tačiau tai ne viskas. Pasak specialistės, pagrindinis chloro junginių pavojus tas, kad, reaguodami su kitomis medžiagomis, jie gali sudaryti nuodingus junginius.
Pavyzdžiui, chloro junginius sumaišius su amoniako turinčiomis priemonėmis, išsiskiria nuodingos chloramino dujos. Maišant įvairius chloro turinčius valiklius, ypač šarminį ir rūgštinį, išsiskiria chloro dujos, kurios yra labai nuodingos, gali tapti net mirties priežastimi.
„Agresyviausios priemonės tos, kurios skleidžia itin aštrų kvapą ir kurias naudoti „paprasčiausia“ – jomis nereikia šveisti, užtenka užpilti, ir nešvarumai išnyksta“, – tvirtina L. Stančė.
Tam, kad apsisaugotume patys, naudojant agresyvias priemones, būtina perskaityti etiketę ir naudotis ten nurodytomis asmeninės apsaugos priemonėmis. Valant būtina vėdinti patalpas – juk iš tiesų švara dvelkiantys namai kvepia ne pušų ar gėlių aromatais, o grynu oru. Sintetinių oro gaiviklių sudedamosios dalys, tokios kaip ftalatai, muskuso junginiai, gali kauptis žmogaus organizme ir pakenkti jo endokrininei, centrinei nervų ir kitoms sistemoms.
„Beje, natūralūs eteriniai aliejai taip pat gali kelti alergiją, tačiau dažniausiai tai lengvai pastebima jau po pirmo naudojimo, – tvirtina ekspertė. – Kūdikiams ir vaikams geriausia rinktis bekvapes priemones, nes jie negali paaiškinti keliamų nemalonių pojūčių, susieti jų su kvapikliu.“
Kaip apsaugoti mažiausius?
„Pirmiausia reikia atsiminti, kad net neagresyvios valymo priemonės nėra skirtos valgyti, todėl net ir nedidelis jų kiekis vaikui gali sukelti apsinuodijimą. Todėl būtina visas valymo ir skalbimo priemones laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje, – primena Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė. – Agresyvios valymo priemonės privalo būti uždengtos dangteliais, kurie turi atitinkamą apsaugą nuo vaikų (vienu metu dangtelį reikia ir sukti, ir spausti). Taip pat svarbu jų neperpilti į kitas talpas, kurias vaikas (o dažnai ir nieko nenutuokiantis sutuoktinis) galėtų supainioti su maisto produktais.“
O jei įtariate, kad mažylis sugebėjo paragauti valymo priemonių, atsargumo dėlei būtina kreiptis į gydytoją. Ant agresyvių valymo priemonių etikečių yra nurodyti ir pirmosios pagalbos veiksmai, todėl verta prieš valant įsidėmėti, kurioje etiketės vietoje jie nurodyti, taip ekstremaliomis sąlygomis (nutikus nelaimei) bus paprasčiau rasti aprašymą.
Skalbimo priemonės taip pat gali būti pavojingos kūdikiams ir mažiems vaikams. „Vaikų, ypač naujagimių, odos plotas, palyginti svoriu, yra gerokai didesnis, oda plonesnė, taip pat jų medžiagų apykaita greitesnė – todėl skalbimo miltelių sudedamosios dalys, likusios po skalbimo ant drabužių (norint visiškai jas pašalinti, audinius reiktų perskalauti ne mažiau kaip 16 kartų), lengviau patenka į jų organizmą per odą, – tvirtina specialistė. – Taip pat vaikų visos pagrindinės organizmo funkcionavimą užtikrinančios sistemos dar tik vystosi, ir įvairios alergiją sukeliančios priemonės gali turėti stipresnį neigiamą poveikį. Todėl jei rūbelius norite tik perplauti dėl gaivaus kvapo, galite į skalbimo mašiną įpilti puodelį sodos ir puodelį acto (apie 150 ml – 3 kg skalbinių). O jei reikia pašalinti dėmes, geriausia naudoti skystus skalbiklius, pagamintus natūralaus ūkinio muilo, sodos, citrinos rūgšties pagrindu, ar kitas aplinkoje lengvai skylančių ir valymo savybių turinčių medžiagų pagrindu pagamintas priemones.
Dar kartą apie gamtą
Nors tiesioginis kiekvieno mūsų naudojamo skalbiklio ar valiklio poveikis gamtai minimalus, o didžiausią žalą daro gamintojai, pirkdami vienos ar kitos rūšies priemonę formuojame paklausą ir savo pasirinkimu „balsuojame“ už atsakingą gamybą. Valymo priemonių gamybos metu sunaudojami dideli kiekiai pavojingų cheminių medžiagų, taip pat skatinamas šių medžiagų sintetinimas.
„Visa tai atsigręžia prieš mus pačius, kadangi esame dalis gamtos, – tvirtina L. Stančė. – Už tai mokame didėjančiomis alergijomis, onkologinėmis ligomis, vaikų hiperaktyvumu ir t.t. Tiesa, labai sunku įrodyti, kad tai tiesioginis būtent skalbiklių poveikis, kadangi tos pačios cheminės medžiagos naudojamos ir gaminant plastikus, ir kosmetikoje, ir statybinėse medžiagose.
Palaipsniui medžiagos, kurios siejamos su neigiamu poveikiu žmogaus sveikatai ar aplinkai, jau yra išimamos iš apyvartos, tačiau kol visiškai uždraudžiama kokią medžiagą naudoti, praeina dešimtmečiai. Mano manymu, jei yra nors menkiausių abejonių dėl galimo neigiamo medžiagos poveikio ir turime alternatyvų pasirinkimą, neverta rizikuoti savo ir savo vaikų sveikata. Tuo labiau kad valomųjų medžiagų alternatyvos gali būti ir pigesnės, ir jau yra išmėgintos mūsų močiučių. Visų bakterijų vis tiek nepanaikinsime, jos vėl pradeda daugintis vos baigus valymo darbus, o, dažnai naudodami antibakterines medžiagas, iš tiesų skatiname atsparesnių bakterijų rūšių augimą.“
Medžiagos, kurių patartina vengti
Alkilfenoletoksilatai
Chloro junginiai
Dažikliai
EDTA
Karbonatai
Kvapieji priedai
NTA
Optiniai balikliai
Stiprios rūgštys
Stiprūs šarmai
Vandenilio peroksidas
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę